Visoje Lietuvoje vykdyta moksleivių apklausa atskleidė, kas renkasi studijas užsienyje, dėl kokių motyvų lieka Lietuvoje ir ko labiau klauso - proto ar širdies.
© Shutterstock nuotr.

„Pagal respondentų pasiekimų vidurkį, ambicijas siekti ne tik bakalauro, bet ir magistro ar daktaro laipsnio, matyti, kad studijuoti užsienyje nori patys geriausi, ambicingiausi jaunuoliai, kurie labai gerai žino, ko nori“, - komentuodama apklausą DELFI sakė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro analitikė Žemyna Pauliukaitė.

Tyrimo duomenimis, 87 proc. apklaustų baigiamųjų klasių moksleivių planuoja studijuoti Lietuvoje, 43 proc. jau numatę, į kokią studijų programą pretenduos, dažniausiai pagal tai, ką mėgsta, kas sekasi ir galimybę patekti į valstybės finansuojamą vietą.

„Labiau linkę išvykti studijuoti svetur gimnazijų, o ne vidurinių mokyklų mokiniai, nors studijas užsienyje renkasi palyginti nedidelė dalis abiturientų. Tik 9 proc. jaunuolių nurodė, kad norėtų išvykti studijuoti. Dar apie 2 proc. teigė, jog pirmiau bandys stoti į užsienio aukštąsias mokyklas, o jei nepavyks, studijuos Lietuvoje“, - sakė studijų kokybinių duomenų analitikė.

Pasak apklausos, dauguma užsienio aukštąsias mokyklas pasirinkusių jaunuolių norėtų studijuoti socialinius mokslus ir menus.

Užsienis – karjerai, Lietuva – patogumui

„Matome labai skirtingus motyvus, kodėl mokiniai renkasi studijuoti užsienio universitetuose ir kodėl Lietuvoje, - komentavo Ž. Pauliukaitė. - Užsienį abiturientai renkasi dėl karjeros, geresnės studijų kokybės, nori išvažiuoti dėl palankesnio požiūrio į studentą. Liekančiųjų Lietuvoje motyvai visai kitokie, buitiškesni“.

Lietuvoje ketinantys studijuoti jaunuoliai šį pasirinkimą dažniausiai motyvavo galimybe mokytis lietuvių kalba. Taip pat pastebimas stiprus vidinis motyvas gyventi tėvynėje, baimė išvykti į tolimą šalį ir svetimą aplinką.

Minėdami pasirinkimo studijuoti užsienyje motyvus 24 proc. moksleivių apgailestavo, kad Lietuvoje nėra juos dominančios studijų programos, 19 proc. teigė, jog yra nusivylę Lietuva ir nebenori čia gyventi, 17 proc. teigė, jog užsienyje lengviau derinti studijas ir darbą.

Tarp pagrindinių priežasčių studijuoti Lietuvoje 26 pros. minėjo nepakankamus užsienio kalbos įgūdžius, 24 proc. Lietuvoje rado juos dominančią studijų programą, 21 proc. pasirinkimą likti savo šalyje siejo su galimybe studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje, 18 proc. akcentavo, kad čia mažesnės pragyvenimo išlaidos.

Kiek klauso proto, kiek – širdies

Lietuvos universitetų siūlomų studijų programų pasirinkimas labiau susijęs su vidiniais moksleivių motyvais. Dominuojantys trys – kas patinka, sekasi ir galimybė studijuoti nemokamai. Vis dėlto, pragmatiškumo atsakymuose mažiau. Pasirinkimą su galimybe gauti gerą darbą, uždirbti daug pinigų siejo vos vienas kitas moksleivis. Taigi, galima sakyti, praktiniai išskaičiavimai renkantis profesiją - žemiausiose vietose“, - sakė studijų kokybinių duomenų analitikė Ž. Pauliukaitė.

Gyvenimo apsisprendimas - išvažiuoti
© DELFI / Tomas Vinickas

Respondentų buvo tiesiai paklausta, kas geriau – studijuoti širdžiai mielą specialybę ar tą, kurią įgijus galima gauti didžiausius pinigus. Didžioji dalis pasirinko širdžiai mielą studijų kryptį.

Apie studijas užsienyje galvoja net pusė vilniečių

Apklausoje, kurioje dalyvavo 1170 moksleivių iš visos Lietuvos, domėtasi jų ateities planais. 88 proc. studijuoti norėjo iš karto pabaigę mokyklą.

Nebeplanavo mokytis tik pusė profesinių mokyklų mokinių, tuo tarpu beveik visi gimnazistai savo ateitį siejo su studijomis.

Pagal moksleivių gyvenamąją vietą reikšmingesnių skirtumų nepastebėta - studijuoti planavo ir kaime, ir mieste gyvenantys mokiniai.

Tačiau užsienio universitetais kur kas aktyviau domėjosi geriau besimokantys, gimnazistai, ypač vilniečiai. Kaip sakė Ž. Paulionytė, galimybė studijuoti svetur vilioja net 50 proc. Vilniaus moksleivių.

Populiarėjo Olandijos aukštosios mokyklos

Kaip pastebi Vilniaus „Žemynos“ gimnazijos direktorė Rūta Krasauskienė, užsienio aukštųjų mokyklų atstovai daug aktyviau veržiasi į mokyklas, atvyksta labai gerai pasirengę ir puikiai pristato savo programas mokiniams, sudarydami palankų įspūdį apie reklamuojamą aukštąją mokyklą.

