aA
Grįžta studentas iš tariamo užsienio universiteto, o pasirodo, kad ten buvo mokami metų trukmės kursai, už kuriuos nei bakalauro, nei magistro diplomo negausi. Tokią realybę interviu DELFI atskleidė Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas. Jis ragina jaunimą vykti į gerus užsienio universitetus, o dėl prastėjančių moksleivių dūsaujantiems universitetams pataria nenuleisti kartelės ir nepriimti bet ko.
Raimondas Dambrauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

– Kur daugiausia stoja Jūsų gimnazijos absolventai?

– Į klausimą, kur nori studijuoti, atsakymas dažniausiai būna vienas: Vilniuje. Nesvarbu, ką, svarbu, Vilniuje. Prieš kokių 15 metų į Kauną važiuodavo, dabar ten srautas sumažėjęs. O tie, kurie tikrai motyvuoti ir žino, ko nori, siekia studijų užsienyje: važiuoja į Škotiją, Airiją, Angliją.

Pernai gimnaziją baigė 212 abiturientų. 81 įstojo į Vilniaus universitetą (VU), 23 – į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, 14 – į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. Po VU, dominuoja užsienio universitetai – į juos įstojo 36 abiturientai.

– Kaip žiūrite į studijas užsienyje?

– Dabar visi verkia, kaip stabdyti jaunimą, vykstantį studijuoti į užsienį. Manau, nereikia jo stabdyti, nes jaunimas pakankamai supratingas, protingas. Tie, kurie tikri Lietuvos patriotai, įgiję užsienyje žinių tikrai galės jas sėkmingai pritaikyti Lietuvoje. Bet Lietuvoje turi būti sudarytos tam sąlygos.

Tegul važiuoja, bet tegul važiuoja į gerus universitetus siekti tikrųjų žinių. Štai Kembridže susidariusi 7-8 balčikoniečių grupelė. Tai puiku. Bet kartais būna, kai grįžta iš esą universiteto, o pasirodo, kad ten buvo kažkokie metų trukmės kursai, už kuriuos sumokėjo pinigus ir nei bakalauro, nei magistro diplomo negavo.

Raimondas Dambrauskas
Raimondas Dambrauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Šiaip moksleivius labai vilioja – štai neseniai Daugpilyje vyko užsienio universitetų mugė, net autobusą dykai davė, kad tik vaikus atvežtume. Tačiau, manau, reikia turėti ant pečių savo galvą: jei labai rimtai apsisprendei, važiuok mokytis, bet bakalauro studijas galima baigti ir Lietuvoje. Per „Erasmus“ programą didžiulės galimybės pastudijuoti užsienyje. O štai magistrą, manau, reikia baigti užsienyje.

Prieškario Lietuvoje buvo valstybės politika siųsti gabius jaunuolius į geriausius užsienio universitetus įgyti žinių, pasiekti geriausių rezultatų. Jie grįžo į Lietuvą ir tada sulaukėme ekonominio stebuklo – iš atsilikusios agrarinės šalies tapome gana gerai besilaikančia šalimi, kurios BVP buvo didesnis už Suomijos, o eksportuodavome į visą Vakarų Europą.

Dabar atvirkščias procesas – mūsų žmogiškieji resursai iškeliauja. Ir jei Lietuvoje liks tik pensinio amžiaus žmonės, nebus kam dirbti, ateinančios vyriausybės susidurs su didžiuliais iššūkiais ir finansinėmis problemomis. Tą jau dabar matome.

– Demografinė krizė ypač aktuali Panevėžiui – mieste neliko 100 tūkst. gyventojų. Ar tenka dėl emigracijos prarasti gimnazistus? Ar Panevėžiui traukiantis ateityje dar bus ką mokyti?

– Buvo šįmet vienas devintokas – jį tėvas išsivežė į Angliją, kur jau keletą metų dirbo. Vaikas labai gabus, nenorėjo išvažiuoti.

Situacija iš tikro grėsminga. Jeigu niekas nesikeis, manau, pagrindinės mokyklos arba progimnazijos turės užsidaryti arba optimizuotis ir jų liks mažiau. Galbūt ir gimnazijų, kurių dabar mieste 6, liks mažiau.

