aA
Nors tikslios statistikos, kiek lietuvių studijuoja užsienio šalyse, nėra, Mykolo Romerio universiteto studijų prorektorius doc. dr. Giedrius Viliūnas neslepia: Lietuva tebėra studentus eksportuojanti šalis.
Emigracija
© Shutterstock nuotr.

Tačiau didžiausia problema, jo nuomone, slypi ne čia. Kur kas labiau turėtumėme rūpintis dėl to, kad atvykstančių studijuoti į Lietuvą skaičius yra pernelyg mažas.

„Patikima statistika aprėpia tik studentus, išvykstančius pagal tarptautines mainų programas. Iš jos matome, kad studentų, iš Lietuvos išvykstančių įgyti aukštojo mokslo kreditų kitų šalių aukštosiose mokyklose, yra bent 2,5 karto daugiau, negu atvykstančių į mūsų šalį. Tiksliai nežinome, kiek mūsų šalies studentų išvyksta savo iniciatyva ir savo lėšomis įgyti viso aukštojo mokslo laipsnio (vadinamieji free movers), tik spėjame, kad jų yra apie 5 procentus nuo bendrojo skaičiaus. Kitų šalių laipsnio siekiančių studentų skaičius Lietuvos aukštosiose mokyklose siekia 2,5 procento", - skaičiuoja G. Viliūnas.

Mykolo Romerio universiteto prorektoriaus negąsdina tai, kad Lietuvos studentai išvažiuoja pasisemti akademinių žinių, socialinės ir kultūrinės patirties kitose šalyse: „Priešingai, pritarčiau iš statistinių palyginimų ir iš Europos Komisijos pasiūlytų dešimtmečio tikslų kylančiai išvadai, kad mūsų studentų tarptautinis judumas yra per mažas. Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame ne tik politika ar pramonė, bet ir kasdienybė, poilsis ir tapatybė yra tarptautiški, tarptautinė studijų patirtis yra tiesiog būtina".

Bet yra keli aspektai, kuriais studentų judumas Lietuvos aukštajame moksle doc. dr. G. Viliūno netenkina. „Vienas iš jų - labai nesubalansuoti išvykstančių ir atvykstančių studentų srautai, kurie siekia įgyti tik dalį savo studijuojamos programos kreditų. Manau, kad Lietuva turi ganėtinai gerą potencialą pasiekti šių srautų pusiausvyrą, pasinaudodama savo geografiniais ir politiniais privalumais trečiųjų šalių atžvilgiu. Antras - kad atvykstančių studentų srautas apskritai yra labai mažas. Net didžiausiose šalies aukštosiose mokyklose Erasmus mainų studentai skaičiuojami šimtais, o jų turėtų būti tūkstančiai. Trečias, glaudžiai susijęs su minėtaisiais - turime labai nedaug atvykstančių laipsnio siekiančių studentų. Ketvirtas ir didžiausią rūpestį keliantis aspektas - tai didelis ir visiškai nekontroliuojamas išvykstančių studentų srautas", - sako jis.

Giedrius Viliūnas
Giedrius Viliūnas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

G. Viliūno nuomone, laipsnio siekiančių studentų judumo subalansavimas - didžiulis Lietuvos aukštojo mokslo politikos iššūkis, kurį būtina spręsti. „Kreditų mainų ir laisvasis laipsnio judumas skiriasi tuo, kad laipsnio siekiantis studentas kitoje šalyje praleidžia daug laiko, įsitraukia į jos socialinius tinklus, su gimtąja šalimi jo nesieja jokie akademiniai nei finansiniai įsipareigojimai, todėl daug labiau tikėtina, kad toks studentas į gimtinę negrįš. Asmens laisvių ir teisių šviesoje, šeimyninėje perspektyvoje į tokią galimybę negatyviai žvelgti nėra pagrindo, tačiau kilmės visuomenei tai praradimas. Lietuva per pastaruosius dešimtmečius patyrė vieną didžiausių Europoje emigracijų, kurioje dalį sudarė mokslininkai ir aukštos kvalifikacijos profesionalai. Statistika rodo, kad išsilavinęs jaunimas Lietuvoje randa darbą, taigi jo emigracija nėra ekonomiškai sąlygota", - pažymi Mykolo Romerio universiteto studijų prorektorius.

Aukštojo mokslo tarptautiškumo klausimai bus nagrinėjami konferencijoje „Europos aukštasis mokslas pasaulyje", kuri vyks rugsėjo 5-6 d. Vilniuje. Ši konferencija - vienas iš didžiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių, skirtų švietimo temoms aptarti. Konferencijoje dalyvaus daugiau nei 150 švietimo institucijų atstovų iš visos Europos Sąjungos ir už jos ribų. Konferencijos organizatoriai - Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija bei Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA).

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Siaubingi faktai: Kėdainiuose nauja poilsiavietė su paplūdimiu įrengta ant žmonių kaulų (102)

Mažiau nei savaitę Kėdainiuose dirbantys archeologai atskleidė siaubingus faktus – apie 700...

Romas Lazutka. Dėl nedidinamų algų kalti visi, bet labiausiai mes patys (51)

Valdžia skriaudžia dėstytojus, išsižada kitąmet 10 proc. didinti algas. Doc. M. Jastramskis...

Rusijos žvalgybos vadas žada „veidrodines priemones“, atsakant į malonę dviem rusų šnipams (42)

Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas penktadienį paskelbė, kad...

Švedijos žiniasklaida: SEB susijęs su masiniu pinigų plovimu Baltijos šalyse (91)

Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT parengė reportažą apie įtariamą pinigų plovimą...

Bugavičiaus mylimoji Vita Jakutienė reikalauja beveik 2 milijonų eurų prašoma bylą nagrinėti už uždarų durų (141)

Kauno apygardos teismui toliau nagrinėjant Deimanto Bugavičius nužudymo bylą, į teismo posėdį...

Vidą Antonovą pažinojęs režisierius prabilo apie mažai kam matytą jo pusę: kraštutinumai šeimoje kėlė didžiausią nuostabą (1)

Lapkričio 14-osios dienos rytą nuo kraujo vėžio mirė „Mafijos tėvu“ vadintas Vidas Zenonas...

Niūrios žinios iš vienos pavojingiausių vietų Žemėje: ima aižėti radioaktyvių atliekų pilnas kapas (3)

Maršalo Salų gyventojai branduolinių atliekų saugojimo vietą – Runito kupolą – vadina kapu...

Neapsikentė ir Tapinas: jei prieš 3 metus į LFF būtų atėję vyrai juodais kostiumais ir kaukėmis...

Paskutinis Lietuvos futbolo rinktinės pralaimėjimas Europos čempionato atrankos rungtynėse su...

Šokiruojanti statistika – apie moteris prie puodų ir neverkiančius vyrus

Stereotipus apie moteris prie puodų ir neverkiančius vyrus Lietuvoje, pilnai patvirtina statistiniai...

Advokatė prašo Venckienę išleisti į laidotuves, prokuratūra nesutinka (260)

Neringos Venckienės advokatė Sonata Žukauskienė Kauno apygardos prokuratūrai pateikė...