Nors netrūksta besipiktinančių planu ilginti mokslo metus – tokį siekį viešai išsakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, pastarųjų įstaigų vadovai DELFI aiškino nebegalintys taikstytis su tinginyste ir, jei nebus pasiekta bendrų susitarimų, imsiantys ilginti mokslo metus savarankiškai.
Atostogauti pradės vėliau, o į gimnaziją grįš anksčiau
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazijos direktoriaus Arūno Bučnio teigimu, jau šiemet tiems mokiniams, kurių metinis vidurkis nesieks 7, bus rekomenduojama dvi birželio savaites padirbėti papildomai. Gimnazijoje įvedamas 14 dienų trukmės vasaros semestras.
Savo ruožtu kitąmet, planuojama, visi šios gimnazijos moksleiviai mokysis iki Joninių, o sugrįžę po atostogų kitus mokslo metus pradės rugpjūčio paskutinę savaitę. Nepasiekę 7 balo vidurkio papildomą laiką privalomai mokysis, o kiti esą gilins žinias edukacinėse stovyklose.
Šią idėją A. Bučnys DELFI sakė pasiskolinęs iš daugiau nei 150 metų veikiančios privačios JAV berniukų mokyklos „Montgomery Bell Academy“.
„Nutarėme, kad šiemet vasaros semestras bus rekomenduojamas, o kitąmet tiems, kurie nepasiekia nustatyto lygio, privalomas. Nesame valstybinė mokykla, nusistatome savo taisykles, o jei tėvams jos nepriimtinos, žinote, jie gali ir neiti į mūsų gimnaziją“, – kategoriškos nuomonės laikėsi A. Bučnys.
Po vasaros atostogų – mėnesis kartojimo
Būtinybę pradėti mokytis anksčiau jis aiškino mokinių testų rezultatais. Nuo 2013 m. diagnostiniai testai šioje gimnazijoje vykdomi rugsėjį, o apibendrinamieji – gegužės mėnesį.
„Iš pradžių testus rugsėjį darydavome mėnesio pabaigoje, nes mokytojai visi sakydavo, kad po vasaros reikia pasikartoti, pažiūrėti. Šiemet pabandėme kitaip – iš karto sugrįžus. Aiškiai tai parodė, kad mokiniai labai daug ką per tuos 3 mėnesius užmiršta. Reikia praktiškai mėnesį, kelias savaites skirti pakartojimui“, – pastebėjo jis.
A. Bučnio teigimu, vasaros atostogos moksleivių naudojamos neracionaliai. Tėvai sau negali leisti visą šį laiką skirti vaikams, todėl esą galima pasidžiaugti nebent tuo, kad pastarieji tik gerai išsimiega.
Planuoja mokytis bent mėnesiu ilgiau
„Kai prasidėjo visos batalijos dėl mokslo metų ilginimo, mes, ir dar vadovaujant buvusiam ministrui Dainiui Pavalkiui, buvome už tai, kad mokslo metai turėtų būti ilgesni. Visai gera mintis būtų, jei atskiroms ugdymo įstaigoms leistų pasirinkti sistemą.
Pavyzdžiui, mūsų modelis būtų toks: jei kitais metais ministerija kalba, kad mokysimės 10-15 dienų ilgiau, vėliau gal 20, mes manytume, kad teisingiausia, pagal mūsų situaciją, būtų, tarkime, 10-15 dienų birželį pasimokyti, o paskui lauktų dar dvi savaites privalomojo vasaros semestro“, – dėstė jis.
Anot A. Bučnio, kol kas dėl to dar vyksta diskusijos, tačiau neigiamų moksleivių ir mokytojų atsiliepimų masiškai nesulaukta.
„Mūsų mokiniai pasipiktinimo gal nelabai išreiškia. Turime savo politiką – tie, kuriems nesiseka, nori patys padirbėti su mokytojais ir pasigerinti rezultatą, bet, žinoma, jaunoji karta šiandien tikrai nėra iš tų, kurie labai veržtųsi dirbti“, – pripažino jis.
Neprieštarauja idėjai mokslo metus ilginti mėnesiu
Todėl pašnekovui nekelia nuostabos, kad atsirado protestuojančių dėl planuojamų ilginti mokslo metų, nors tokie veiksmai jam asmeniškai tikrai neatrodo rimti.
