Antradienį G. Steponavičius skaitė pranešimą savaitraščio „Veidas“ organizuotoje konferencijoje apie Lietuvos universitetų ir kolegijų reitingavimo įtaką Lietuvos aukštojo mokslo kokybei.
Po pranešimo G. Steponavičius atsakė į DELFI klausimus.

– Ar tokiai mažai šaliai kaip Lietuva iš viso reikalingas universitetų reitingavimas?

– Daugelyje studijų sričių pasirinkimo spektras tiek platus, kad prasminga turėti savo nepriklausomas reitinguojančias institucijas ar leidinius, kurie tai daro. Manau, kuo tokie reitingai bus profesionalesni, kuo labiau remsis apčiuopiamais ir objektyviais kriterijais, tuo labiau padės apsisprendžiant stojantiesiems ir visuomenei.

Pačioms aukštosioms tai geras veidrodis pasižiūrint, kaip tu atrodai kirų aukštųjų mokyklų kontekste ir postūmis atlikti atitinkamus vidinius namų darbus.

– Konferencijoje išreiškėte nuomonę, kad ateityje ne tik universitetus, bet ir ir konkrečias specialybes reikėtų lyginti tarpusavyje. Kodėl?

– Didesnėse šalyse išties giminingos studijų programos reitinguojamos – teisės, medicinos, vadybos. Aišku, čia klausimas resursų, deramos ekspertinės patirties sukaupimas. Manau, anksčiau ar vėliau prieisime ir prie tokių dalykų. Bent jau tose studijų srityse, kur išties reali konkurencija ir platesnis spektras aukštųjų, teikiančių giminingas studijų programų paslaugas.

– Užsiminėte, kad aukštąsias sureitinguoja ir patys studentai, sprendžiantys, kur neštis gautą studijų krepšelį. Ar jų pasirinkimai atspindi siūlomų studijų kokybę?

– Krepšelių sistema ir apskritai pasirinkimo laisvės studentams suteikimas leidžia atsijoti pelus nuo grūdų. Bent jau nemaža dalimi ir reitingai tą patvirtina. Dar kartą akcentuoju, kad daug programų, kurios visai nesurinko studentų, nepritraukė krepšelių – faktiškai visos jos nėra unikalios – studentai turėjo galimybę rinktis panašias programas kitose aukštosiose mokyklose.

Manau, gerai, kad turime ir finansavimo svertus, kurie leidžia jauniems žmonėms stoti su valstybės finansavimu ten, kur, kaip žinome, aukštesnis studijų lygis.

– Prieš porą metų prognozavote, kad artimiausiais metais pasistūmėsime tarptautiniuose reitinguose. Kol kas to nematome.

Pažiūrėkime – šįmet bus skelbiami turbūt autoritetingiausi „Times“ ir Šanchajaus reitingai. Jeigu juose jau bus atspindėtas didėjantis finansavimas, mokslo srityje – institutų integravimas į universitetus, manyčiau, šiais ar kitais metais vienas ar keli universitetai šaus į priekį. Į 500-tuką tai tikrai.

(Iš Lietuvos į geriausių pasaulio universitetų reitingą patenka tik Vilniaus universitetas, iki šiol jis pasauliniame žurnalo „Times“ reitinge pasidalydavo 501-600 vietas – DELFI).

– Prieš keletą metų kilo skandalas, kai ministerijos skelbtą aukštųjų mokyklų reitingavimo metodikos sukūrimo konkursą už 2,5 mln. litų laimėjo parlamentaro konservatoriaus M. Adomėno įsteigtas Demokratinės politikos institutas (DPI). DPI ir jo pasirinkti partneriai buvo vienintelis konkurso dalyvis. Ar tebeturite sumanymų valstybei imtis universitetų reitingavimo?

– Konkursas buvo skelbtas, dėl viešų aplinkybių, kurios buvo minimos ir visaip aptarinėjamos, buvo užduodami klausimai, ar reitingavimo reikia apskritai, ar tam reikalinga Europos Sąjungos parama.

Visos šios viešos opinijos kontekste projektą esame sustabdę ir faktiškai jis yra nutrauktas, o ateitis parodys, ar vienokius ar kitokius resursus nepriklausomiems reitingavimams mes turėtume skirti. Bet tai – ateities klausimas.