Kalbant apie emigraciją svarbu suprasti, kad išvykstantys iš Lietuvos svetur ne tik dirba, bet ir gimdo vaikus. Žvelgiant į naujausius duomenis, norisi skambinti pavojaus varpais – panašu, kad nykstame iš pagrindų. Tiesa, kai kurie regionai stebina teigiamomis tendencijomis.
Jaunimo skaitlingumas Lietuvoje 2017-2021 m. (R. Tučo nuotr.)

Vilniaus universiteto (VU) Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Rolandas Tučas išnagrinėjo, kaip 2017 – 2021 m. Lietuvoje kis ikimokyklinio, mokyklinio ir studentiško amžiaus asmenų skaičius. Tendencijos nedžiugina.

Jaunimo mažės, kai kurių amžiaus grupių – net ketvirtadaliu

Apibendrinant, ikimokyklinukų (0–6 m.) tyrimo laikotarpiu mažės visoje Lietuvoje (–5,9 proc.), paauglių (7–16 m.) skaičius išliks stabilus, tačiau vyriausio mokyklinio amžiaus (17–18 m.) gyventojų skaičius Lietuvoje pakis daugiau nei penktadaliu (–22,1 proc.).

Bendrasis prognozuojamas mokyklinio amžiaus (7–18 m.) gyventojų skaičiaus neigiamas pokytis visumoje nėra labai didelis (apie 4,1 proc.), tačiau toks jis bus tik dėl išaugsiančio 7–14 m. amžiaus vaikų kiekio. Tiesa, 15–18 m. amžiaus jaunuolių Lietuvoje pastebimai sumažės.

„7–18 m. amžiaus gyventojų skaičiaus augs Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose, kai kuriose greta jų esančiose savivaldybėse Lietuvos centrinėje dalyje ir Pajūryje. Tačiau kaimiškose, o ypač – periferinėse savivaldybėse, jis sumažės.

Prognozuojama, kad mokyklinio amžiaus (7–18 m.) gyventojų skaičius Vilniaus miesto savivaldybėje išaugs 16,8 proc., tačiau Kupiškio r. sav. pateks į tą demografiškai sparčiai nykstančių Lietuvos savivaldybių grupę, kurioje mokyklinio amžiaus (7–18 m.) gyventojų sumažės daugiausia (Kupiškio r. sav. – 22 proc.). Šioje savivaldybėje vaikų skaičius mažės visose mokyklinio amžiaus gyventojų demografinėse grupėse“, – nurodė R. Tučas.

Rolandas Tučas
Rolandas Tučas
© DELFI / Domantas Pipas

Savo ruožtu studentiško amžiaus (19–24 m.) gyventojų skaičius prognozuojamu 2017–2021 m. laikotarpiu Lietuvoje gali sumažėti net ketvirtadaliu (24,3 proc.), nurodo tyrėjas.

DELFI pateikia šio mokslininko tyrimo duomenis, pristatytus Švietimo ir mokslo ministerijoje, kur kalbėta apie Lietuvos gyventojų amžiaus demografinės struktūros kaitos prognozę 2017 – 2021 m.

Pasak R. Tučo, vieną ketvirtį jo tirtų pokyčių nulėmė natūrali gyventojų kaita (demografija), o net tris ketvirčius – emigracija.

Jaunimo skaitlingumas Lietuvoje 2017-2021 m. (R. Tučo nuotr.)
Jaunimo skaitlingumas Lietuvoje 2017-2021 m. (R. Tučo nuotr.)

Ikimokyklinukų mažės visoje Lietuvoje

Remiantis tyrimo duomenimis, visų pirma, ikimokyklinio amžiaus (0–6 m.) vaikų skaičius Lietuvoje per 5 metus turėtų sumažėti 5,9 proc.

„Ikimokyklinio amžiaus vaikų demografinės grupės skaitlingumo kaita regioniniu aspektu nebus vienoda: tose savivaldybėse, kuriose didelę gyventojų dalį sudaro reprodukcinio amžiaus gyventojai (Vilniaus m. sav., kai kuriose didmiesčius supančiose „žiedinėse“, taip pat dalyje „kurortinių“ miestų savivaldybių) ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičius išaugs (Kauno r. sav. – net 8 proc.).