„Visiškai palaikau Vilniaus licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus nuomonę, kad tiek laiko atostogauti mūsų ugdymo sistemoje yra per didelė prabanga. Aš pats kartais vedu pamokas, nueinu pasižiūrėti, kaip jos vyksta, matau, kad nei įtvirtinimui, nei žinių pagilinimui paprasčiausiai nelieka laiko, nes bendrosios ugdymo programos yra platesnės ir skirtos daugiau savaičių“, – patirtimi dalijosi A. Bučnys.
Savo ruožtu dabartinė karta, jo teigimu, labai greitai išmoksta naujų dalykų, tačiau taip pat greitai pastaruosius ir užmiršta.
„Aš asmeniškai tikrai neprieštaraučiau idėjai mėnesiu oficialiai ilginti mokslo metus“, – sakė LSMU direktorius.
Pinigus gauna už darbą, kurio praktiškai nedirba
Keista, pripažino pašnekovas, girdėti negatyvius atsiliepimus dėl mokslo metų ilginimo iš mokytojų.
„Mes puikiai suprantame, kaip yra mokami pinigai, už ką. Birželio mėnesį jie mokami lygiai už tą patį kontaktą, bendravimą su vaikais, kurio dažniausiai būna labai nedaug. Kai sugrįžau iš verslo 2009 m., man buvo keista, kad dalis mokytojų bendruomenės mano, kad mokinių atostogos yra ir jų atostogos. Taip nėra, nes už jas paprasčiausiai mokami pinigai“, – priminė jis.
A. Bučnio teigimu, mokytojo darbas yra sekinantis, patiriama nuolatinė nervinė įtampa, tad anksčiau išsakytos mintys tikrai nereiškia, kad jie turi dirbti be atostogų. Tiesiog esą reikia atkreipti dėmesį, kiek pastarųjų yra.
„Tie mėnesiai yra apmokami, todėl aš manau, kad žmonės ir turi dirbti, o ne pykti ant vadovų, kad jie prašo atlikti savo pareigas“, – aiškino pašnekovas.
Reikia mažiausiai 2 papildomų savaičių
Savo ruožtu „Saulės“ privačios gimnazijos direktorė ir Lietuvos nevalstybinių bendrojo lavinimo įstaigų asociacijos prezidentė Irena Baranauskienė DELFI sakė, kad mokantis pagal dabartines ugdymo programas visos mokyklos rastų, ką veikti dvi papildomas savaites.
„Norint skirti laiką dabartinei programai, reikia mažiausiai 2 savaičių. Mažiausiai“, – pakartojo ji.
Jei pirma nuspręsime susitvarkyti mokymosi programas, imsime ilgai diskutuoti, o rezultatų greitu metu nesulauksime, tikino pašnekovė.
„Esame Europos privačių mokyklų asociacijos nariai, kasmet važinėju po įvairias konferencijas ir niekur nėra tokių mokslo metų kaip Lietuvoje. Gėda net įvardyti. Krūvis didelis, tempas didelis, mes negalime taikyti tų metodų, kurie ypač reikalingi, nes tiek kūrybinė, tiek projektinė, tiek savarankiška veikla reikalauja daug laiko. O štai mes sakome: „Nėra laiko, nėra laiko“. Laiko yra tik vadovėlio skyrių išnagrinėti, o toliau bėgame. Mūsų ugdymas nekokybiškas, mes neturime laiko kokybiškiems šiuolaikiniams metodams“, – problemą įžvelgė ji.
Anot I. Baranauskienės, stipresnėse šalyse, pavyzdžiui, Azijoje, švietimo sistema pagrįsta pakankamu žinių sukaupimu. Kol žinių nėra, nėra, ką ir taikyti, o žinios įgyjamos per neįdomų rutininį darbą, pastebėjo ji.
Kas savaitę – po papildomą egzaminuojamo dalyko pamoką
Pašnekovės teigimu, „Saulės“ gimnazijoje moksleivių buvo klausiama, kokių pokyčių jie nori, kol galiausiai, jų pačių iniciatyva, nuspręsta pridėti papildomų pamokų.
