aA
Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakultete šiemet dirbti pradėjęs Karolis Klimka tikina susidūręs su neteisybe.
VU ir Karolis Klimka
VU ir Karolis Klimka
© DELFI

Jo teigimu, dėstytojų darbo krūviai yra nesuprantami ir neaiškiai reglamentuoti. Maža to, esą slepiama informacija apie krūvio normas, jas galima ir neribotai „išpūsti“ arba „sutraukti“. Įdomu ir tai, kad kursų rengimas bei ruošimasis paskaitoms nėra apmokamas.

Savo ruožtu VU rektorius Artūras Žukauskas šias problemas pripažino ir aiškino, kad artimiausiu metu jos turėtų būti pajudintos iš mirties taško.

Nustebino algos skaičiavimo sistema

„Dar nė nepradėjus dirbti, teko gerokai nustebti. Man buvo pasiūlyta 0,25 etato dalis, 100 eurų atlyginimas „į rankas“. Iš pradžių „krūvio plane“ buvo numatyti 2 dėstomi dalykai, vadovavimas 4 darbams ir mokslinis straipsnis. Vėliau staiga atsirado dar vienas dėstomas dalykas (šimtui studentų), bet etato dalis nepadidėjo. Kai paklausiau, kodėl, man buvo paaiškinta, kad už kurso parengimą gali būti mokami „priedai“ (dekano nuožiūra). Kursų rengimas, ruošimasis paskaitoms, medžiagos rengimas ir kt. neįtraukiama į krūvio planą, tik vėliau įrašomi į ataskaitas“, – problemas, su kuriomis susidūrė, pristatė jis.

Atsidūręs šioje situacijoje K. Klimka nusprendė netylėti – pažįstamų paskatintas pareikalavo, kad būtų sumažintas kitas (ne dėstymo) krūvis.

„Ir jis buvo sumažintas, bet man buvo paaiškinta, kad pasiūlytasis krūvis (3 dėstomi dalykai, vienas iš jų anglų k., vadovavimas 4 darbams ir kt., straipsnis) yra vis dar per mažas pagal orientacines krūvio normas“, – perpasakojo jis.

Siuntė nuo vienų durų prie kitų

Pradėjęs aiškintis, kokios yra tos orientacinės normos, K. Klimka iškart susidūrė su kliūtimis.

„Fakultete man nebuvo pateikta oficialios išsamios informacijos, tik el. laiške paminėta keletas skaičių. Neseniai kreipiausi į VU administraciją. Personalo skyriuje man paaiškino, kad turiu kreiptis į Studijų skyrių. Studijų skyriuje man paaiškino, kad turiu kreiptis į Personalo skyrių. Kai paaiškinau, kad jau kreipiausi, tarnautoja (atrodo, skyriaus direktorė) pripažino, kad krūvio klausimas „niekam nepriskirtas“, ir kad galiojančios krūvio normos „jau pasenusios ir greitai bus keičiamos“, bet kol kas galioja. Pažadėjo atsiųsti.

Aš taip pat kreipiausi į Švietimo ir mokslo ministeriją. El. laišku man buvo atsakyta, kad krūvio normas nustato universitetai vadovaudamiesi savo autonomija. Taip pat buvau užsirašęs į priėmimą pas švietimo ministrę, bet galiausiai ministrė negalėjo dalyvauti savo priėmime. Vietoje jos buvo viceministrė, kuri priėmimo metu kalbėjosi telefonu ir derino klausimą, koks automobilis ir kada ją išveš iš priėmimo, ir galiausiai paaiškino, kad ministerija man rūpimu klausimu nieko negali padėti, nes viską sprendžia patys universitetai“, – pasakojo jis.

Jei nori dirbti pilnu krūviu, reikalavimai – milžiniški

Pasak K. Klimkos, nesunku paskaičiuoti, kad jeigu jis dirbtų pilnu krūviu pagal siūlomas normas, turėtų dėstyti 12 kursų (dalykų), vadovauti 16-ai darbų, parašyti 4 mokslinius straipsnius ir tai – dar ne viskas.

„Be to, turiu informacijos, kad kituose to paties VU padaliniuose įdarbinama visai kitokiomis sąlygomis: štai vienas kolega buvo įdarbintas 0,75 etato ir dėsto tik vieną dalyką už trigubai didesnį atlyginimą negu mano“, – neteisybe piktinosi jis.

Pripažino klaidas: sieks skaidrumo

Savo ruožtu VU rektorius Artūras Žukauskas pripažino, kad šiandien daugelyje VU padalinių darbuotojų krūvio apskaita yra pasenusi, atliekama formaliai, nėra aiškios darbo krūvio ir darbo užmokesčio sąsajos, trūksta skaidrumo.

„Kiekviename fakultete turėtų būti aiškiai apskaičiuotas kiekvieno darbuotojo auditorinio darbo krūvis, įvertinus turimų studijų krepšelių finansinį svorį, studentų skaičių kursuose ir už mokslinius pasiekimus gaunamą valstybės subsidiją“, – sakė jis.

