aA
Leičesterio universiteto prof. Davidas Bartramas, atsakydamas į DELFI konferencijos skaitytojų klausimus, pabrėžė, kad Lietuvoje didžiausi emigracijos rodikliai greičiausiai yra todėl, kad mūsų žmonės per daug tikisi iš pinigų. Jie mano, kad pinigai padarys juos laimingus, bet dažnai nusivilia, kai tuos pinigus uždirba. Kita vertus, tai nereiškia, kad lietuviai – nelaimingiausia tauta pasaulyje, ieškanti laimės svetur. Emigruojama net iš tokių stabilių šalių, kaip Skandinavijos kraštai.
Davidas Bartramas
© DELFI / Audrius Solominas

Emigravę lietuviai praktiškai nebegrįžta

Anot mokslininko, Lietuvoje pastaruoju metu išaugusi mokslo emigracija. Pavyzdžiui, jaunuoliai išvažiuoja mokytis 4 metams, o vėliau dauguma lieka, nes susiranda partnerį ir pan. „Labai daug kas, kurie vyksta į užsienį tokiam laikui, net ir norėję grįžti, pakeičia planus ir lieka užsienyje. Kita ryški dabartinė tendencija, kad emigrantai vis labiau linkę pasiimti vaikus ir su visa šeima gyventi užsienyje. Pasaulyje daryti tyrimai rodo, kad kritinis laikotarpis emigracijoje yra 5 metai. Po jų žmogui grįžti jau darosi labai sunku“, - teigė D. Bartramas.

Beje, mokslininkas paminėjo, kad Lietuvos grįžtamoji migracija, lyginant su kitomis šalimis, apskritai buvo visada labai maža, o krizės metais ji dar labiau sumažėjo.

Lygindamas tris Baltijos šalis – Lietuvą, Latviją ir Estiją, DELFI svečias pabrėžė, kad didžiausius Lietuvos emigracijos rodiklius lemia ne tik ekonominės priežastys, bet ir tai, kad lietuvių emigracijoje yra daug daugiau nei latvių ar estų. Lietuviai emigruodami gali pasiremti ir lenkų emigrantų tinklais, taigi sulaukia daugiau pagalbos. Be to, Lietuvoje nėra labai išvystytas smulkus verslas, kuris pririštų žmones prie konkrečios vietos. Lietuviai daugiau yra samdomi darbuotojai, todėl jiems nėra taip svarbu, kur dirbti tą samdomą darbą – Lietuvoje ar Anglijoje.

„Emigrantų išvykimo tiesiogiai sureguliuoti praktiškai neįmanoma. Galima tik netiesiogiai koordinuoti tam tikrus dalykus, tarkime, gerinti smulkaus verslo kūrimosi sąlygas Lietuvoje. Iš tiesų, labai daug dejuojama dėl didžiulių emigracijos mastų, tačiau tikslingų dalykų, susietų su emigracijos mažinimu, vis dėl to daroma mažai. Kita vertus, labai svarbu, kad visi išvykstantieji iš Lietuvos nenutautėtų, kad ten būtų lietuvių kalbos mokyklėlės ir pan.“, - D. Bartramui antrino Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus Biuro vadovė Audra Sipavičienė.

Dažniau emigruoja aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės

D. Bartramo teigimu, pagrindiniai veiksniai, kurie žmogui atneša laimę, yra tinkamo partnerio turėjimas, jautimasis bendruomenės dalimi, religija bei patenkintas poreikis turėti užsiėmimą ir jaustis reikalingu. Pavyzdžiui, kad pinigai mums suteiktų tokią pačią laimę, kaip geras gyvenimo draugas, mūsų pajamos turėtų padidėti 700 kartų. Todėl emigracija žmogui suteikia laimės tik tuo atveju, jei didesnės pajamos nėra pagrindinis tikslas.

„Emigracija suteikia džiaugsmo, jei jos tikslas yra, pavyzdžiui, susipažinti su naujais žmonėmis, gauti daugiau džiaugsmo iš darbo. Tuomet ji pateisinama“, - teigė laimės tyrinėtojas. Anot jo, rasti laimę emigracijoje tikrai įmanoma. Jeigu išvykstama į svečią šalį gyventi ne dėl ekonominių priežasčių, jeigu laimingai susidėlioja ir kiti veiksniai, žmogus papuola į tinkamą terpę, tuomet jis gali jaustis laimingas. Tačiau vien uždirbti pinigai laimės neatneša. Mat emigrantai dėl tų pačių pinigų, kuriuos uždirba ir vietiniai gyventojai, daug labiau aukojasi, todėl jie ir neatneša tos pačios laimės, kurią teikia vietiniams gyventojams.

