G. Nausėda kalba apie negrįžtamus pokyčius: laukti nebegalima ^{VDU jungsis su LEU}

Dar pernai VDU pristatė universitetų bendradarbiavimo modelį – universitetų klasterį, kuriame dalyvautų ne tik VDU, bet ir LEU, Šiaulių bei Klaipėdos universitetai.

„Klasteris veikia, kuriamos bendros programos, šiek tiek sprendžiamos regioniškumo problemos, bet turbūt svarbiausias žingsnis, kuris nuo klasterio pereina į kitą etapą – Edukologijos universiteto senato ir tarybos sprendimas jungtis su VDU. VDU taryba irgi palankiai šį siūlymą priėmė, jam pritarė“, – ketvirtadienį paskelbė J. Augutis.

Rektorius pabrėžia, kad universitetas į tai žiūri ne kaip į mechaninį susijungimą, o į kokybiškesnį pedagogų rengimą, socialinių bei humanitarinių mokslų apjungimą į vieną darinį. „Vis dėlto svarbiausia ašis čia būtų naujos kartos mokytojo rengimas“, – pabrėžė rektorius, akcentavęs kūrybiškumą bei sugebėjimą jį skatinti.

Pasak J. Augučio, universitetų jungimasis prasidės ne nuo mechaninio jungimo, o nuo strategijos pristatymo. Susijungimas gali užtrukti iki 2019 m. „Mes tikrai matome VDU ir jo sudėtyje galbūt Švietimo akademiją iš Edukologijos universiteto ar kažkokiu kitokiu pavadinimu kaip sudedamąją dalį“, – bendrą VDU ir LAU ateitį mato pašnekovas.

Šiuo klausimu VDU bendradarbiauja su Šiaulių ir Klaipėdos universitetais, tačiau apie jungimąsi su jais kol kas nekalba.

© DELFI / Šarūnas Mažeika

Tačiau kam VDU reikia jungtis universitetus, dėl studentų skaičiaus mažėjimo vadinamus „mirtininkais“? „Yra problemų, niekas to neneigia, į jungimo procesus mes nežiūrime per naudos sau prizmę“, – paaiškino J. Augutis.

Atremia KTU žeriamą kritiką

Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas yra teigęs, jog anksčiau ar vėliau Kaune turės likti vienas universitetas. Jo nuomone, KTU, VDU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) − turi susijungti į vieną. Klasterio idėją P. Baršaukas yra apibūdinęs kaip „bandymą keistais būdais gauti papildomą finansavimą“. Jis yra paskelbęs apie KTU ir LSMU jungimąsi, praėjusiais metais KTU paskelbė perimantis ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto kontrolę.

„Veikiantis klasteris nė vieno euro, nė vieno cento nėra paprašęs nei gavęs iš niekur, 6-7 bendros programos Vilniuje vykdomos iš pačių universitetų resursų. Dėl vieno ar dviejų universitetų – iš principo ne čia yra svarbus dalykas. Reikėtų žiūrėti, koks to tikslas: jei sujungti VDU su KTU ar su tuo junginiu, kuriame yra LSMU – būtų labai sudėtinga, nes dirbama pagal skirtingas sistemas“, – atremia J. Augutis.

Juozas Augutis

© DELFI / Šarūnas Mažeika

Jo teigimu, technologiškieji universitetai turi savo studijų logiką, tuo metu VDU dirba pagal artes liberales (klasikinio, laisvųjų menų universiteto – DELFI ) sistemą, taigi susijungus vieną sistemą reikėtų sunaikinti, antraip sujungimas netektų prasmės ir tebūtų formalus.

J. Augutis pripažino, kad dar ankstesnio VDU rektoriaus kadencijos metu su KTU tartasi dėl vieno universiteto Kaune sukūrimo, tačiau dėl to nesusitarta. Tačiau VDU rektorius tokios galimybės neatmetė – esą bendradarbiauti galima, o dėl fizinio sujungimo turi lemti kaštų ir naudos analizė.

G. Nausėdai tą sakyti nesmagu

„Aš džiaugiuosi tuo, kad apskritai tokie procesai prasidėjo. Tam tikras lakmuso popierėlis buvo globalinės finansų krizės pradžia, iki to laiko, galima sakyti, mūsų mokyklos augo ekstensyviąja prasme, daugino programų, kovojo dėl studentų. Dabar demografinės ir kitos priežastys privertė padaryti tai, kas tiesiog būtina“, – aiškino ekonomistas G. Nausėda.

G. Nausėdos manymu, universitetų jungimosi procesas tik tęsis. Jo nuomone, KTU pastangos integruoti kai kurias aukštąsias mokyklas – geras lyderystės, kuri supurtė sistemą ir imtis žygių privertė kitas aukštąsias mokyklas, pavyzdys.

Reaguodami į G. Nausėdos žodžius, VDU atstovai vėliau DELFI patikslino, kad VDU pirmasis paskelbė apie jungtinio klasterio atsiradimą ir tik po keleto mėnesių KTU paskelbė apie ketinimus įsigyti ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą.

„Tačiau ko aš pasigendu – mūsų valdžia, mūsų Vyriausybė kol kas nieko nepasisako apie tuos procesus“, – apgailestauja G. Nausėda, iš Vyriausybės nematantis universitetų vizijos 5-10 m. perspektyvoje.

„Kad neatsitiktų taip, kad kiekviena mokykla, gelbėdamasi po vieną, vartydama kėdes padarytų tokius sprendimus, kurie makro požiūriu nėra optimalūs“, – perspėja jis. Ekonomistas sako, kad valstybės pinigus universitetų integracijai reikia panaudoti maksimaliai prasmingai šalies mastu, o ne žvelgiant iš atskiros aukštosios mokyklos varpinės.

„Manęs dažnai klausia – ar pateisinami tie 90 milijonų eurų, apie kuriuos gandai sklinda, kurie bus skirti minėtųjų KTU ir kitų mokyklų (LSMU - DELFI) susijungimui. Kaštų ir naudos analizės principas turi būti visa ko pagrindas. Palyginkime: jeigu kaštai yra 90 milijonų, ar mes gausime 90 mln. plius vienas euras naudos, o gal gausime mažiau?“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jo nuomone, turi galioti lygių sąlygų principas – moralinę teisę prašyti paramos panašaus pobūdžio projektams turi ir kitos aukštosios mokyklos.

Per artimiausius metus G. Nausėda tikisi tokių pokyčių, kurie bus negrįžtami ir ženklins visiškai naują kokybinį posūkį universitetų kelyje.

„Laukti tiesiog nebėra laiko, mes praktiškai nukraujuosime ir studentų, ir kokybės, ir reputacijos, ir reitingų prasme. Ypač turiu pripažinti, kad man didelį nerimą kelia ekonomikos mokslų reputacija. Turime labai ribotą skaičių dėstytojų, turime dėstytojų, kurie bebaigia savo karjerą. Žinau, kad daugelyje mokyklų studentai skundžiasi – ekonomikos mokslai, jų studijų kokybė yra akivaizdžiai nepatenkinama. Man tiesiog kartais gėda, bet turiu tą daryti – kuomet manęs klausia vidurinės mokyklos absolventas, kur studijuoti (ekonomiką – DELFI), sakau, kad jei turite galimybę, studijuokite užsienyje“, – prisipažino SEB banko prezidento patarėjas.

G. Nausėdos teigimu, jam nesmagu tą sakyti, kadangi vienoje aukštojoje mokykloje dėsto jis pats.