aA
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, kasmet apie 100 vaikų iki 3 metų amžiaus nukentėjo nuo fizinio, emocinio ir seksualinio smurto, tačiau tai tik oficialūs skaičiai., bylojantys apie rimtus pažeidimus. Pernai įvairaus lygio fizinį smurtą artimoje aplinkoje patyrė net 64,6 proc. mažiausiųjų šalies piliečių. Tuo tarpu žmonių, manančių, kad fizinės bausmės vaikams neišvengiamos, daugėja. Anot vaiko teisių apsaugos specialistų, padėtis ir negali keistis, kol patys politikai didžiuojasi, kad buvo mušami.
© A.Stackevič nuotr.

Vaikai paverčiami monstrais, prieš kuriuos suaugusieji – bejėgiai

Paramos vaikams centro direktorės Aušros Kurienės teigimu, tyrimas, kuris aiškinosi visuomenės nuomonę fizinių bausmių atžvilgiu, buvo atliekamas du kartus. Nepaisant įvairių akcijų, respondentų, kurie teigė, kad tais atvejais, kai fizinės bausmės padeda, jos gali būti taikomos, skaičius padidėjo. Taip mano 52 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu Latvijoje jų yra tik 37 proc., Lenkijoje – 45 proc. Šiose šalyse tokių respondentų skaičius, priešingai nei Lietuvoje, mažėja.

„Ilgai galvojome, kodėl taip nutiko, tačiau vieno paaiškinimo aš neturiu. Manau, kad Lietuvoje yra kampanija, nukreipta prieš vaikus, nes yra labai daug informacijos, teigiančios, kad vaikai yra blogi, kad jie netinkamai elgiasi, šlaistosi gatvėse, nusikalsta, neklauso, jų neįmanoma suvaldyti, mokytojai su jais negali susitvarkyti ir pan. Taigi bejėgystė vaikų akivaizdoje yra didžiulė – mūsų vaikai baisūs, o mes tokie bejėgiai. O kai ir politikai pasisako, kad nėra kito būdo susitvarkyti su vaikais, kaip tik juos mušti, paprastam žmogui tai yra kaip ir palaiminimas. Tuo tarpu dauguma netinkamo elgesio vaikų gali būti labai paprasti ir efektyviai suvaldomi be mušimo“, - tikino psichologė.

Edita Žiobienė
Edita Žiobienė
© DELFI / Tomas Vinickas

Anot vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės, Lietuvoje tiesiog nėra bendravimo kultūros su vaikais.

„Į suaugusį žmogų mes linkę reaguoti kitaip nei į vaiką. Pavyzdžiui, jei draugė išpila puodelį kavos, mes iškart jos paklausiame, ar ji neapsipylė, o jei tai padaro vaikas, jis aprėkiamas ar net mušamas. Taigi reakcija visiškai neadekvati, nors įvykęs veiksmas tas pats. Nesakau, kad mes nemylime savo vaikų, tai mentaliteto klausimas. Aišku, labai sunku žmogui, kuris pats tokiomis sąlygomis užaugo ir gal net didžiuojasi šiuo pavyzdžiu – pažiūrėkite, koks aš užaugau, kai mane mušė. Gaila, bet toks suvokimas yra gajus.

Diskutuodama su politikais ar su valstybės pareigūnais dažnai sulaukiu klausimų, kodėl mes giname tik jų teises, bet nemokome pareigų. Taip, jie turi ir pareigas, bet tam ir yra auklėjimas, kad jie apie jas sužinotų. Tėvai turi pareikalauti, kad vaikai atliktų ir tam tikras pareigas, tačiau nereikia to sureikšminti ir teigti, kokie šiais laikais vaikai blogi, nes nežino savo pareigų. Jeigu jie nėra mokomi pareigų, tai ir nežino. Nuo smūgio tų pareigų jie nesužinos“, - įsitikinusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Smurtą prieš vaikus draudžiantis įstatymas sulaukė politikų pasipriešinimo

Paramos vaikams centras pradeda socialinę kampaniją „Saugok mane – aš mažas“, kuria bus bandoma atkreipti tėvų dėmesį, kad jie atsargiau elgtųsi su savo vaikais, skleisti pozityvios tėvystės idėją Lietuvoje ir sudaryti sąlygas specialistams geriau atpažinti iš anksto, kada yra tikimybė, kad vaikas gali būti sužeistas ir taikyti prevencines priemones. Anot projekto koordnatorės Ernos Petkutės, projekto tikslas – sužadinti dėmesį mažų vaikų apsaugai. Šiuo tikslu bus išleista įvairios metodinės medžiagos, internete (www.pozityvitevyste.lt) pasirodys mokomieji filmukai, kaip susitvarkyti su vaiku, užuot jį purčius. „Mes norime atkreipti dėmesį, kad kūdikio kalba – verksmas ir juokas, tai vieninteliai žodžiai, kuriais jis išreiškia visus savo poreikius“, - teigė E. Petkutė.

