„Įgyvendindama sisteminę aukštojo mokslo reformą, Lietuva per trumpą laiką iš ES autsaiderių tapo stipria vidutinioke, o kai kuriose srityse net lyderiauja su tokiomis šalimis kaip Jungtinė Karalystė ir Skandinavijos šalys“, - pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Steponavičius.
Lietuva – tarp lyderių pagal absolventų skaičių ir įsidarbinamumą
Aukštojo mokslo sistemų pokyčius ir pasiekimus ES šalyse narėse atspindinčioje strategijoje pažymima, kad artimiausius 15 metų Lietuvos, kaip ir kitų ES šalių, laukia demografinės duobės. Jos turės įtakos studentų skaičiui, išlaidoms aukštajam mokslui bei dėstytojams. Lietuvoje tai ypač bus juntama 2020 ir 2025 m.
EK nuomone, Lietuva yra viena iš nedaugelio ES šalių, kuriose aukštojo mokslo sistema yra socialiai orientuota, garantuojamas didelis studijų prieinamumas, taikomos lanksčios socialinių paskatų priemonės.
Šiuo metu Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą turi 33 proc. visų darbingo amžiaus žmonių.
Lietuva viršija 26 proc. siekiantį ES vidurkį.
Lietuva – tarp lyderių pagal tai, kiek 30-34 m. žmonių yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. Mūsų šalyje šis procentas siekia 44 proc., ES vidurkis – 34 proc.
Lietuva – tarp lyderių pagal baigusių aukštąjį mokslą įsidarbinamumą (įsidarbina 86 proc.) Pagal šį rodiklį atsiliekame tik nuo Švedijos, Olandijos bei Vokietijos, ES vidurkis – 82,3 proc.
Kaip dokumente konstatuoja EK, nepaisant krizės Lietuva yra viena ES šalių, aukštajam mokslui palyginti su BVP skirianti daugiausia biudžeto ir privačių lėšų. 2010 m. pagal turėtas lėšas vienam studentui Lietuva dar nepasiekė ES vidurkio, tačiau beveik susilygino su tokiomis šalimis kaip Estija, Lenkija ir Vengrija.
„Lietuva viena iš keleto ES šalių, kurios krizės metu didino finansavimą aukštajam mokslui“, - teigė G. Steponavičius.
EK išskyrė Lietuvą kaip žengusią į priekį įvedant naują finansavimo mechanizmą. Kaip rašoma ataskaitoje, studijų krepšelis, įgyvendinantis lėšų paskui studentą principą, paskatino dvigubai padidinti finansavimą studentui padengiant visas studijų išlaidas.
Lietuva priskiriama prie šalių, turinčių studentų socialinės paramos sistemą. Minėtą sistemą ES dar turi Škotija, Italija ir Islandija. Lietuva išsiskiria iš kitų šalių teikdama specialias paskolas studentams – joms nekeliami jokie specialūs reikalavimai. Tuo Lietuva panaši į Skandinavijos šalis, Prancūziją ir Vengriją.
L.Donskio kritika - „filosofiniai pasvarstymai“
Pasak G. Steponavičiaus, dalis EK pastebėjimų – kiekybiniai. „Kuo greičiau mums norėtųsi matyti, kad mūsų pasiekimai ir kokybės srityje tampa labiau įtikinantys šalia šių pristatytų duomenų. Be abejo, nebūtų buvę reformos, kuri sujudino sektorių, vargu ar mes šiandien galėtume kalbėti apie finansavimo dalykus, apie dešimtmetį diskutuotus dalykus kaip valstybės remiamų paskolų sistema ir panašūs“, - kalbėjo G. Steponavičius.
Čia pat jis pridūrė, kad tobulumui ribų nėra ir laikas diktuoja korektyvas. „Mes jaučiamės stipresni matydami, kad 2009 m. pradžioje priimti sprendimai yra teisingi“, - apie aukštojo mokslo reformos vaisius kalbėjo G. Steponavičius.
Bendražygio europarlamentaro Leonido Donskio pareikštą kritiką jis pavadino „filosofiniais pasvarstymais“. „Viešuose debatuose galėčiau diskutuoti apie konkrečius dalykus. Šiuo atveju man liūdna, kad iš tolimo aukšto bokšto yra daugiau apsiribota filosofiniais pasvarstymais“, - L. Donskio mintis įvertino G. Steponavičius.