Nacionalinis konkursas vyksta kasmet ir šiemet bus organizuojamas jau 9 kartą iš eilės.
Jo idėjos autorė Žaneta Vaškevičienė sako, kad šis konkursas yra proga lietuviams susiburti drauge ir paminėti visai valstybei reikšmingus įvykius, nepaisant to, ar jie gyventų Lietuvoje ar užsienyje, o dabartinių dienų kontekste jis įgauna ir dar svarbesnę prasmę.
„Kviesčiau kaip ir pernai įgyti daugiau istorijos žinių. Tai nėra egzaminas. Svarbu turėti žinių, kad atlaikytume propagandinį hibridinį karą. Šių dienų politiniame kontekste, kai patiriame invaziją į Ukrainą, labai svarbu formuoti tiek mokinių, tiek bendrai visuomenės orią pilietišką laikyseną. Taip pat tai yra galimybė kartu paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą bei priminti, kad puoselėtume tai, ką esame sukūrę, išlaikytume tapatumą ir būtume stiprūs“, – sako Ž. Vaškevičienė.
Anot jos, konkursas nuo pat pradžių buvo organizuojamas vis naujose vietose siekiant suburti vietines bendruomenes, o dabar, kai yra galimybė dalyvauti nuotoliniu būdu, tai padaryti tapo daug paprasčiau.
„Mes labai norėjome apjungti mokslininkus, istorikus, muziejininkus ir pasaulio lietuvių bendruomenes bei šeimas. Po pirmų konkurso metų sulaukėme labai didelio susidomėjimo iš pavienių šeimų. Šiek tiek idėją prigesino pandeminis laikotarpis, todėl esame dėkingi „Delfi“ portalui, kad sudarė galimybę konkurso užduotis spręsti nuotoliniu būdu. Taigi konkurso pobūdis šiek tiek kito, tačiau idėją išsaugojome.
Dabar, po pandemijos, organizuojame konkursą ir gyvai, kaip dabar įprasta sakyti, jis vyks LR Seime, Kovo 11-osios salėje, kur dalyviai spręs popierinį konkurso variantą su atviro tipo klausimais, tačiau yra sudarytos sąlygos ir visuomenei, kuri per pietų pertrauką 12 val. gali prisijungti nuotoliniu būdu“, – aiškino konkurso sumanytoja.
Konkursą organizuojančios Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos (LIMA) tarybos narys Robertas Ramanauskas teigia, kad istorija yra labai įdomus mokslas ir visko į vadovėlius nesudėsi, tad konkursas ne tik primins svarbius įvykius, bet ir atskleis šio mokslo įdomybes.
„Konkurso tikslas yra parodyti Lietuvos istorijos grožį, įvairovę ir daugeliui netikėtus dalykus. Norėjome, kad jame būtų tai, kas sužavi istorija, įtraukia ir paskatina ja domėtis labiau. Pavyzdžiui, vienas iš mano mėgstamiausių klausimų, kuris buvo pateiktas ankstesniuose konkursuose, buvo toks: kokia žymi Lietuvos asmenybė yra garbingiausiai palaidota? O palaidota ji yra Florencijoje, šalia Mikelandželo. Tai buvo Mykolas Kleopas Oginskis, valstybės veikėjas ir, ko gero, žymiausias lietuvių kompozitorius, dar geriau žinomas už Mikalojų Konstantiną Čiurlionį“, – sako pašnekovas.
LR piliečiai ir gyventojai, 5–12 klasių mokiniai, Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai bei užsienio lietuviai dalyvauti konkurse „Lietuvos istorijos žinovas“ galės kovo 10 dieną nuo 12 iki 13 val. nuotoliniu būdu „Delfi“ portale, adresu https://www.delfi.lt/media/istorijos-zinovas/. Geriausiai pasirodžiusiųjų laukia „Delfi“ ir LR Seimo įsteigti prizai.
Vėliau (nuo kovo 10 d. 13 val. iki kovo 11 d. 13 val.) konkurso testą savo malonumui galės spręsti visi norintys, bet nepretenduojantys į laimėjimą. Čia kviečiami dalyvauti istorikai, istorijos mokytojai ir istorijos mokslų studijų studentai.
Teisingi konkurso atsakymai „Delfi“ portale bus pateikti kovo 12 d.
Nacionalinį konkursą globoja LR Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė – Nielsen.
