Po dviejų dienų moteris panoro atsiimti dukrą iš pagrindinės mokyklos, kurios slenkstį su didžiausiomis ašaromis rugsėjo pirmąją peržengė jos jaunesnioji.
Tėvai norėjo, kad pradinę mokyklą baigusi dukra eitų į pagrindinę mokyklą, kuri arčiau namų, tačiau mergaitei tai reiškė išsiskyrimą su bendraklasiais, kurių dauguma rugsėjo pirmąją šventė pagrindinėje mokykloje šalia pradinės.
„Mokykla, į kurią užrašėme savo dukrą, tikrai gera, tačiau ją parinkome labiau dėl savo patogumo. Vylėmės, jog dukra apsipras su mintimi, kad teks eiti į naują klasę. Tačiau mokslo metų pradžios išvakarėse pamačiau, kad yra visai blogai – vaikas nevalgo, nemiega, vemia, ašaroja. Prieš keičiant mokyklą vedėme ją pas psichologą, kad padėtų pasiruošti pokyčiams. Tačiau nieko iš to neišėjo. Rugsėjo antrąją ji net nesugebėjo nueiti į pirmą pamoką – verkė iš vakaro, naktį, ryte“, – pasakojo kaunietė.
Direktorius pasiūlė net nesvajoti apie mokinio krepšelį
Šeima suprato: tai nėra paprastas nenoras į mokyklą. „Jau visi verkėm – tėtis, senelė ir aš. Galop, nuvažiavau į mokyklą, kur penktą klasę lanko dukters bendraklasiai, ir paklausiau, ar prasidėjus mokslo metams galėtume ją ten perkelti“, – pasakojo Gitana.
Kaip paaiškėjo, klasėje kaip tik buvo viena laisva vieta. Tačiau mokyklos, į kurią mergaitė ėjo vos vieną dieną, direktorius pareiškė, kad šeima nė nesvajotų apie mokinio krepšelį.
Mama pasipiktino tokiais direktoriaus žodžiais ir argumentu – vaikas dvi dienas lankė mokyklą, tad mokinio krepšelis liks jiems.
„Aš iš pradžių labai žmogiškai kalbėjau su tos mokyklos vadovybe, vos ne ant kelių atsiklaupusi prašiau atiduoti dukters dokumentus, prašiau, kad netrauktų į mokinių sąrašus, kurie skiriami savivaldybei, nes nepridarė mokyklai nuostolių, pamokų pirmą dieną nebuvo, o antrą dieną dukra tik į mokyklos tualetą nuėjo, nes per pamokas pasidarė bloga. Knygutes taip pat grąžinome. Tačiau jie nesileido į kalbas, pasakė, kad pagal įstatymus dokumentus gali atiduoti per penkias darbo dienas, o krepšelio negausim“, – nežino ką daryti moteris.
Kaip šeimai paaiškino kitoje mokykloje, jei ateidamas vaikas neatsineša mokinio krepšelio, jie turėtų teisę už mokymą imti grynais – 3500 litų per metus. „Eurais paskaičiavę nebuvo, tačiau aišku, kad aš tiek neturiu. Mokslas Lietuvoje – nemokamas. Kita vertus, kodėl mano vaiko krepšelis turėtų atitekti mokyklai, nors į ją dukra atėjo tik kelioms valandoms? Ar ta mokykla – kalėjimas, į kurį patekęs nebeištrūksi, o jei gavo pinigus – neatiduos?“ – nesuvokiama mamai.
Kaip pabrėžė DELFI pašnekovė, ji ne pirmą vaiką augina ir ne mandravoja: „Man ne koridoriaus sienos svarbu, mokytojai visur geri. Dukrą net į paprastesnę mokyklą noriu perkelti, svarbu, kad jai būtų gerai. Tiesa ta, kad vaikai nevienodi. Vieni mažiau jautrūs, kiti – jautresni. Tačiau pikta, kad žmonės pasidarė pinigų vergai. Net mokykloje ne vaiko sveikata, savijauta svarbiausia, o kažkoks krepšelis. Ir jei nori išeiti į kitą mokyklą – negausi jo ir viskas“, – skaudu Gitanai.
Ministrė: ne mokinys mokosi ten, kur krepšelis, o jis keliauja paskui mokinį
Situaciją paprašėme pakomentuoti švietimo ir mokslo ministrę Audronę Pitrėnienę.
Tokiu atveju, kaip parašytas, mokykla turėtų parašyti prašymą savivaldybei dėl lėšų perkėlimo į kitą mokyklą. Kaip pabrėžė ministrė, iki rugsėjo 5 d., kol tvarkomi mokinių registrai, tai galima padaryti be jokių raštiškų prašymų: išleidžianti mokykla turi informuoti savivaldybės švietimo skyrių, kad vaikas pereina į kitą švietimo įstaigą. Be to, viską privalo sutvarkyti pati mokykla, o ne tėvai ar mokinys.
„Jei žinotume mokyklos pavadinimą, galėtume mokyklai tiesiogiai paaiškinti lėšų perkėlimo tvarką“, - sakė ministrė.
Dabar mokinio krepšelio dydis yra 980 eurų – tačiau jis gali būti didesnis priklausomai nuo mokyklos tipo, mokinių skaičiaus, vietovės (miesto, kaimo).
„Nuo ateinančio sausio numatoma išbandyti klasės krepšelio metodiką, o nuo 2017 m. ją diegti visoje Lietuvoje. Lėšos ugdymui būtų skaičiuojamos ne vienam mokiniui, o klasei. Tai užtikrintų stabilesnį finansavimą mažėjant mokinių skaičiui klasėse“, - teigė A. Pitrėnienė.
Ministrės nuomone, taikant klasės krepšelio metodiką nebeliktų finansinių paskatų mokykloms turėti perpildytas klases. Mokymo lėšų paskirstymas mokykloms būtų tolygesnis ir racionalesnis. Dabartinėje metodikoje trūkumų turi „laiptų“ sistema, t. y. mokinio krepšelio lėšų skaičiavimas pagal mokinių skaičių mokykloje, kai nepriėmusi vieno papildomo mokinio mokykla gali gauti žymiai daugiau mokymo lėšų nei priėmusi jį.