Sostinės gimnazijų vadovų buvo teirautasi, kiek moksleivių renkasi užsienio aukštąsias mokyklas ir kaip būtų galima populiarinti vietines studijas.

„Gaila, iš 28 Vilniaus gimnazijų atsiliepė tik 8. Mūsų apklausos rezultatai nėra reprezentatyvūs, tačiau bendrąsias tendencijas atspindi“, - apskritojo stalo diskusijoje „Universitetų ir gimnazijų bendradarbiavimo plėtros kryptys“ sakė R. Krasauskienė.

Gyvenimo apsisprendimas - išvažiuoti
© DELFI / Tomas Vinickas

Analizuojant situaciją Vilniaus gimnazijose paaiškėjo, kad per pastaruosius trejus metus studijas užsienyje rinkosi apie 10 proc. abiturientų.

Kiek mažiau nei trečdalis jų minėjo Angliją. Taip pat patrauklu studijuoti Danijoje, tarp lenkiškas mokyklas baigusių abiturientų – Lenkijoje. Pastaraisiais metais tarp vilniečų populiarėjo Olandijos aukštosios mokyklos.

Tenkina techniškųjų universitetų kokybė

Pagal studijų užsienyje kryptis dominuoja socialiniai mokslai, kuriuos rinkosi trečdalis išvykusiųjų studijuoti svetur abiturientų iš Vilniaus, kiek daugiau nei po 10 proc. rinkosi menų studijas ir biomediciną, o fizinius mokslus tik 3-5 proc. vilniečių.

„Galbūt tai rodo, jog absolventus tenkina techniškųjų Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų kokybė“, - sakė „Žemynos“ gimnazijos direktorė.

R. Krasauskienės nuomone, Lietuvos aukštosioms mokykloms reikėtų geriau reklamuoti savo studijas, atsisakyti praktikos į susitikimus su moksleiviais siųsti prastai pasirengusius studentus.

„Mokiniams svarbu gauti konkrečią informaciją, atsakymus į rūpimus klausimus, o ne siūlymo pasiskaityti bukletą. Taip pat abiturientai norėtų bent kelerius metus nekintančios stojimo į universitetus tvarkos“, - pabrėžė gimnazijos vadovė.

Planuojate emigruoti? Gyvenate svetur ir džiaugiatės savo sprendimu? O gal norite grįžti į Tėvynę? Papasakokite savo istoriją, patarkite kitiems, pasidalinkite savo patirtimi! Tai galite padaryti žemiau. Taip pat laukiame jūsų laiškų el.paštu pilieciai@delfi.lt.


Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Atleidžiama A. Vaitkunskienė: įtaka merui buvo per stipri (88)

Trečiadienį Vilniaus miesto tarybos posėdyje bus sprendžiama, ar atleisti Almą Vaitkunskienę...

R.I.T.A. Nemenkam skaičiui Rusijos verslininkų durys į gyvenimą Lietuvoje atsiveria būtent Druskininkuose penktadalis įmonių - fiktyvios (64)

Leidimų gyventi Lietuvoje Rusijos piliečiams Alytaus apskrityje duodama kone tiek pat, kiek Kauno....

Orai: vairuotojų laukia iššūkiai (12)

Antradienis bus sausesnis, debesų gretos praretės. Trečiadienį šalį pasieks krituliai, vietomis...

Vaistai nuo šakelės – gydo „moteriškas“ ligas, reguliuoja virškinimą, apsaugo širdį (3)

Ne veltui sakoma, jog gamtoje atsitiktinumų nebūna. Štai, pavyzdžiui, putino uogos sunoksta kaip...

Be J. Valančiūno likęs „Raptors“ San Antonijuje suprato tikrąją lietuvio vertę (6)

Nuolat daugybę kritikos sulaukdavęs ir vis ganduose dėl galimų mainų atsidurdavęs Jonas...

Rusijos nacionalinės gvardijos pareigūnas paleido šūvius į kolegas: aiškėja, kas nutiko (3)

Rusijos nacionalinės gvardijos padalinyje Čečėnijoje įvyko incidentas, per kurį žuvo penki...

Iššūkis „Žalgiriui“: dar nesužaidė su „Barcelona“ – jau ruošiasi kovai su „Real“ specialiai Krepšinis.lt iš Barselonos (5)

Kauno „Žalgiris“ įsivažiavo tarsi į NBA lygos ritmą, o krepšininkų poilsis yra vienas iš...

Viena pavojingiausių Lietuvos vietų: šių metų lietaus pasekmes dar pajausime

GRYNAS.lt lankosi Biržų regione. Geologai šią vietą vadina viena pavojingiausių Lietuvos...

Jei nebijote vorų ir gyvačių, jums pasisekė (9)

Vorų ir gyvačių paniškai bijo tikrai ne visi, tačiau tikrai galima sakyti, kad dideliam vorui...

Dangoraižį kūrė kaip priedą prie prabangaus automobilio (4)

Būstų kompleksas „ Aston Martin Residences“ išdygs pačiame Majamio centre. Šiame 66 aukštų...