Buvome vieni pirmųjų Lietuvoje, 1992 m. gavę gimnazijos statusą. Kol gimnazijų tebuvo viena ar dvi, bepigu buvo diktuoti sąlygas: į vieną vietą pretenduodavo 2-3 mokiniai. Dabar konkursas sumažėjęs.

– VU laikinasis rektorius Jūras Banys kritikuoja mokyklą, kad prastai paruošia vaikus, šie turi vis mažiau žinių. Ar su tokiais priekaištais sutinkate?

– Nenoriu kritikuoti nė vieno universiteto, tačiau žinau atvejų, kai vienas universitetų visiems pirmakursiams kaip kartojimą išdėsto mokyklinį chemijos kursą. To siekiama, kad pirmakursiai pasiektų bazinį lygį. Tai susiję su mokinių pasirinkimu. Anksčiau visų dalykų vaikai mokėsi vienodai ir vaikai pasirinkti negalėjo. Dabar 11 klasėje renkasi vieną iš gamtos mokslų – fiziką, chemiją ar biologiją, iš socialinių mokslų – istoriją, geografiją, iš menų – muziką, dailę, teatrą, šokį.

Aš agituoju rinktis kuo daugiau dalykų. Juk nepasirinkęs, pavyzdžiui, chemijos ir biologijos, tu iškart 11 klasėje užkerti kelią į biomedicinos mokslų ir kitas kryptis. Jei atitinkamo dalyko nesimokęs vaikas ateina studijuoti į universitetą fizikos ar chemijos, tai aišku, kad jis beraštis. Juk jo kursas baigėsi 10 klasėje. Manau, daugiau reikia kalbėti apie atsakingus pasirinkimus ir nesirinkti studijoms to, ko nesimokei mokykloje.

Bet nenoriu sakyti, kad visai nekalta aplinka ir laikmetis. Vaikai skaito mažiau knygų, mažiau bendrauja tarpusavyje, ilgiau sėdi prie kompiuterio. Tačiau to nepakeisime. Padaryti, kad vaikai būtų tokie, kokie buvo anksčiau – sudėtinga.

– O kokie vaikai buvo anksčiau?

– Vaikai anksčiau gal buvo nuoširdesni, turėjo daugiau pagarbos vyresniems. Bet tai laikmečio problema. Ir dabar vaikai geri, nuostabūs, patriotai, ir Lietuvą myli.

O aukštosios mokyklos dabar studijuoti priima visus, kartelė žemai nuleista. Iš tikro nebūtinai kiekvienas baigęs mokyklą privalo studijuoti universitete. Ir gimnazijoje ne kiekvienas turėtų mokytis – kam visiems reikia gimnazinio išsilavinimo.

Be reikalo profesinis mokymas Lietuvoje nuvertintas. Teko nemažai būti užsienyje, pavyzdžiui, Skandinavijoje mokiniai po 8 klasių labiau renkasi profesinio rengimo sistemą negu akademines gimnazijas, kuriose reikia mokytis, kurios ruošia universitetui. O profesinės mokyklos suteikia specialybę, paruošia darbo rinkai. Pas mus susiformavęs neteisingas stereotipas, kad mokytis profesinėje sistemoje netobula, žemas lygis.

Sakyčiau, abiturientai dabar renkasi atsakingiau. Jei anksčiau stichiškai visi siekė socialinių mokslų krypties, tai dabar renkasi atsakingiau. Pavyzdžiui, per pastaruosius 2-3 metus išpopuliarėjo biomedicinos kryptis. Į socialinius mokslus – politiką, ekonomiką – stoja, bet jau ne tek daug. Pats esu fizikas, agituoju stoti į techniškas disciplinas Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos universitetuose. Čia įstoti nėra labai sunku, tačiau studijuoti labai sunku. Bet baigęs garantuotai gausi darbą.

– Lietuvą keletą metų purtė krizė. Kaip sunkmetis palietė mokinius?