Tose savivaldybėse, kurių demografinėje struktūroje vyrauja vyresnio amžiaus žmones, išvyksta jaunesni gyventojai – sumažės. Labiausiai tai palies kai kurias nuo didmiesčių nutolusias savivaldybes (Visagino, Rokiškio r., Lazdijų r. ir kt.)“, – savo tyrime dėsto R. Tučas.

Jaunimo skaitlingumas Lietuvoje 2017-2021 m. (R. Tučo nuotr.)
Jaunimo skaitlingumas Lietuvoje 2017-2021 m. (R. Tučo nuotr.)

Džiugins Skuodas, bet Lazdijų rajone – tikra bėda

Pasak mokslininko, iš bendro pakankamai dėsningo Lietuvos konteksto prognozuojamu teigiamu ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus pokyčiu išsiskirs Skuodo rajono savivaldybė.

„Šios savivaldybės situacija gana savita – tarp 20–29 m. ir 30–39 amžiaus reprodukcinės kartos grupių yra (ir kurį laiką išliks) labai didelis jų skaitlingumo skirtumas (kitų kaimiškų savivaldybių atvejais jis nebus toks ryškus). Taip pat kurį laiką gana stabilus išliks gimstamumui itin svarbios 25–29 m. amžiaus demografinės grupės grupės skaitlingumas. Todėl, kitaip nei kitose kaimiškose savivaldybėse, ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičius Skuodo r. sav. 2017–2021 m. laikotarpyje išaugs maždaug 2,7 proc.“, – pradžiugino R. Tučas.

Jaunimo skaitlingumas Lietuvoje 2017-2021 m. (R. Tučo nuotr.)
Jaunimo skaitlingumas Lietuvoje 2017-2021 m. (R. Tučo nuotr.)

Vis dėlto daugumoje kaimiškų ir net didmiesčių (išskyrus Vilniaus m.) savivaldybių ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičius 2017–2021 m. laikotarpiu mažės.

„Vienose savivaldybėse procesas bus lėtesnis (kai kuriose (pavyzdžiui, Panevėžio r. sav., Šiaulių r. sav. – net artimas 0), kitose – gerokai spartesnis (Visagino, Rokiškio r., Lazdijų r. ir kt.).

Lazdijų r. sav. ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičius prognozuojamu laikotarpiu gali sumažėti net maždaug 22 proc. Svarbiausia priežastis – šioje savivaldybėje prognozuojamas sparčiai mažėsiantis gimusių kūdikių skaičius“, – nurodė mokslininkas.

Jaunimo skaitlingumas Lietuvoje 2017-2021 m. (R. Tučo nuotr.)
Jaunimo skaitlingumas Lietuvoje 2017-2021 m. (R. Tučo nuotr.)

Kauno m. sav. ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičius 2017–2021 m. laikotarpiu gali sumažėti maždaug 7 proc.

Jaunimo skaitlingumas Lietuvoje 2017-2021 m. (R. Tučo nuotr.)
Jaunimo skaitlingumas Lietuvoje 2017-2021 m. (R. Tučo nuotr.)

Pradinukų daugės

Tiesa, tarkime, prognozuojama, kad pradinio mokyklinio amžiaus (7–10 m.) vaikų skaičius 2017–2021 m. bendrai Lietuvoje išaugs maždaug 2,6 proc.

„Teigiamu pokyčiu išsiskirs Pietų Lietuva, daugumos didmiesčių (išskyrus Panevėžio m. ir Alytaus m.), taip pat nemenka dalis Šiaurinio Lietuvos pakraščio, Žemaitijos savivaldybių. Pagrindinės priežastys: šių savivaldybių gyventojų demografinė amžiaus struktūra (truputį gausesnė „kūdikių bumo“ kartos vaikaičių karta), reprodukcinio amžiaus gyventojų vidinė migracija, „atidėti vaikai“.

