Pastaruoju metu rinkliavos, vadinamos ir stojamaisiais, ir mėnesiniais mokesčiais, išaugo nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių litų. Neturtingi žmonės savo vaikams turi rinktis ne artimiausią, labiausiai patinkančią, o pigiausią, kitaip tariant, vargšų mokyklą.

Nepatinka - eik kitur

“Prano Mašioto pradinės mokyklos direktorė, sukvietusi visų vaikų, kurie nuo rugsėjo pradės mokytis šioje mokykloje, tėvus, pasakė: jei norime, kad klasės būtų jaukios, patys turime jas sutvarkyti, nes tam lėšų niekas neskiria, - “Kauno dienai” pasakojo septynmetės mergaitės mama (jos pavardė redakcijai žinoma). - Direktorė pabrėžė, kad šioje mokykloje mokosi vaikai, kurių tėvai sutinka remti mokyklą.

Jei tai kam nors nepatinka, galima rinktis kitą mokymo įstaigą.”

Pasak būsimosios pirmaklasės mamos, tėvams iš karto nepavyko susitarti dėl pinigų sumos. Direktorė, kitą dieną užsukusi į 1a klasės tėvų susirinkimą, nustebo, kad taip ilgai svarstome šį klausimą.

“Ji priminė, kad viena klasė nutarė rinkti po pusantro tūkstančio litų. Leido suprasti, kad panašiai turime elgtis ir mes, - sakė mama. - Mūsų klasės tėvai irgi nubalsavo už pusantro tūkstančio sumą. Aš nepritariau, bet turėjau paklusti daugumai. Nenoriu dukros traumuoti, ieškoti kitos mokyklos. Tie, kurie neturi pinigų, savo vaikus turės leisti į kitą mokyklą. Arti namų daugiau jų nėra.”

Beje, klasės iždininke sutiko būti Ramutė Daktarienė, kurios dukrelė irgi papildys 1a klasės mokinių gretas. Klasėje - 28 pradinukai, vadinasi, bus surinkta 42 tūkstančiai litų. Už juos tėvai žada sutvarkyti sanitarinį mazgą, įrengti rūbinę, išdažyti sienas, pakeisti grindų dangą.

“Direktorė pasakė, kad kasmet taip daro visų pirmaklasių tėvai. Leisdami vaikus į šią mokyklą, reikalavimus jie visi neva žino”, - pasakojo pašnekovė.

Pirmasis egzaminas

Negana rinkliavų - į P.Mašioto pradinę mokyklą priimami tik gabūs vaikai. Siekiant patikrinti jų intelektą visi kandidatai testuojami: tikrinama, kaip jie dainuoja, piešia, mąsto, jų elgesį vertino ne tik mokytojai, bet ir psichologė. Tokie egzaminai, pasak tėvų, daugeliui vaikų kėlė įtampą.

P.Mašioto pradinės mokyklos direktorė Aušra Burbienė patvirtino, kad iš pirmaklasių tėvų prašoma pinigų mokyklos remontui. “O ką daryti, jei savivaldybė neskyrė nė lito? Tėvams siūliau patiems susitarti dėl pinigų sumos, bet konkrečiai jos neįvardijau. Tik pasakiau, ką reikėtų sutvarkyti, kad vaikams būtų jauku. Kiekvienai klasei skirti trys tualetai, trys praustuvai, rūbinė, žaidimų kambarys. Jei tėvai nori, kad būtų kaip namuose, turi patys pasistengti”, - sakė direktorė.

Administracija, pasak mokyklos vadovės, rūpinasi langų keitimu, stogo, koridorių remontu, o visa kita gula ant tėvų pečių. Esą tėvai, dabar suremontavę pirmokų klasę, ramiai galės gyventi visus ketverius metus.

Pasak A.Burbienės, į mokyklą priimami visi mikrorajono vaikai, o jei yra vietų - ir gyvenantieji toliau. “Vaikus iš tiesų testuojame, tačiau nemanome, kad darome blogai, - sakė direktorė. - Testai reikalingi, nes tėvai daug sužino apie savo vaikus, įvertina jų gabumus. Pateikus prašymą priimti į mūsų mokyklą, tėvų klausiame, ar sutinka dalyvauti mokyklinės brandos tyrime. Dauguma sutinka.”

Jei vaikas neatitinka visų keliamų reikalavimų, jam pasiūloma lankyti parengiamąją grupę darželyje arba priešmokyklinę - mokykloje.