Paramos vaikams centras taip pat yra parengęs visą eilę tėvystės mokymo programų, kad suaugusieji išmoktų įgūdžių, kaip susitarti su vaiku be fizinių bausmių. Yra programa tiek besilaukiantiems tėvams, kurios metu tėvai mokomi ne tik fizinės priežiūros, bet kaip užmegzti su juo emocinį ryšį, ką reiškia jo verksmas ar juokas. Taip pat yra programų turinčių įvairaus amžiaus vaikų.

Pasak VU Santariškių vaikų ligoninės oftolmologės Donatos Montvilaitės, medikai i tiesų susiduria su reiškiniu, kuris vadinamas sukrėsto vaiko sindromu, traktuojamu kaip galvos smegenų trauma.

Donata Montvilaitė
Donata Montvilaitė
© DELFI / Tomas Vinickas

„Dažniausiai sindromas nustatomas 3-8 mėn. kūdikiams, tačiau gali būti iki 2 metų. Kadangi kūdikio galva pakankamai nedidelė, o smegenys – minkštos ir vandeningos, nuo kratymo joms atsitrenkus į vidinį kaukolės dangalą įvyksta smegenų sukrėtimas, atsiranda kraujosrūvos, trūksta kraujagyslės ir pan. Tokie vaikai dažniausiai atsiduria intensyvios terapijos skyriuje. Jie būna neramūs arba mieguisti, gali atsirasti pykinimas, vėmimas, traukuliai. Dėl pokyčių tinklainėje gali sutrikti rega – net iki apakimo, klausa, vėliau vaikas gali blogiau vystytis, sutrinka jo intelektas, sugebėjimas mokytis. Kartais tokie atvejai būna netyčiniai, atsitiktiniai, o kartais labai sunku diferencijuoti tarp šio sindromo ir kitų ligų. Mat kartais nežinoma apie šį sindromą, o kartais ir sąmoningai stengiamasi kai ką nuslėpti“, - pasakojo medikė.

Tuo tarpu E. Žiobienė pabrėžė, kad Seime ne kartą buvo iškelta ir užgesinta iniciatyva priimti įstatymą, draudžiantį smurtą prieš vaikus.

„Apmaudu, kad kartais politikai sau leidžia palyginti šį reiškinį su savimi – jie buvo mušti ar nemušti. Tai labai netinkamas lyginimas. Šiandien mes kalbame apie mažiausius vaikus, kurie tikrai dar nepadarė nieko, už ką juos galėtume mušti. Atsižvelgiant, kad tokio pobūdžio nusikaltimų padaugėjo, būtina atkreipti dėmesį, kad suaugusiųjų nesivaldymo pasekmės gali būti be galimybės jas ištaisyti. Žinoma, užvožti yra paprasčiau nei dvimečiui paaiškinti, kad kažko negalima daryti. Todėl reikia galvoti ne tik apie įstatymą, draudžiantį smurtauti prieš vaikus, bet ir apie priemones, kaip pakeisti pačios visuomenės mąstymą, suvokimą, kad ne smūgiu sprendžiamos problemos. Tėvai patys turi išmokti bendrauti su savo vaikais“, - svarstė E. Žiobienė.

Anot jos, kai Lenkijoje buvo iškelta idėja, kad reikia uždrausti smurtą prieš vaikus, buvo išleistas Europos žemėlapis, kuriame nurodytos valstybės, kuriose jis draudžiamas. Ir kai šis žemėlapis buvo pristatytas Parlamente, nebuvo tokių minčių, kurios pasigirdo mūsų Seime: „kiek už muštą duoda nemuštų“, „kaip gerai kad mane mušė – pažiūrėkite, koks aš užaugau“, ir pan.

Vienas madingesnių užsiėmimų – neįtikusiems klijuoti pedofilų etiketes

Dainius Pūras
Dainius Pūras
© DELFI / Tomas Vinickas

Anot vaikų psichiatro Dainiaus Pūro, visi ekspertai sutaria, kad dauguma žmonių prievartą taiko ne todėl, kad yra blogi, o kad nežino, kaip galima elgtis kitaip. Ir tokių žmonių, kurie nežino, kad yra veiksmingų neprievartinių būdų spręsti vaikų auklėjimo problemas, Lietuvoje, deja, iki šiol yra labai daug. Tuo tarpu kiti jau žino, bet nemoka, nes tam reikia naujų įgūdžių.

