Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyresniosios patarėjos Audronės Bedorf nuomone, yra daug šeimų, kurios pakankamai liberaliai žiūri į tai, ką veikia jų vaikai, ir mažai domisi jų užimtumu. „Galbūt [tokia nuostata] galėtų priversti juos labiau susimąstyti ir pakelti atsakomybės jausmą, nes jie žinotų, kad yra toks įpareigojimas“, – teigia A. Bedorf.
Pasak jos, iš žmonių sulaukiama nemažai užklausų, ar yra nustatytos kokios nors ribos, nuo kada iki kada nepilnametis viešumoje gali būti vienas. „Kažko galbūt visuomenėje ir trūksta, to teisinio reglamentavimo. Tam, kad būtų tam tikra tvarka ir aiškumas“, – svarsto A. Bedorf.
Buvusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė, dabartinė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė tvirtina, jog tokios Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos būtų puiki prevencinė priemonė mažinant nepilnamečių nusikalstamumą. „Tarptautinė praktika rodo, kad kai kuriose valstybėse, kur buvo įtvirtinta komendanto valanda, tokio tikslo buvo siekiama. Ir toks tikslas buvo pasiektas“, – tikina ji.
Atsirastų įtampos?
Tuo metu Pilietinių iniciatyvų centro vadovas Girvydas Duoblys įsitikinęs, kad jeigu toks įstatymas būtų priimtas, atsirastų įtampa tarp jaunimo ir policijos. Mat policija turėtų teisę po 22 val. jaunuolių paprašyti jų amžių liudijančio dokumento. „Jeigu šitie nepilnamečių buvimo viešoje erdvėje klausimai būtų kitaip sprendžiami kitaip, pavyzdžiui, tai būtų socialinių ar [iš] tėvų susibūrusių organizacijų rūpestis, tai gal būtų kitaip“, – sako G. Duoblys.
Tačiau R. Šalaševičiūtė į tokį siūlymą žvelgia gana skeptiškai. „Pasvarstykime, ar tėvai, ar visuomeninės organizacijos galėtų užtikrinti stebėjimą, kaip kažkada sovietmečiu liaudies draugovininkai su raiščiais vaikščiodavo rinkti vaikų?“, – teigia R. Šalaševičiūtė. Jos įsitikinimu, tokia pilietinė iniciatyva būtų gera, bet to pasiekti esą neįmanoma.
G. Duoblys taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad gyvenime esama įvairių ir pateisinamų situacijų, kuomet nepilnametis vėlyvu metu viešoje erdvėje yra vienas. Tai – spektaklių lankymas, muzikos koncertai, festivaliai, įvairūs užsiėmimai ir t.t.
Tačiau, R. Šalaševičiūtės teigimu, kai šis projektas buvo teikiamas 2009-aisiais metais (tuo metu – nepriimtas, – LRT.lt), buvo kalbama, jog organizatoriai renginius turėtų paankstinti, kad paaugliai namo grįžtu laiku. „Jeigu vaikas dirba (...) arba jeigu vyksta mokyklos renginys, paauglys grįžta iš varžybų, koncerto (...), tai nebūtų priežastis taikyti kažkokią prevencinę veiklą tėvų atžvilgiu“, – tvirtina R. Šalaševičiūtė.
Jaunesni vaikai ir namuose – tik su priežiūra
Pagal tą patį parengtą įstatymą, vaiko atstovams draudžiama palikti vaiką iki 7 arba 10 metų be pilnamečių ar vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Edukologės socialinių mokslų daktarės Austėjos Landsbergienės manymu, tokia nuostata turėtų būti priimta. Pasak jos, net žaidimą vaikų darželyje reikia stebėti, jeigu vaikai yra jaunesni negu 7 metų. „Ką jau kalbėti apie vaiko palikimą visiškai vieną, kai jam yra treji, ketveri, penkeri, šešeri metai“, – sako A. Landsbergienė.
Ar vaikas, būdamas 7–10 metų amžiaus gali be niekieno priežiūros pasilikti namuose, anot edukologės, jau priklauso nuo paties vaiko, turi būti vadovaujamasi sveiku protu. Esą jei vaikas jaučiasi drąsiai, pasitiki savimi ir priima teisingus sprendimus, tokio amžiaus jis jau gali trumpą laiką pabūti vienas.
Vaikais galėtų pasirūpinti ir kaimynai
Jei toks įstatymas būtų priimtas, jis galėtų sudaryti problemų tiems tėvams, kurių šešiamečiai eina į „nulinę“ klasę ir kurie neturi galimybių vaikų prižiūrėti namuose darbo metu. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, pasak A. Bedorf, visuomet akcentavo valstybės pareigą pasirūpinti palankiomis sąlygomis tėvams. „Ta pačia paslaugų infrastruktūra galėtų pasinaudoti tėvai ar dienos centrai ar kita popamokinė veikla, kur būtų galima vaikus palikti, kur jie būtų užimti ir prižiūrimi suaugusiųjų“, – sako A. Bedorf.
Buvusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė R. Šalaševičiūtė sako, kad dirbantiems ir nedaug uždirbantiems tėvams, neturintiems galimybių savo vaiko pasiimti po pamokų, galėtų būti taikomos įvairios nuolaidos paliekant vaiką po pamokų prailgintose grupėse. „Ir, be abejo, yra tas variantas, kad ir kaimynai gali prižiūrėti“, – tvirtina R. Šalaševičiūtė.
A. Bedorf taip pat pabrėžia bendruomeniškumo ir visuomeniškumo svarbą. Esą tariantis su kitų šalių vaiko teisių apsaugos gynėjais buvo akcentuojama, jog priėmus tokį įstatymą, sukontroliuoti pačius tėvus padėdavo gauti signalai iš kaimynų ir aplinkinių žmonių. „Jie mato, kad vaikas yra vienas be priežiūros ir tuomet atsakingos tarnybos jau gali reaguoti“, – teigė A Bedorf. Ji mano, kad panaši sistema galėtų veikti ir Lietuvoje.