aA
Studijos užsienyje lietuvius vilioja ne tik, jų įsivaizdavimu, dėl geresnio išsilavinimo, bet ir dėl mados ar nevisavertiškumo komplekso. Tokios nuomonės laikosi dalis specialistų, pastebinčių, kad daugiau galimybių darbo rinkoje turi ne baigę užsienio universitetą, o kalbantys ne tik anglų, bet ir kita Vakarų Europos kalba.
Saulius Jurkevičius
Saulius Jurkevičius
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

„Nepagrįstai susiformavusi tam tikra mada, kuri turbūt siejama su nevisavertiškumo kompleksu, kad būtent studijos užsienyje yra labai gerai – jei išvažiuoju, esu kietesnis, neva gudresnis arba labiau save įprasminu, kas iš esmės yra neteisinga turbūt“, - Vilniuje surengtoje diskusijoje apie studijas Lietuvoje ir užsienyje teigė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Kasmet studijas užsienyje renkasi apie 30 proc. licėjaus absolventų. Bendraudamas su jais S. Jurkevičius pasakojo susiformavęs nuomonę, kad studijos užsienyje nei blogai, nei gerai - labai svarbu, ką studijuoti renkiesi užsienyje, su kokiomis vertybinėmis nuostatomis ir apskritai su kokiu požiūriu į gyvenimą važiuoji į užsienio aukštąją mokyklą.

S.Jurkevičiui tekę matyti studentų, neįtikėtinai susižavėjusių, pavyzdžiui, sociologijos studijomis Vilniaus universitete. Jo manymu, Lietuvoje yra fakultetų ir studijų krypčių, kurios lygiavertės ar daug kartų geresnės už vidutinių Anglijos universitetų.

„Mano supratimu, dabar pagrindinė problema, kad jaunimas nelabai suvokia, kas yra Lietuva ir ką galima Lietuvoje gauti. O apie užsienį jie įsivaizduoja, kad ten nuvažiavus iškart bus kokybė. Tai irgi nėra tikra tiesa“, - sakė licėjaus direktorius.

S.Jurkevičius mano, kad bent jau bakalauro studijose Lietuvoje gali save puikiai įprasminti – čia jos universalesnės. Štai, pasak jo, Kembridže matematiką studijuojantis jaunuolis be matematikos nieko daugiau nesimoko, o Lietuvoje studijuotų ir logiką, ir filosofiją.

„Kažkaip graudu matant tokius vienpusiškus žmones, kurie baigs, sakysime, Kembridžo universitetą. Galiausiai rezultatas - nebus perskaityta nė viena knyga normaliai, nebus normaliai specializuotasi, nebus gal net normaliai suvokiamas pasaulis“, - kalbėjo licėjaus direktorius.

Nestinga tik mokančių rusiškai ir lenkiškai

Mantautas Paškevičius
Mantautas Paškevičius
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Pasak personalo atrankos bendrovės „Strategic Staffing Solutions“ projektų vadovo Mantauto Paškevičiaus, šiandien rinkoje didžiausias privalumas yra užsienio kalba. Daugiausia galimybių turi žmonės, be anglų kalbos mokantys dar kurią nors Vakarų Europos kalbą.

Daugiausia su stambiais investuotojais Lietuvoje dirbantis M. Paškevičius ypač akcentuoja skandinavų – švedų, norvegų, danų – kalbų būtinybę. Taip pat didelis poreikis žmonių, kalbančių kitomis Vakarų Europos kalbomis – italų, ispanų, portugalų. Problemų nekyla tik ieškant žmonių, mokančių lenkiškai ir rusiškai.

„Skandinavų ir Vakarų Europos kalbų poreikis auga ir kuo toliau, tuo sunkiau - ypač su skandinavų. Manome, kad, neskaitant anglų, antra užsienio kalba šiandien rinkoje ką tik baigusiems studijas ir patirties neturintiems naujiems žaidėjams yra labai didelis privalumas. Jeigu jie moka antrą užsienio kalbą, tai labai stiprus postūmis į priekį“, - kalbėjo M. Paškevičius. Dėl tokių specialistų įmonės jau konkuruoja, jų atlyginimai didesni už Lietuvos vidurkį.

