Darbo inspektorių teigimu, už viršvalandžius turi būti mokama. Švietimo ir mokslo ministerija pripažįsta, kad dauguma mokyklų tam pinigų neturi ir siūlo už ilgesnes darbo valandas prašyti laisvadienių.
Pedagogų nepasitenkinimą sukėlė nauja lietuvių kalbos ir literatūros įskaitų laikymo tvarka.
„Niekas neskubėjo informuoti mokytojų, kad šįmet lietuvių kalbos ir literatūros įskaita pakeista iš esmės – įskaitos laikas kiekvienam mokiniui pailgėja net 5 minutėmis, o įskaitos vykdytojams, vertintojams ir egzaminuotojams darbo diena virsta 10,5 val. nemokamu lažu“, – piktinasi Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narė, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Regina Dilienė. Ankstesniais metais mokinio kalbėjimas trukdavo 10 minučių, tad ir visa įskaita trukdavo trumpiau.
Pasak R. Dilienės, mokytojas per dieną turės išklausyti 30 mokinių. Vienam mokiniui skiriama 15 minučių. Šįmet mokytojas turės ne tik klausytis mokinio kalbos, jį klausinėti, bet kartu ir įvertinti – pokalbio metu kalbėseną turės vertinti žymėdamas pastabas specialioje skalėje. Ankstesniais metais abiturientus vertindavo kitas mokytojas. „Neetiška, kai klausai mokinio ir tuo pat metu žymiesi jo klaidas“, – mano R. Dilienė.
Įskaitos metu kas dvi valandas privaloma ne mažesnė kaip pusės valandos pertrauka, taip pat priklauso valandos pietų pertrauka. Mokytojas turi ateiti likus pusvalandžiui iki įskaitos, po įskaitos lieka tvarkyti dokumentų. Taip daliai lituanistų įskaitų laikymo dienomis teks dirbti daugiau nei 10 valandų.
„Mūsų atlyginimas šįmet niekuo nesiskiria. Be to, šįmet įvestas ir išankstinis įskaitos vertinimas – kiekvieno vaiko kalbą turi iš anksto įvertinti trijų taškų skalėje. Niekas tam neduoda nei laiko, nei pinigų. Taip lituanistai tikrai išnaudojami. Teoriškai turėtų mokėti už viršvalandžius. Kai klausiame, ministerija atsako, kad mokyklų reikalas tai išspręsti. Bet rašant dokumentus irgi reikia galvoti, negalima kažkam prikurti darbų, o kažkam kitam galvoti, kaip už darbus sumokėti. Taip gyvenime neturėtų būti – neturi pinigučių, nėra ir juokučių“, – vaizdingai kalbėjo mokytoja ekspertė.
Ji piktinasi, kad apie naują įskaitų tvarką mokytojai nebuvo informuoti – apie naujoves sužinojo internete. R. Dilienės teigimu, dar niekada požiūris į lituanistu nebuvo toks atvirai pasityčiojantis, išnaudotojiškas ir neteisinis.
Problemų kelia ir dešimtokų įskaitos – čia numatyti du išankstiniai vertinimai. Šįmet dešimtokų nemokanti R. Dilienė juos turėjo vertinti ne savo pamokų metu ir už tai negavo nė cento. „Tikrai nė vieno dalyko mokytojai nėra stumiami į tokią beviltišką padėtį kaip lituanistai. Pavyzdžiui, kitų kalbų įskaitos metu mokytojai mokinius tik vertina, bet nekalbina, jų darbo laikas neviršija ne tik sveiko proto ribų, bet ir darbo įstatymų. Ar dar maža argumentų, kad pradėtas lituanistų genocidas? Įdomu, kas jo užsakovas?, – retoriškai klausia mokytoja ekspertė.
Viceministrė siūlo problemą spręsti laisvadieniais
Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė tvirtina, kad kiekvieno mokytojo skundas svarbus ir į visas pastabas kitąmet žada reaguoti. Šįmet pedagogams ministerija tegali pasiūlyti mokyklų vadovų prašyti laisvadienio.
„Jeigu mokytojai sakys, kad kalbėjimo laikas per ilgas, tikrai galėsime grįžti prie trumpesnio laiko. Kita vertus, įskaita laikoma per moksleivių atostogas, tam skirtos dvi dienos. Kitąmet galvojame tam skirti tris dienas, tokiu atveju nereikėtų vieną dieną sugaišti tiek daug valandų. Manau, mokykla šį klausimą gali išspręsti. Jeigu mokytojas turi tam tikrą savaitinį valandų skaičių, tačiau per tas dvi dienas atidirba daugiau, tada mokyklos vadovai jam gali suteikti laisvų dienų“, – DELFI aiškino G. Krasauskienė.
G. Krasauskienė pripažino problemą, kad dažnai mokyklos mokėti už viršvalandžius neturi lėšų. Viceministrės manymu, jeigu mokykla didelė ir joje pakanka lituanistų, galima daryti daugiau mažesnių grupelių. Taip įskaitų laikymo laikas sutrumpėtų.
Pasak G. Krasauskienės, šįmet įskaitų laikas pailgintas, nes kartais mokiniams pritrūksta laiko atskleisti temą, kuriai ilgai ruošėsi. „Tačiau mokinys nebūtinai tiek turi šnekėti. Jis gali šnekėti 8, 10 ar 12 minučių, svarbu, kad ne mažiau 4 minutes, nes taip įskaitos negautų“, – aiškina viceministrė.
Turi mokėti už viršvalandžius
„Jeigu mokytojai mano, kad yra kažkokių pažeidimų ar jiems reikia konsultacijų, prašome kreiptis pas mus – teisininkai išsiaiškins situaciją ir pakonsultuos“, – sako vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Arūnas Lupeika.
Darbo inspektorių teigimu, mokytojams taip pat galioja Darbo kodeksas. Vyriausybės nutarimu, mokytojams nustatytas sutrumpintas darbo laikas: jie dirba 36 valandas per savaitę. Ministro įsakymu, pavadavimo metu mokytojas per savaitę gali dirbti iki 40 valandų.
Jeigu darbo trukmė viršija grafikuose numatytą darbo laiką, tai laikoma viršvalandiniu darbu. Už viršvalandžius turi būti mokama pusantro karto daugiau. Kaip DELFI aiškino Valstybinėje darbo inspekcijoje, jei mokytojai dirbs daugiau, nei priklauso, turi kreiptis į mokyklos administraciją dėl papildomo atlygio. Jeigu už viršvalandžius atlyginama nebus, mokytojai gali kreiptis į darbo inspektorius arba Darbo ginčų komisiją.
Su viršvalandžiais darbuotojas per dieną gali dirbti iki 12 valandų, tačiau per dvi dienas viršvalandžiai gali sudaryti ne daugiau kaip 4 valandas.