Nemažai ir savivaldybių (Vidurio Lietuvoje ir kt.), kuriose šios amžiaus grupės vaikų skaičius sumažės“, – nurodė tyrėjas.

Jaunimo skaitlingumas Lietuvoje 2017-2021 m. (R. Tučo nuotr.)
Jaunimo skaitlingumas Lietuvoje 2017-2021 m. (R. Tučo nuotr.)

Pradinukų labiausiai mažės Vilniaus rajone

Liūdnos žinios – ir Vilniaus rajono savivaldybei. Pradinukų 2017 – 2021 m. čia sumažės 23,7 proc.

„Pirmiausiai, tai sietina su šioje savivaldybėje gausesnės 2007–2010 m. gimusių vaikų grupės perėjimu į pagrindinio mokyklinio amžiaus vaikų grupę.

Be to, didžiųjų miestų (ypač – Vilniaus) kaimynystėje esančių savivaldybių jaunesnio amžiaus gyventojai (vaikai ir jų tėvai) dažnai formaliai būna registruoti gretimo didmiesčio savivaldybėje ir santykinai dažnai keičia registracijos adresą. Tam įtakos turi ir gana plati Vilniaus m. suburbonizacijos zona“, – aiškino R. Tučas.

Jaunimo skaitlingumas Lietuvoje 2017-2021 m. (R. Tučo nuotr.)
Jaunimo skaitlingumas Lietuvoje 2017-2021 m. (R. Tučo nuotr.)

Kitose savivaldybėse, kuriose 2017–2021 m. laikotarpiu taip pat prognozuojamas neigiamas pradinio mokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus pokytis, jis nebus toks ryškus. Dažniausiai, prognozuojama, pokytis neviršys 10 proc.

„Pavyzdžiui, vienas iš mažesnių neigiamų pradinio mokyklinio amžiaus grupės vaikų skaičiaus pokyčių tikėtinas Jurbarko r. sav. Skirtumas – 8,1 proc.“, – nurodė tyrėjas.

Jaunimo skaitlingumas Lietuvoje 2017-2021 m. (R. Tučo nuotr.)
Jaunimo skaitlingumas Lietuvoje 2017-2021 m. (R. Tučo nuotr.)

Pradinukais džiaugsis Druskininkai

Prognozuojama, kad pradinio mokyklinio amžiaus (7–10 m.) vaikų skaičius augs gana skirtingą gyventojų struktūrą turinčiose savivaldybėse. Tai yra, ten, kur kokio nors aiškesnio dėsningumo nėra.

„Tai – ir Lietuvos didmiesčių, ir vyresnius gyventojus turinčios kaimiškos savivaldybės, ir t.t. Skirtingos tendencijos pirmiausia priklauso nuo konkrečios savivaldybės gyventojų amžiaus demografinės struktūros. Pradinio mokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus augimu išsiskirs Pietų Lietuvos regionas. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad Druskininkų sav. šios demografinės grupės vaikų skaičius išaugs 15,5 proc.“, – aiškino mokslininkas.

Jaunimo skaitlingumas Lietuvoje 2017-2021 m. (R. Tučo nuotr.)
Jaunimo skaitlingumas Lietuvoje 2017-2021 m. (R. Tučo nuotr.)

Išryškės nauju pjūviu

Lietuvoje sumažės ir 11–16 m. amžiaus vaikų skaičius. Prognozuojamas pokytis – 5,9 proc.

„Visų pirma, tai susiję su jauno amžiaus gyventojų demografine struktūra: viena vertus, šią demografinę grupę papildys šiek tiek gausesnė 2008–2011 m. gimusių vaikų karta, tačiau, kita vertus, joje vis dar išliks ir neskaitlinga 2005–2006 m. gimusių vaikų amžiaus grupė.

