Šiame chaose labiausiai sugluminti lieka Klaipėdos universiteto studentai. Iš ministerijos pasklido informacija, kad jie už studijas permokėjo kelis kartus. Tačiau studentai vargu ar gali tikėtis greitai susigrąžinti tūkstančius litų.

Kaina - mažesnė

Kaip „Klaipėdai“ paaiškino Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Saulius Vengris, iki 2003-iųjų šalies aukštosios mokyklos pačios nustatinėjo mokesčių dydį tiems studentams, kurie mokėjo visą studijų kainą.

Bet pernai priimta Aukštojo mokslo įstatymo pataisa įpareigojo universitetus imti už studijas mokesčius, ne didesnius nei apskaičiuota pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Ja vadovaujantis paaiškėjo, kad net devyni iš septyniolikos šalies universitetų surinko iš savo studentų per dideles įmokas už kai kurias studijų programas.

Tai Lietuvos žemės ūkio akademija, Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos, Vytauto Didžiojo, Teisės universitetai, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, taip pat Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių universitetai. Labiausiai nukentėjo uostamiesčio universiteto neakivaizdininkai. Jiems ekonomikos ir vadybos studijos kainavo po 4 tūkst. 140 litų už mokslo metus. „Pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką apskaičiuota šių studijų kaina yra kelis kartus mažesnė, tai yra 1 tūkst. 355 litai“, - teigė S.Vengris.

Skriaudė netyčia?

Nuskriaustas studentas, atrodo, galėtų susigrąžinti neteisėtai iš jo paimtus pinigus. Tačiau tai nebus paprasta, mat, S.Vengrio žodžiais, „universitetai studentus skriaudė nesąmoningai“. Studentas turi teisę kreiptis į teismą, kad susigrąžintų permokėtus pinigus. Lygiai taip pat universitetai gali teisybės ieškoti Konstituciniame Teisme. „O jo sprendimo turbūt teks palūkėti ilgai, gal net dvejus metus“, - priminė S.Vengris.

Jis pabrėžė, kad viskas vėl keičiasi, nes neseniai, spalio 11-ąją, Vyriausybė patvirtino naują studijų įmokų skaičiavimo metodiką. Ji dabar analizuojama aukštosiose mokyklose. „Diskusija tarp ministerijos ir universitetų tęsiasi, galutinio žodžio šioje byloje dar nėra“, - apie neapibrėžtumą studijų mokesčių srityje aptakiai kalbėjo S.Vengris. Jo nuomone, šiuo metu teisybės ieškančiam studentui vertėtų palaukti. Vis tiek šį semestrą sunku ką bepakeisti.

Atrėžė nežinąs

Paklaustas, kaip vertina iš ministerijos paskleistą žinią, jog Klaipėdos universitetas labiausiai lupikavo, Studijų prorektorius Vaidutis Laurėnas atrėžė nežinantis, kam ir kiek pinigų turi grąžinti. Uostamiesčio universitete šiuo metu mokosi apie 4 tūkst. studentų, kurie labai skirtingai sumokėjo už studijas. Pasak prorektoriaus, jis nematąs aiškaus teisinio pagrindo grąžinti studentams permokėtus pinigus, nes, pavyzdžiui, sostinės valdžios, Vyriausybės kanclerio bei Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmai labai skiriasi.

Klaipėdos universiteto Studentų sąjungos prezidentas Norbertas Airošius „Klaipėdai“ sakė, jog jam neteko girdėti, kad kuris nors studentas jau būtų pareiškęs norą susigrąžinti permokėtus pinigus, nors tokią teisę turi.

Pasak studentijos lyderio, laukiama kitos savaitės. Prie diskusijų stalo žada susėsti Lietuvos studentų sąjungos, Švietimo ir mokslo ministerijos, universitetų vadovai. Tuomet turėtų daugiau kas paaiškėti. Gal bus sutarta, nuo kada taikyti naująją studijų įmokų skaičiavimo metodiką. N.Airošius sakė, kad vadovautis naująja metodika studentai siūlo nuo antrojo semestro, tai yra kitų metų vasario.

Universitetų rektoriai, atrodo, laikosi nuomonės, kad naująjį studijų įmokų skaičiavimą tikslingiau taikyti nuo kitų mokslo metų, nes šiems mokslo metams tarp studentų ir universitetų jau sudarytos sutartys.

Viskas kainuoja

„Rinkome ir rinksime“, - taip apie studijų įmokas pareiškė Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas Antanas Bučinskas. Pasak jo, kadangi metodikos keičiasi, tad kažin ar tikslinga jų griežtai laikytis. Kas kita įstatymas, tiksliai reglamentuojantis įmokos dydį. „Kai toks įstatymas atsiras, tuomet jo laikysimės“, - užtikrino A.Bučinskas.

Būtent Socialinių mokslų fakultete mokosi neakivaizdininkai, kurie, pasak S.Vengrio, kelis kartus permokėjo už studijas. A.Bučinskas sakė, kad už semestrą po 2 tūkst. 70 litų sumokėjo 25 ekonomikos ir 125 vadybos studijas pasirinkę neakivaizdininkai. Tai komercinė kaina, nes konkursai į kai kurias vadybos studijų programas buvo dideli - net 8 žmonės į vieną vietą.

„Kai visa Lietuva eina į kapitalizmą, universitetas negali likti socializme“, - kalbėjo dekanas, priminęs, kad komercinės studijų kainos atsirado ne iš gero gyvenimo. Universitetas iš valstybės biudžeto gauna tik 60 proc. reikiamo finansavimo.

Visuomenė visada reikalauja geros studijų kokybės, nors ne visada atsimena, kad viskas kainuoja: pradedant elektra, laboratorijų įranga ir baigiant atlyginimais dėstytojams. “Būtume laimingiausi žmonės, jei universitetai iš valstybės gautų šimtaprocentinį finansavimą ir trūkstamų lėšų mums nereikėtų prašyti iš studentų“, - išreiškė viltį A.Bučinskas.