Kartu jis pastebi, kad tiesiogiai užsienio universiteto baigimas neduoda jokio privalumo – atrankose visiems taikomi vienodi kriterijai. „Geras studentas Lietuvoje yra lygiai taip pat kaip geras studentas užsienyje“, - teigė „Strategic Staffing Solutions“ projektų vadovas.

Virgi, pasak jo, žmonės, nors kiek studijavę užsienyje, priartėja prie globalios aplinkos, geriau adaptuojasi rinkoje, yra patrauklesni ir gali lengviau save parduoti. Užsienyje studijavę žmonės pažįsta daugiau pasaulio, lengviau gali dirbti multikultūrinėje aplinkoje - globalios organizacijos tai įvertina.

Nori užsienin, bet nežino, kodėl

Milda Gardauskaitė
Milda Gardauskaitė
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė Milda Gardauskaitė pastebėjo, kad daug mokinių, paklaustų, kur nori studijuoti, renkasi užsienį. „Bet kai paklausiu, kokie argumentai, dažnas nelabai žino, ką atsakyti. Tai vaizdžiai parodo, kad dalis moksleivių iš tiesų vadovaujasi bendra nuomone, kad užsienis yra geriau“, - kalbėjo M. Gardauskaitė.

M.Gardauskaitė pasakojo, kad dalis nori, pavyzdžiui, matematiką studijuoti užsienyje dėl to, kad ten nereikės mokytis filosofijos. „Mano asmenine nuomone, per mažai įsigilinta, per mažai ieškoma argumentų, o vadovaujamasi bendra tendencija“, - sakė LMS prezidentė.

Tačiau ji pastebėjo, kad dalis moksleivių motyvuoti – užsienį renkasi dėl nemokamų studijų, patogesnių paskolų sąlygų. Pasak M. Gardauskaitės, daugiausia nori išvažiuoti olimpiadininkai – didžiausias Lietuvos protinis užtaisas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Garsusis policijos bėglys Molotkovas-Igariokas nesiliauja stebinęs: pareigūnai vėl liko kvailių vietoje (199)

Prieš kelerius metus su pagrobtu policijos pareigūnų „Kalašnikovu“ po Vilnių važinėjęs ir...

Didieji prekybos tinklai tikisi pardavimų rekordų ir planuoja dideles investicijas: atotrūkis nuo smulkiųjų didėja (226)

Didieji prekybos tinklai pernai pardavė dar daugiau nei rekordiniais 2019-aisiais ir už tai bent iš...

Praėjusią parą nustatytas 541 naujas koronaviruso atvejis, mirė dar 15 žmonių (82)

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 541 naujas COVID-19 ligos atvejis, mirė 15 žmonių,...

Viceministrė užsiminė apie karantino švelninimą: kuriuos ribojimus siekiama atlaisvinti pirmiausia (209)

Karantinas Lietuvoje greičiausiai bus pratęstas, tačiau tikėtina, jog gali būti įvesti kai kurie...

Moteriai į pilvą spyrusio Rusijos policininko atsiprašymo versija subliuško iškart kitas pareigūnas šaiposi: nereikia pastoti mums kelio (217)

Sausio 24-osios vakarą internete pasklido vaizdo įrašas, kuriama užfiksuota, kaip sausio 23 d. per...

Kęstutis Girnius. Verslininkai elgetauja (1)

Valdžios pinigai saldūs. Į juos pretenduoti nesidrovi Lietuvos verslininkai , kurie paprastai...

Mirė radijo stočių „M-1“ ir „Radiocentras“ įkūrėjas Rimantas Pleikys atnaujinta 08.38 (69)

Eidamas 64-uosius metus mirė pirmos nepriklausomos radijo stoties įkūrėjas, buvęs ministras...

Nepilnamečio sukeltoje avarijoje kelyje A1 nukentėjo keturi žmonės: automobiliai nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi

Klaipėdos policija informavo, kad automagistralėje A1 vairuotojo pažymėjimo neturinčio...

Vestuvių bei motinystės planus su mylimuoju sudėliojusi Monique sulaukė nepatogaus klausimo ir apie nekaltybės praradimą su scenos kolega (72)

Turbūt nedaug kas prisimena iš minios labai neišsiskiriančią garbanotą mergaitę, 2015 metais...

Apie Šimašiaus skyrybas turi kitą nuomonę: tepaspringsta visi kalbantys (6)

Skyrybos niekada nepalieka abejingų. Jos retai kada būna paprastos ir lengvos. Ir visada palieka...