„Mes turime geras nevyriausybines organizacijas, kurios dirba šioje srityje, bet daug namų darbų lieka neatliktų. Lyginant su daugeliu ES valstybių, Lietuva paskutiniu metu apsileido – čia atsakomybė tenka įstatymų leidėjams ir valdžios vykdomosioms institucijoms. Judėjimas į priekį nevyksta arba dėl aplaidumo, valios stokos, arba pakankamai sąmoningai, demonstratyviai oponuojant tarptautinėms organizacijoms, Vaikų teisių apsaugos konvencijos principams, išradinėjant kažkokią kitokią vaikystės ir šeimos politiką.

Tokiame kontekste iš tiesų sunkoka įgyvendinti šiuos modernius vaikų auklėjimo principus. Turime susitarti, ar mes tikrai saugome vaikus nuo prievartos, o tai sunkus, kasdienis darbas, ar mes tęsiame lozungų politiką arba paramą tam tikroms grupuotėms, kurios neįtinkantiems žmonėms klijuoja, pavyzdžiui, pedofilų etiketes. Šiuo metu tai vienas madingesnių užsiėmimų Lietuvoje. Būtų juokinga, jei tai netrukdyti įgyvendinti tikrąją prievartos prieš vaikus prevenciją, ypač kai tokias pseudoakcijas kartais remia patys politikai“, - teigė vaiko teisių apsaugos ekspertas.

D. Pūro teigimu, tiek kuriant vaikystę, tiek formuojant šeimos politiką, mums reikėtų daug ko pasimokyti iš švedų ir norvegų, kurie sugebėjo tapti laimingi.

„Kol kas šeimos politikoje viską darome atvirkščiai. Mūsų laukia rimti apsisprendimai, ne mažiau reikšmingi, kaip energetikos srityje. Gal skamba banaliai, bet tikroji valstybės ateitis čia sprendžiasi – kaip mes investuosime į vaikystę, ar ugdydami tik paklusnumą ir palankumą. Dabartinėje šeimos politikoje atsiranda daug nostalgijos sovietmečiui. Dar daugiau – pasigirsta ir tokių nuomonių, kad „geros“ šeimos gali ir turi mušti savo vaikus, nes žino, kaip ir kiek, o „blogos“ šeimos už tai bus baudžiamos. Tenka girdėti, kad taip atvirauja politikai – ir ne marginalai, o brandūs. Tačiau vaikas nėra nei šeimos, nei valstybės nuosavybė, tai pilietis nuo pat gimimo, todėl reikia rimtai peržiūrėti savo ideologines nuostatas“, - įsitikinęs vaikų psichiatras.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Vilniuje surado ypatingą gatvę: taip, kaip žmonės ten gyvena turi pamatyti visa Lietuva (96)

Kaimynas kaimynui ne akmenį į langą meta, o komplimentą pasako. Kaimynas kaimynui ne skundą...

„Artėja paskutiniojo teismo diena“: gyventojus išgąsdino žaibiškai užtemęs miestas (47)

Dėl didžiausių atogrąžų miškų gaisrų Brazilijos istorijoje viename mieste sutemo 15 val., nes...

Verslo įtakingiausieji: politikų ciniškumas kartais pritrenkia (117)

Trečiadienį DELFI paskelbė įtakingiausių Lietuvos verslininkų ir ekonomistų sąrašą. Laidoje...

Puikus virškinimas, saldus miegas ir rami nervų sistema: išbandykite 3 ingredientų kokteilį (16)

Bananų ir cinamono kokteilis akimirksniu atgaivins organizmą ir pastatys ant kojų peršalus!

FIBA atnaujintame pasaulio čempionato pajėgumo reitinge – Lietuvos rinktinės šuolis aukštyn (76)

Prieš pasaulio krepšinio čempionatą FIBA skelbia jau antrą „FIBA 2019“ turnyro dalyvių...

Veidrodinė ministerija Kaune: išvadino akių dūmimu, bet darbuotojai atgal į sostinę nebenori (34)

Balandžio pradžioje atidaryta vadinamoji veidrodinė Žemės ūkio ministerija Kaune.

Stebuklingoje Graikijos vietoje atostogavusi Vaida Skaisgirė dalijasi pavydą keliančiais kadrais (101)

Neseniai Graikijoje esančioje Mikonos saloje su sūnumi atostogavusi Vaida Skaisgirė socialiniame...

Ar seksas lėktuve yra nelegalus ir ar galima už tai sulaukti bausmės? (23)

„Mylios aukščio klubas“ – taip kartais apibūdinami žmonės, kurie yra mylėjęsi lėktuve....

Įspėja, kas nutiktų, jei tarp JAV ir Rusijos kiltų karas: Žemę ištiktų branduolinė žiema (35)

Mokslininkai atliko simuliacijas ir skelbia oficialius rezultatus: net ir šiandien branduolinis...

Sužinoję, kas mano vyras, giminės puolė atkalbinėti: teko priimti drastišką sprendimą (74)

Dar eidama į mokyklą pradėjau susitikinėti su vaikinu, su kuriuo siejau ateitį. Tik baigus...