Akivaizdu, kad priešingos 11–16 m. amžiaus vaikų skaičiaus kaitos tendencijos išryškės ne tiek regioniniu, kiek centras-periferija pjūviu: Lietuvos didmiesčių (išskyrus Panevėžio m. ir Alytaus m.) ir juos juosiančiose „žiedinėse“ savivaldybėse (taip pat Palangos, Visagino) šio amžiaus vaikų skaičius augs (Vilniuje – net 30 proc.), tačiau kitose savivaldybėse gana sparčiai mažės“, – dėsto R. Tučas.

Jaunimo skaitlingumas Lietuvoje 2017-2021 m. (R. Tučo nuotr.)
Jaunimo skaitlingumas Lietuvoje 2017-2021 m. (R. Tučo nuotr.)
© Jaunimo skaitlingumas Lietuvoje 2017-2021 m. (R. Tučo nuotr.)

Palygino, kas laukia Alytuje ir Klaipėdoje

Bene didžiausias pokytis žadamas Alytaus miestui – čia paauglių mažės daugiau nei penktadaliu arba 21,3 proc.

Jaunimo skaitlingumas Lietuvoje 2017-2021 m. (R. Tučo nuotr.)
Jaunimo skaitlingumas Lietuvoje 2017-2021 m. (R. Tučo nuotr.)

Tiesa, pavyzdžiui, Klaipėdos m. sav. priskirta tai savivaldybių grupei, kurioms 2017–2021 m. laikotarpiu prognozuojamas 11–16 m. amžiaus vaikų skaičiaus augimas. Klaipėdos m. sav. paauglių skaičius turėtų išaugti net 15,9 proc.

Jaunimo skaitlingumas Lietuvoje 2017-2021 m. (R. Tučo nuotr.)
Jaunimo skaitlingumas Lietuvoje 2017-2021 m. (R. Tučo nuotr.)

Vyriausių moksleivių mažės penktadaliu

Liūdna tampa žvelgiant į paskutinių klasių moksleivių skaičių prognozes. Tyrimo laikotarpiu vyriausio mokyklinio amžiaus (17–18 m.) gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės daugiau nei penktadaliu (22,1 proc.).

„To priežastis – į šią mokyklinio amžiaus demografinę grupę palaipsniui pereis neskaitlinga 2002–2006 m. gimusių vaikų karta.

17–18 m. amžiaus gyventojų demografinės grupės mažėjimas bus būdingas visoms Lietuvos savivaldybėms (išskyrus Kazlų Rūdos sav.). Tačiau ši neigiama demografinė tendencija nebus visur vienodai sparti. Sparčiausiai, net maždaug trečdaliu, 17–18 m. amžiaus gyventojų skaičius sumažės kai kuriose Šiaurės rytų Lietuvos, Pietų Žemaitijos ir kt. kaimiškose savivaldybėse. Vilniaus ir Pajūrio regionuose (taip pat Kauno r. sav. ir kt.) mažėjimo tempai bus gerokai lėtesni“, – tyrime aiškina R. Tučas.

Nukentės dauguma savivaldybių

Anot jo, išskirtinė nedidelės Kazlų Rūdos savivaldybės situacija, iš tiesų, yra atsitiktinė, nes šios savivaldybės jauno amžiaus gyventojų demografinė struktūra gana savita. Priešingai nei visose kitose savivaldybėse, Kazlų Rūdos sav. susiformavusi gausesnė 2004–2005 m. gimusių vaikų karta išliks santykinai gausesne ir 2021 metais. Kaip tik ji tuo metu ir pateks į aptariamą vyriausio mokyklinio amžiaus (17–18 m.) demografinę grupę.

Jaunimo skaitlingumas Lietuvoje 2017-2021 m. (R. Tučo nuotr.)
Jaunimo skaitlingumas Lietuvoje 2017-2021 m. (R. Tučo nuotr.)

„Prognozuojama, kad visose kitose savivaldybėse vyriausio mokyklinio amžiaus (17–18 m.) gyventojų skaičius mažės. Gana stipriai (net 36,7 proc.) šios demografinės grupės gyventojų skaičius gali sumažėti Vilkaviškio r. sav., dar spartesnis neigiamas pokytis prognozuojamas tik Pagėgių sav. Tačiau šiuo aspektu 20 ar 30 proc. ribą peržengusių savivaldybių yra dauguma“, – sutiko R. Tučas.