„Kol jie laksto po korepetitorius, mes tiesiog paklausėme, kuriam dalykui reikia papildomų valandų? Paaiškėjo, kad jie prašo valandų visiems egzaminuojamiems dalykams. Ir jie ir gauna visus metus po vieną valandą plius. Mokomės maždaug 32 savaites, taigi 32 papildomos kiekvieno dalyko pamokos“, – kokią sistemą pradėjo taikyti, pasakojo I. Baranauskienė.
Jos teigimu, tai padėjo pasiekti gerų rezultatų ir priartėti prie gimnazijų, kurios mokinius atsirenka, pasiekimų.
Mokytojų elgesys sukėlė klausimų: čia jau žema
Jei mokslo metai nebūtų visuotinai pailginami, I. Baranauskienė tikino planuojanti pasikalbėti su tėvais apie galimybę tai padaryti savarankiškai.
„Mokytojų prieštaraujančių tikrai neatsiras. Visi nustebę, kaip galima dagyventi iki to, kad pedagogas savo tikslų siekia atsivesdamas mokinį rėkti. Dovanokite, bet čia jau žema“, – atvirai pozicija pasidalijo ji.
Pašnekovė tikino po protesto prieš ŠMM dėl mokslo metų ilginimo, kuris vyko pirmadienį, kalbėjusi ir su keliais moksleiviais, kurie esą patys negalėjo suprasti, kodėl bendraamžiai ėjo ir rėkavo – ar jie nenori gerai išlaikyti egzaminų, įstoti mokytis toliau, kažką gyvenime pasiekti?
Pradinukams atostogų skaičių siūlo mažinti pirmiausiai
Pastebėjus, kad neretai moksleiviai priešinasi mokslo metų ilginimui aiškindami, kad mokytis birželį esą pernelyg karšta, I. Baranauskienė pasiūlė pasidomėti, kokia oro temperatūra šiuo metu yra Singapūre.
„Yra spendimų visokių, galima mokslo metus pradėti nuo rugpjūčio pabaigos, savaite pabaigti vėliau. Pradinukų, pažiūrėkite, kiek atostogų. Jiems pirmiausiai atostogų kiekį reikia sumažinti. Vargšiukai ateina raides pamiršę, nebežino, į kurią pusę eiti, tėvams irgi yra bėdų juos prižiūrėti.
Kas stipriai tikrai nepakenktų jau dabar, tai jei 2 savaites papildomų atostogų panaikintume. Kiekviena mokykla sprendžia, kur tas dienas pridėti, bet dauguma prisideda prie Velykų. Grįš dabar pradinukai ir kaip iš šiltųjų kraštų, žinokite“, – tikino pašnekovė.
Mokyti siūlė iki liepos 1 dienos
DELFI primena, kad iniciatyvą ilginti mokslo metus bent mėnesiu yra siūlęs ir Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
„Viešojoje erdvėje nuolat girdime kalbas apie „milžiniškus“ mokinių krūvius, apie neva mokytojų „negebėjimą“ sudominti mokinius disciplina ir nuolat eskaluojamą egzaminų „stresą“. Sistemingas mokymasis traktuojamas kaip varginantis mokinius procesas, pamokų ruošimas ir kontrolinių darbų rašymas įvardijamas kaip baisus sukrėtimas, o egzaminų laikymas prilyginamas traumai ar net šokui. Viešoji erdvė užtvindyta verkšlenimu apie sunkią mokinio dalią ir patiriamus nepakeliamus išbandymus. Toks požiūris davė akivaizdžius rezultatus. Tingėjimą bandoma pateisinti neįdomiomis pamokomis, piktybišką nesimokymą – sunkiomis programomis, pamokų nelankymą ir prastą elgesį – mokytojų nepagrįstais reikalavimais ir neva negebėjimu sukurti mokymuisi patrauklios aplinkos. Šiandieninė Lietuvos mokykla tampa vis labiau panaši ne į mokymo įstaigą, o į socialinės prieglaudos ar psichologinės pagalbos teikimo instituciją“, – sakė jis savo pasisakyme DELFI.
S. Jurkevičiaus teigimu, sumenko ne tik moksleivių raštingumas, bet ir turimos žinios tapo daugiau negu prastos. Dalis mokinių esą negali įsiminti paprasčiausių dalykų, o knygų skaitymą nustelbė nepagrįstas naujųjų technologijų sureikšminimas.