Pinigų trūksta naujam priestatui

Jėzuitų gimnazija - vienintelė mieste bendrojo lavinimo mokykla, turinti viešosios įstaigos statusą. Norintiesiems mokytis šioje gimnazijoje (moksleiviai priimami nuo penktosios klasės) tenka įveikti sudėtinį matematikos, užsienio ir lietuvių kalbų testą, už tai sumokėti 30 litų. Jei mokinys priimtas, dar tenka sumokėti 270 litų stojamąjį mokestį.

“Norinčiųjų mokytis mūsų gimnazijoje buvo per du šimtus, priėmėme aštuoniasdešimt šešis, - sakė direktoriaus pavaduotoja Zita Vobolienė. - Buvo vertinamos mokinių žinios, kalbėtasi su tėvais, atsižvelgta ir į tai, ar vaikai turi parapijos klebono ar kunigo rekomendaciją.”

Ne tik penktokai, bet ir vyresnieji Jėzuitų gimnazijoje nuo kitų mokslo metų kas mėnesį už mokslą mokės po 100 litų. Per mokslo metus tai sudarytų 900 litų. Panašiai kainuoja du semestrai, arba vieni mokslo metai, aukštojoje mokykloje. Įmoka, palyginti su šiais mokslo metais, šoktelėjo dvigubai.

“Lėšų reikia mokyklos priestato statybai, taip pat turime renovuoti senąjį jėzuitų provinciolui priklausantį apgriuvusį pastatą, - sakė direktoriaus pavaduotoja. - Gimnaziją remia jėzuitų provinciolas, kiti rėmėjai, bet lėšų trūksta.”

Gelbsti pervedamos lėšos

Kauno humanitarinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Jolita Staniulevičienė taip pat tvirtina, kad mokyklos be tėvų pagalbos būtų varganos ir apšiurusios. Tėvai dažo klases, perka suolus, šviestuvus, keičia grindų dangą. “Tačiau iš pirmokų tėvų daug nereikalaujame. Šiemet vienos klasės tėvai, susidėję po 20 litų, pažadėjo išdažyti klasės grindis, kiti panoro nupirkti naujus suolus. Pastarieji pasisiūlė skirti po pusantro šimto litų”, - pasakojo pedagogė.

Mokyklai, pavaduotojos teigimu, labiausiai gelbsti tėvai, pervedantys 2 procentus pajamų mokesčio. Pernai iš šio fondo buvo surinkta 13 tūkstančių litų, už juos nupirkta muzikos aparatūra, mokymo priemonių.

Testuoti vaikus, J.Staniulevičienės manymu, nėra pedagogiška - pirmaklasis, ypač gyvenantis mokyklos mikrorajone, turi teisę joje mokytis, nepaisant gabumų. “Mes tokių išbandymų vaikams netaikome, konkursų nerengiame”, - sakė direktoriaus pavaduotoja.

Valdininkė - šokiruota

Kauno švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Onutė Visockienė, išgirdusi, kiek pinigų tenka mokėti P.Mašioto mokyklos pirmaklasių tėvams, sakė esanti šokiruota. “Nesitiki, kad taip daroma valstybinėje mokykloje. Tėvų parama galima, rėmėjai visada laukiami, bet tai neturi būti daroma prievarta ir juolab renkamos tokios didelės pinigų sumos. Visi pinigai turi būti apskaitomi, sumokami į mokyklos sąskaitą. Reikia visų tėvų pritarimo, kad tai būtų absoliučiai laisvanoriškos piniginės rinkliavos”, - sakė O.Visockienė.

Jos teigimu, iš pirmaklasių tėvų, vaikams dar neįkėlus kojos į mokyklą, reikalauti pinigų klasių remontui apskritai nekorektiška.

Pasak Kauno švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotojos, ugdymo įstaigoms lėšų tikrai trūksta, tad geriausias būdas padėti mokyklai - aukoti 2 procentus pajamų mokesčio. Be to, jei turtingas verslininkas individualiai nori paremti vaikų mokyklą, irgi tokią teisę jis turi.

O.Visockienė mano, kad pirmokai į mokyklą negali būti atrenkami testuojant. “Privalo būti priimami visi, gyvenantieji mokyklos mikrorajone. Jei lieka laisvų vietų, gali mokytis ir kitų mikrorajonų moksleiviai, bet ir jiems nevalia rengti jokių testų”, - teigė pašnekovė.