Kapeliono prireikė ir MRU
Mykolo Romerio universitete (MRU) kapeliono etatas įsteigtas mokslo metų pradžioje. „Sielovados idėja svarstyta jau anksčiau, studentai buvo atlikę apklausą, kurios metu 40 proc. pasisakė už sielovadą. Atsižvelgėme į studentų pageidavimus, į norą suteikti galimybę studentams geriau pažinti krikščionišką kultūrą, pasaulėžiūrą, suteikti atsvarą prieš socialinę įtampą“, - priežastis, kodėl universitetui prireikė kapeliono, vardija MRU atstovas Kęstutis Saldžiūnas.
Universitetas kreipėsi į Vilniaus arkivyskupą metropolitą, kardinolą Audrį Juozą Bačkį. Šis kapelionu paskyrė kunigą Povilą Narijauską. Kapelionui universitetas skyrė kabinetą ir moka atlyginimą. Dvasininkas universitete būna tris dienas per savaitę.
„Pirmiausia aktyvumą parodė darbuotojai, paskui pradėjo eiti ir studentai. Žiūrime filmus, diskutuojame visiems žmonėms aktualiais, nuo tikėjimo nepriklausančiais klausimais. Esu tam, kad jie galėtų ateiti – jei kyla klausimų, pasidalinti, pasiaiškinti žmogiškais ir tikėjimo klausimais“, - DELFI sakė P. Narijauskas.
P. Narijausko teigimu, su kiekviena diena matyti, kad idėja pasiteisina vis labiau – žinia apie kapelioną sklinda iš lūpų ir lūpas. „Kai sunkumai puola, ypač sesijos metu, kviečiu netgi puodelio arbatos nuo nervų“, - teigė kapelionas.
Turi koplyčias ir bažnyčias
Vilniaus universitetas oficialiai kapeliono neturi, tačiau universitetui priklausančioje šv. Jonų bažnyčioje tarnauja du kunigai. Su jais universitetas sudaręs bendradarbiavimo sutartį.
Klaipėdos universitete (KU) veikia Evangeliškosios teologijos ir Katechetikos katedros, kuriuose ruošiami teologijos specialistai. Pasak KU Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėjo Dariaus Rekio, Katechetikos katedrai vadovauja kunigas – profesorius Arvydas Ramonas.
Esant reikalui, jis universitete atlieka kapeliono funkcijas.
„Šalia Evangeliškosios teologijos katedros įrengta koplytėlė, joje kartais vyksta pamaldos, dvasinio pobūdžio renginiai. Jeigu studentai nori pasimelsti, gali kreiptis ir koplytėlė atrakinama“, - sakė D. Rekis.
Oficialiai Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kapeliono neturi, tačiau ganytojišką veiklą jame pasikeisdami vykdo penki kunigai. Monsinjoras, Katalikų teologijos fakulteto dėstytojas Artūras Jagelavičius pasakoja, kad pasikeisdami kunigai trečiadieniais universiteto koplyčioje aukoja šv. Mišias.
„Šią praktiką perėmėme iš užsienio universitetų. Jaunas žmogus formuoja savo pasaulėžiūrą, sąžinės dalykus. Mūsų tikslas – ne tik religinio palaikymo, o kartu ir tam tikro sąžinės balso išlaikymo. Turbūt nieko nėra baisiau, kai žmogus praranda sąžinę. Kažkada Einšteinas sakė, koks baisus sąžinę praradęs mokslininkas“, - DELFI kalbėjo A. Jagelavičius.
Pasak A. Jagelavičiaus, į Mišias ateina ir dėstytojai, ir studentai. Jie į kunigus nevengia kreiptis asmeniniais reikalais – ne tik išpažinties, bet ir pasitarti dėl santuokos, kitų dalykų. „Kartais nustebina tie dėstytojai, kurių kartais gal nesitikėjai pamatyti. Jie ateina, meldžiasi. Koplyčia atrakinta ir tada, kai kunigo nėra – gali ateiti pasimelsti, pabūti“, - sakė monsinjoras.
VDU turi dvi koplyčias.
KTU veikia sielovados grupė
Jau ne pirmi metai Kauno technologijos universitete (KTU) veikia sielovados grupė. Sielovadine veikla rūpinasi ir ją kartu su studentais organizuoja universiteto kapelionas kunigas Petras Pichas.
„Didžiausias iš Ispanijos atvykusio kapeliono rūpestis ir veikla – studentų ugdymas. Taip pat rūpinamasi ir KTU darbuotojų bei dėstytojų dvasiniais reikalais. Universiteto sielovados grupės tikslas – ugdyti jaunus žmones, padėti atrasti krikščioniškąsias vertybes bei ugdyti brandžias ir pilnavertes asmenybes“, - sakė KTU Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Paulius Nezabitauskas.
Universitete įrengta koplyčia, kurioje studentai gali ateiti pasimelsti, taip pat pabendrauti su kapelionu. Koplyčioje aukojamos šv. Mišios, po kurių studentai ar dėstytojai kviečiami pabendrauti prie arbatos puodelio. Kelis kartus per metus vyksta susikaupimo vakarai, kuriuose dalyvauja keturių Kauno aukštųjų mokyklų studentai.
D.Dikšaitis įžvelgia uždarumo ir provincialumo sindromą
„Simbolinis aktas turėti kapelioną tik iš vienos konfesijos, vienos pasaulio religijų, demonstruoja Lietuvos aukštosios mokyklos uždarumo ir provincialumo sindromą. Štai pažangiausiose, vakarietiškiausiose pasaulio aukštosiose mokyklose yra net po keletą maldos namų – žinau atvejų, kai toje pačioje aukštojoje yra ir musulmonų mečetės, ir budistų pagodos, ir katalikų maldos namai, net žydų ir panašiai. Visos konfesijos randa taikų, geranorišką, kultūringą sambūvį po vienos aukštosios mokyklos sparnu“, – teigia LSS prezidentas D. Dikšaitis.
Pasak D. Dikšaičio, jei aukštoji mokykla Lietuvoje gali ir yra pasiruošusi atsiverti studentams musulmonams, induistams, įvairiausių pažiūrų, tikėjimų, rasių ir tautybių žmonėms, tai ji galėtų parodyti vienais ar kitais gražiais simboliniais veiksmais.
„Jeigu aukštoji mokykla turi Katalikų Bažnyčios atstovą, galbūt galėtų demonstruoti atvirumą pasauliui ir panašius glaudžius santykius turėti su kitų pasaulinių religijų atstovais – priklausomai nuo to, kokie studentai studijuoja aukštojoje, arba kokių studentų atvirumui yra pasiruošusi“, - kalbėjo D. Dikšaitis.
D. Dikšaičio manymu, pats sprendimas turėti kapelioną nėra ydingas, išreiškia tos aukštosios mokyklos požiūrį ir vertybes.