DELFI primena, kad projekto „Egzaminatorius.lt BANDOMASIS“ istorijos bandomasis egzaminas vyko kovo 6 dieną. Jame dalyvauti buvo kviečiami ir DELFI skaitytojai.
Dalyvauti bandomajame egzamine užsiregistravo 5128 dalyviai. Visą užduotį atliko 4056 dalyviai, iš jų – 2553 dvyliktokai.
Jų surinktų taškų vidurkis šiemet mažesnis nei pernai (šiemet 49,8, pernai – 59,01 iš 100).
Egzamino organizatorių teigimu, nustatyti bendrą tendenciją apie geriausiai išmoktas ir prasčiausiai žinomas temas yra sudėtinga, nes „sunkios“ ir „lengvos“ užduotys išsiskirstė įvairiose turinio teminėse srityse. Tarp 12 lengvų užduočių pateko 4 užduotys, susijusios su vidurinių amžių istorija, 3 – su naujųjų amžių, 5 – su XX-XXI amžių istorija. 10 sunkių užduočių turinio sandara tokia: 6 užduotys – iš XX-XXI a. istorijos, 2 – iš naujųjų amžių istorijos ir 2 – iš vidurinių amžių istorijos.
Tačiau, nepaisant to, jie išskyrė užduotis, kurios abiturientams buvo sunkiausios, ir sutiko jomis pasidalinti. Savo ruožtu DELFI pabandyti atsakyti į šiuos klausimus kviečia savo skaitytojus.
Egzamino organizatorių teigimu, šią, pirmąją pateiktą užduotį, kuri vertinama 2 taškais, teisingai atliko tik kas dvidešimtas dvyliktokas:
Trečioji užduotis:
Priėmus konstitucijas, kurių ištraukos pateiktos, Lietuvos valstybė nusistovėjo skirtingos valdymo formos. Pagal pateiktą informaciją susiek kiekvieną ištrauką su atitinkama valdymo forma. Viena valdymo forma yra nereikalinga.
1) Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos
78. Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu. Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
2) Iš Lietuvos Valstybės Konstitucijos
41. Respublikos Prezidentą renka Seimas. Respublikos Prezidentas renkamas slaptu balsavimu absoliutine atstovų balsų dauguma. [...]
43. Respublikos Prezidentu gali būti renkamas kiekvienas Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas atstovu į Seimą ir yra ne jaunesnis kaip 35 metų.
44. Respublikos Prezidentas yra renkamas trejiems metams. [...] Tas pats asmuo negali būti renkamas Respublikos Prezidentu daugiau kaip dviem trimečiams paeiliui.
3) Iš Lietuvos Valstybės Konstitucijos
62. Respublikos Prezidentas renkamas septyneriems metams. Jis gali būti perrenkamas.
63. Respublikos Prezidentu gali būti renkamas pilietis, kuris ligi balsavimo dienos yra suėjęs ne mažiau kaip keturiasdešimt metų amžiaus ir kuris gali būti renkamas Seimo Nariu.
64. Respublikos Prezidentą renka Tautos Atstovai. Kas gali būti renkamas Tautos Atstovu, kaip Tautos Atstovai renkami ir kaip jie renka Respublikos Prezidentą, nustatoma įstatymu.
Valdymo formos:
Prezidentinė respublika
Parlamentinė respublika
Federacinė respublika su konstitucinės monarchijos bruožais
Parlamentinė respublika su pusiau prezidentinės respublikos bruožais
Atsakymas:
1) Parlamentinė respublika su pusiau prezidentinės respublikos bruožais
2) Parlamentinė respublika
3) Prezidentinė respublika
* Federacinė respublika su konstitucinės monarchijos bruožais
Paaiškinimas:
Pirmajame šaltinyje minima visuotinė tiesioginė rinkimų teisė rodo, kad įtvirtina parlamentinė respublika su pusiau prezidentinės respublikos bruožais. Antrame šaltinyje minimas rinkimas Seime rodo, kad įtvirtinta parlamentinė respublika. Trečiajame šaltinyje minimi tautos atstovai ir neribotas kadencijų skaičius rodo, kad įtvirtinta prezidentinė respublika.
Kaip sekėsi dvyliktokams?
Egzamino kūrėjai pasakojo, kad badomajame egzamine buvo pateiktos užduotys, apimančios visas brandos egzamino programoje nurodytas turinio ir veiklos sritis bei gebėjimus.
„Dvyliktokams lengviausiai sekėsi atlikti pirmosios turinio srities „Europa ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) visuomenės formavimasis (iki XV a. pab.)“ klausimus. Kitos šešios sritys nesiskyrė savo lengvumu ar sunkumu. Teisingų atsakymų skaičius jose svyravo nuo 43,21 proc. iki 48,89 proc., o pagal surinktų taškų vidurkį – nuo 42 proc. iki 54 proc.
Šiemet, skirtingai nuo praėjusių metų bandomojo egzamino, išnyko ryškesnis skirtumas tarp veiklos sričių, susijusių su mąstymo gebėjimų lygiais (žinios ir supratimas, žinių taikymas, problemų sprendimas). Skaičiuojant surinktų taškų vidurkius, rezultatai pagal tikrinamus gebėjimus pasiskirstė taip: vidutiniškai daugiausia (56 proc.) galimų taškų surinkta atliekant taikymo užduotis, mažiausia (41 proc.) galimų taškų – atliekant žinių ir supratimo reikalaujančias užduotis. Atsakydami į problemų sprendimo klausimus, dvyliktokai vidutiniškai pelnė 50 proc. galimų taškų.
Taigi, negalima teigti, kad kaip ir pernai, lengviausios užduotys buvo tos, kurios reikalavo tik žinojimo. 2016 m. bandomajame egzamine žinios ir supratimas tapo didžiausia kliūtimi pasiekti aukštų rezultatų. Tai galima paaiškinti tuo, kad dvyliktokai jau pakankamai pasirengę daryti logines išvadas, lyginti, analizuoti medžiagą, kai yra pateikta visa reikalinga informacija. Specifinių istorijos žinių bandomajame egzamine dalyvavusiems dvyliktokams šiek tiek trūksta“, – pastebėjo egzamino kūrėjai.
DELFI primena, kad valstybinį istorijos brandos egzaminą dvyliktokai laikys birželio 15 d.