Buvęs ministras apskritai nemano, kad tokio tipo reformos turėtų būti nuleidžiamos iš viršaus.

Jis mano, kad bendrojo ugdymo sistemą reikėtų reformuoti iš esmės, pradinį ugdymą pratęsiant iki šešerių metų, paskui trejus metus vyktų pagrindinis ugdymas, o po jo mokinys turėtų rinktis, ar eina į profesinę mokyklą, ar į gimnaziją; pastarosios absolventų tikslas turėtų būti aukštoji mokykla.

„Tai labai padėtų ir tinklo klausimais“, – sakė G. Jakštas.

Taip pat ministras kritikavo mokinių rengimą egzaminams, kai jie ruošiami sprendžiant šablonines užduotis.

„Dabar norime turėti daug egzaminų pavyzdžių. Bet, mano supratimu, tikrai galėtų būti, kad tu nežinai egzaminų pavyzdžių, žinai tik tai, ar bus žodžiu, ar raštu, bet neturi šabloninių uždavinių“, – kalbėjo G. Jakštas.

Plačiau apie švietimo aktualijas – buvusio ministro interviu „Delfi“.