19,3 proc. mažėjimas – dar nedidelis

Studentiško amžiaus (19–24 m.) gyventojų skaičius prognozuojamu 2017–2021 m. laikotarpiu gali sumažėti net ketvirtadaliu (24,3 proc.), nurodo tyrėjas.

Anot jo, tam didelės įtakos turės ne tik amžiaus grupių „persislinkimas“ gyventojų demografinėje struktūroje, bet ir gyventojų vidinė, tarptautinė migracija, kuri yra ne taip patikimai prognozuojama, kaip amžiaus grupių dinamika. Be to, atkreipia dėmesį R. Tučas, studentiško amžiaus demografinės grupės gyventojų faktinė ir deklaruotoji gyvenamoji vieta dažnai skiriasi.

„Nežiūrint prieš tai išsakytų pastabų, studentiško amžiaus (19–24 m.) gyventojų demografinės grupės mažėjimo tempai Lietuvos savivaldybėse nebus vienodi. Vilniaus m. ir greta didžiųjų miestų esančiose savivaldybėse jie bus lėtesni nei vidutiniškai Lietuvoje. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad Jonavos r. sav. studentiško amžiaus gyventojų formaliai sumažės 19,3 proc. Tai taip pat – daug, tačiau mažiau nei daugumoje kitų Lietuvos savivaldybių“, – aiškino tyrėjas.

Jaunimo skaitlingumas Lietuvoje 2017-2021 m. (R. Tučo nuotr.)
Jaunimo skaitlingumas Lietuvoje 2017-2021 m. (R. Tučo nuotr.)
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nutylėta sovietų armijos katastrofa: panikos apimti gyventojai lėkė iš namų ir sodino vaikus pas svetimus žmones (99)

Nedaug trūko, kad netoli Berlyno 1977 metais būtų įvykęs branduolinis sprogimas, – rašo...

Žymūs ekonomistai susiginčijo, kokia yra skurdo kartelė (177)

Žymūs ekonomistai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Vilniaus...

Juodieji karų su banditais puslapiai: „Vilniaus brigados“ garsenybės buvo laužomos sostinės požemiuose (336)

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. šalis paveldėjo sovietinę miliciją, kitos operatyvinės...

Jolita Mikolaitienė: 21 amžius, o iki šiol moterys naiviai ieško slaptos prasmės tiesmukuose vyrų žodžiuose (106)

Atsakingas pareigas tarptautiniame versle užėmusi Jolita Mikolaitienė daugeliui geriau pažįstama...

Rusijoje lietuvis surado keisčiausią pasaulyje viešąjį tualetą (203)

Norite sysiuko ar dar rimčiau? Eikite į tam skirtą autobusą – jums pasakytų...

Pavogė mirusio vaiko tapatybę, buvo demaskuotas, tačiau tada kilo dar daugiau mįslių (18)

Jis pavogė mirusio vaiko tapatybę, galiausiai buvo demaskuotas, tačiau kilo dar daugiau mįslių....

Profesorius Lukoševičius apie visuotinę problemą: niekas nemoka sveikai maitintis (50)

Palangoje kiekvieną vasarą leidžiantis prof. habil. dr. Leonardas Lukoševičius – puikus...

Kaip pasikeis jūsų organizmas atsisakius alkoholio? (136)

Alkoholio poveikis žmogaus organizmui gali būti labai pragaištingas. Laimei, vis daugiau žmonių...

Nėštumas: kūno pokyčiai, kurie išlieka net ir pagimdžius (20)

Sakoma, kad motina tapusi moteris pasikeičia, ir tai nėra pokštas. Jokiu kitu gyvenimo periodu...

Pagimdžiau dukrą: vyras tai atšventė namie su prostitutėmis... (38)

Mūsų šeimos nebeliko po 24 bendro gyvenimo metų, jei galima sakyti, kad tas gyvenimas buvo...