Seimo nariai siūlė išplėsti gimnazijos sąvoką, kad vadinama "ilgąja gimnazija", kuri vykdo ir pagrindinio ar pradinio mokymo programą, galėtų būti mokykla, įgyvendinanti atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus.

Birželį Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms ir paprašė Vyriausybės išvados.

Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktame Vyriausybės nutarimo projekte teigiama, jog pradinėse mokyklose, progimnazijoje, gimnazijose mokinių pasiekimai yra aukštesni, pridėtinė vertė yra didesnė.

Jose racionaliau panaudojamos mokinio krepšelio lėšos mokymo priemonėms įsigyti, mokytojai kryptingiau organizuoja ugdymo procesą, gali daugiau dėmesio skirti mokymosi efektyvumui gerinti. Tai rodo Nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenys.

Be to, keturmetėje gimnazijoje esant didesniam paralelių klasių komplektų skaičiui, mokiniai turi daugiau galimybių rinktis norimų kursų, modulių, pasirenkamųjų dalykų programas.

Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, siūloma pataisa gali būti aktuali tik Kauno ir Vilniaus miestų vidurinių mokyklų bendruomenėms, kurios siekia išlaikyti dvylikos metų mokyklos struktūrą. Tačiau per trejus metus šių miestų bendrojo ugdymo mokyklose mokinių skaičiui sumažėjus 16 tūkstančių, dalyje šių miestų gimnazijų lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis jau trūksta mokinių, todėl įgyvendinant pataisas būtų išbalansuotas jau suformuotas progimnazijų, pagrindinių mokyklų ir gimnazijų tinklas.

Vykdant švietimo reformą, įvesta trijų lygių mokyklų - pradinės, progimnazijos ir gimnazijos - sistema. "Ilgoji gimnazija" šiuo metu leidžiama tik atskirais atvejais - jei tai yra vienintelė mokykla gyvenamojoje teritorijoje, nevalstybinė mokykla, mokykla, skirta mokiniams su specialiaisiais ugdymo poreikiais, ir pan.

Ministerijos duomenimis, nuo 1995 m. šalyje įsteigtos 109 keturmetės gimnazijos. Šiuo metu "ilgosios gimnazijos", įsteigtos pritaikant atskirą atvejį, sudaro net 65 proc. visų šalies gimnazijų. Priėmus įstatymo projektą, tokių gimnazijų dalis išaugtų iki 80 proc.