Raimondas Dambrauskas
Raimondas Dambrauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

– Kad sunkmetis dar nesibaigė, rodo, kad mokykloje daugėja vaikų, pietums atsinešančių sumuštinių. Aišku, gal ir tradicijos keičiasi. Nemokamo maitinimo yra dvi rūšys: tiems, kuriems iš tikrųjų reikia, ir tiems, kurie atvažiuoja su gerais automobiliais ir gerai gyvena, tačiau formaliai maitinimą gauna. Iš 777 vaikų, apie 150 gauna nemokamą maitinimą, tad netiesa, kai sako, kad pas mus mokosi turtingų tėvų atžalos.

Yra atvejų, kai moksleiviai neišgali studijuoti.

– Ar į gimnazija priimate vaikų iš rajono?

– Praėjusiais metais priėmėme iš 25 mokyklų, taigi ir iš rajono. Yra gimnazistų ir iš Biržų, ir iš Pasvalio. Iš 777 mūsų vaikų – 130 iš rajono. Rajono vaikams su mokslais gal sekasi ir sunkiau, bet jie nuoširdesni, atviresni, jie grįžę namo dar turi padėti tėvams prie ruošos darbų. Jie kartais laukdami autobuso gimnazijoje sėdi iki 7 vakaro.

– Ar palaikote ryšius su gimnazijos absolventais?

Jungtinėje Karalystėje studijuojantys studentai sumąstė, kaip galėtų padėti gimnazijai. Jie mokyklai atsiuntė 200 elektrą taupančių lempučių. Mes jas naudojame. Jie to išmoko Oksfordo universitete – čia populiaru remti universitetą – absolventai kokiam nors tikslui aukoja po 5 svarus. Jaučiu absolventų dėmesį ir domėjimąsi gimnazija.

Štai vienas absolventas Londone studijuoja nanotechnologijas ir grįžęs namo nemokamai vyresnėliams paskaito paskaitą apie naujausias nanotechnologijas pasaulyje. Man tai didžiulis džiaugsmas, tai puikus pavyzdys jaunesniems.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Vladimiras Pozneris: kodėl Stalino Vakarai tik bijojo, o Putino – nekenčia paskelbė diagnozę ir žiniasklaidai, ir politikai (56)

„Vakaruose požiūris į Staliną (šis, mano supratimu, už Putiną daug baisesnis politikas) buvo...

Paguglino ir pakraupo: keliais žingsniais – lengvai pasiekiamos asmeninės nuotraukos ir dokumentai (36)

Noras dalytis su kitais savo įspūdžiais internete atsiliepimų forma gali jums padaryti meškos...

Berlynas įšaldo būsto nuomos kainas: penkerius metus kainas reguliuos valdžia (51)

Berlyno miesto tarybos valdančiosios partijos susitarė įšaldyti būsto nuomos kainas Vokietijos...

Gaisro metu Alytuje kritęs zuikis atiduotas tyrimams: pirmos žinios iš veterinarų baugina meras: jei tai bus patvirtina, liūdna ne tas žodis (414)

Spalio 18 dieną, t.y. trečiąją milžiniško padangų perdirbimo gamyklos gaisro dieną, Alytaus...

Praėjus 120-iai valandų po ugnies nutraukimo – Turkijos sprendimas dėl veiksmų Sirijoje (23)

Jungtinėms Valstijoms informavus Turkiją apie užbaigtą kurdų kovotojų pasitraukimą iš Sirijos...

Čempionų žiedus atsiėmę „Raptors“ reguliarųjį sezoną atidarė dramatiška pergale prieš „Pelicans“ (5)

Naująjį NBA reguliarųjį sezoną pergalingai pradėjo čempionų titulą ginantys Toronto...

Klausimas, į kurį nėra vieno atsakymo: ekspertai padės priimti sprendimą, valgyti jums pusryčius ar ne

Neretai nutinka taip, kad ryte pusryčių pavalgyti tiesiog nespėjame. Ar reikėtų dėl to graužtis...

Paprasti būdai, kaip vaikus įpratinti trumpiau leisti laiką prie ekranų (1)

Beveik kiekvienuose namuose televizorius, mobilus, įvairios virtualios pramogos ir tiesiog internetas...

Cukinijos - faktai apie šią daržovę nustebins (2)

Cukinijos yra vienos iš tų daržovių, kurias lietuviai yra pamėgę jau nuo senų laikų.