Rektorius patikino, kad suprasdamas šią įsisenėjusią problemą, įtraukė darbo krūvio apskaitos sistemos sukūrimą į Vilniaus universiteto strateginio plano projektą.

„Šiame plane yra aiškiai įvardytos priemonės, atsakingi asmenys ir padaliniai, vykdymo terminai. Sieksiu, kad krūvio apskaitos skaidrumas ir aiški sąsaja su darbo užmokesčiu ateityje nekeltų abejonių nei universiteto bendruomenei, nei visuomenei“, – lūkesčiais dalijosi jis.

Artūras Žukauskas
Artūras Žukauskas
© DELFI / Tomas Vinickas

Mokės garantines išmokas

Rektorius pastebėjo, kad kalbant apie darbo sąlygas universitete, dažniausiai yra akcentuojamas mažas darbo užmokestis, tad tikino norintis dar kartą atkreipti visuomenės dėmesį, kad universitetų dėstytojų darbas mūsų šalyje yra nuvertintas, vaikantis didelio studijuojančiųjų skaičiaus ir tariamo studijų prieinamumo.

„Šiandien net daktaro laipsnį turinčių dėstytojų pajamos vos siekia 500 eurų, o tai yra mažiau nei Lietuvos vidurkis. Tuo metu talentingų žmonių ugdymas yra visuotinai pripažintas raktas į šalies sėkmę, pasaulyje valstybės investicijos į talentų ugdymą yra žinomos kaip duodančios didžiausią grąžą“, – mano jis.

A. Žukauskas priminė, kad mūsų valstybės švietimo strategijoje siekiama, kad bent vienas Lietuvos universitetas pakliūtų tarp 500 geriausių pasaulio universitetų, tačiau kertinės šios strategijos vykdytojo – dėstytojo, galinčio Lietuvai rengti talentus – karjerai šiandien stinga patrauklumo dėl motyvaciją mažinančių veiksnių; maži atlyginimai, per silpnas valstybės finansavimas ir neracionalus ribotų išteklių naudojimas tampa pagrindiniais iššūkiais siekiant šio tikslo.

„Įvertinęs esamą situaciją Vilniaus universitetas realiai svarsto galimybę jau nuo 2016 m. sausio mėn. mokėti garantines išmokas nedideles pajamas gaunantiems mokslų daktarams, nes neturi finansinių galimybių proporcingai visiems kelti atlyginimus. Taip sieksime ištraukti aukščiausios kvalifikacijos darbuotojus iš socialinio užribio ir atkreipti visuomenės ir valdžios institucijų dėmesį į sudėtingą talentų ugdytojų padėtį Lietuvoje“, – informavo jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Italija skelbia užfiksavusi išgijimų nuo COVID-19 paros rekordą JK per parą nuo koronaviruso mirė rekordinis žmonių skaičius – 938, Prancūzija pratęs karantiną (57)

Italijoje per pastarąją parą užfiksuotas išgijimų nuo COVID-19 rekordas – 2009 žmonių,...

ECB vadovės kreipimąsis: COVID-19 – naujos formos sukrėtimas, anksčiau naudotos taisyklės netinka (70)

Visame pasaulyje valdžios institucijos mobilizuojasi kovai su koronavirusu. COVID-19 – naujos...

Sinoptikai papasakojo, koks oras laukia per Velykas: graži bus tik viena diena (8)

Ketvirtadienį prie Lietuvos artės šaltasis atmosferos frontas. Naktį trumpą lietų jis žada kai...

Nedarbas kasdien didėja: kur buvo daugiausia galimybių įsidarbinti, dabar didžiausia tikimybė būti atleistam (205)

Įvestas karantinas neabejotinai vienaip ar kitaip paveikė Lietuvos verslą – vieni prarado...

Nustebino kainos degalinėje: kodėl kortelių naudotojams už kurą reikia mokėti brangiau? (269)

„Delfi“ sulaukė skaitytojo laiško, kuriame jis išdėstė savo pastebėjimus apie kuro kainas...

Verslininkai: pinigų ir greitų sprendimų reikia dabar, po to bus vėlu (147)

Įpusėjo ketvirta savaitė karantine, šalies verslas susiduria su ypatingais iššūkiais, o...

Veryga valstybės vadovams rekomenduoja kas savaitę tikrintis dėl COVID-19 (201)

Aukščiausi šalies vadovai turėtų būti nuolat prevenciškai tiriami, ar neužsikrėtė koronavirusu.

Pranešė, kur lankėsi užsikrėtę koronavirusu: ėjo į darbus, apsipirkinėjo parduotuvėse, lankėsi vaistinėse (58)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliko epidemiologinį tyrimą ir išnagrinėjo, kur...

Baltarusija moka nustebinti: Bresto stadione – „virtualūs“ sirgaliai (1)

Trečiadienį vakare sužaistos Baltarusijos taurės dvejos pusfinalio rungtynės, tačiau dėmesio...

|Maža didelių žinių kaina