Anot DELFI svečio, dažniausiai žmonės važiuoja į šalis, kuriose gali uždirbti 5-6 kartus daugiau nei namuose, bei siunčia daug pinigų gyvenantiems gimtojoje šalyje giminaičiams. Bėda ta, kad net uždirbdami daugiau, emigrantai vis tiek atsiduria žemesnėje socialinėje padėtyje.

„Pasaulinė statistika rodo, kad dažniau emigruoja žmonės, turintys aukštesnį išsilavinimą, tačiau emigracijoje jie patenka į žemesnį socialinį sluoksnį, dirba darbus ne pagal specialybę. Taigi svarbu ne tai, kiek uždirbi, bet kokioje socialinėje aplinkoje atsiduri su savo pajamomis. Žmogui sunku susitaikyti su tuo, kad emigravęs jis dažniausiai pakliūna į žemesnį socialinį sluoksnį, bent iš pradžių“, - pabrėžė DELFI svečias.

Kita vertus, grįžti emigrantus, anot D. Bartramo, paskatina nebent visiška nesėkmė. Net jei žmogui užsienyje nesiseka, jis stengiasi ten pasilikti ir ieškoti darbo iš paskutiniųjų, kad negrįžtų kaip pralaimėtojas. Tiesa, yra ir sėkmingas grįžimo scenarijus: jei žmogus iš anksto turi planą tik užsidirbti, tai padarę, jis grįžta.

„Migracija yra geras dalykas, mes ją palaikome, tačiau žmonės turėtų įvertinti ir pasverti viską, dėl ko jie išvažiuoja – dėl pinigų ar dėl laimės. Jeigu trūksta pinigų išgyvenimui – maistui, drabužiams, tuomet taip, emigracija dėl pinigų yra suprantama. Tačiau dažnai žmonės ieško laimės ir ją sieja su pinigais, o tai neretai nuvilia. Žmogus turi suvokti, kad jeigu jis daugiau užsidirbs, nebūtinai bus laimingesnis. Pavyzdžiui, labai dažnai tikimasi, kad jeigu dauguma žmonių Didžiojoje Britanijoje gerai gyvena, tai ir emigrantui ten bus gerai, bet šie lūkesčiai ne visada pasitvirtina“, - aiškino profesorius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Skvernelio ir Grybauskaitės konfliktas atsidūrė prokremlinės žiniasklaidos taikinyje: dalį žodžių prigalvojo, dalį nutylėjo (198)

Į prezidentus kandidatuojančio premjero Sauliaus Skvernelio ir dabartinės šalies vadovės Dalios...

Darbuotoja dėl 300 eurų pakilo į kovą su viena didžiausių Lietuvos įmonių (91)

Kovo 13 dieną AB „ Lietuvos geležinkeliai “ (LG) pralaimėjo darbo ginčo bylą dėl jubiliejaus...

Ekspertas: Nazarbajevo kelias – vienas iš nedaugelio Putinui likusių variantų (26)

Nursultanas Nazarbajevas , Kazachstano prezidentas nuo 1990 m., sulaukęs 78-erių pareiškė...

Skvernelio raginimo atsistatydinti sulaukęs VSTT vadovas: tokios galimybės nesvarstau (2)

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nustačius, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos...

Kepenis kalbėdamas apie skiepus pratrūko: vienuolikos metų norime paskiepyti nuo paleistuvystės Veryga nepritaria Kepeniui, bet nesipyks (117)

Kai visoje Europoje ir Lietuvoje – tymų protrūkis , o mūsų šalyje kasdien sužinoma apie...

Kurį naudotą automobilį geriausia pirkti, kad pavažinėjus pavyktų brangiai parduoti (55)

Prieš pirkdami naudotą automobilį žmonės domisi ne tik specifiniais tam tikro modelio ypatumais,...

Lietuvių itin pamėgtas vaisius turi ir šalutinių efektų (55)

Bananas yra vienas iš populiariausių maisto produktų pasaulyje po kavos, cukraus, kakavos ir...

Didelė avarija Karmėlavoje: susidūrė sunkvežimis ir lengvasis automobilis eismas paleistas (9)

Kauno policija informuoja, kad Kauno rajone, A6 kelyje, dėl avarijos buvo uždarytas eismas Kauno link.

Britai plūsta pasirašyti peticijos dėl „Brexit“: tai tarsi griūvanti užtvanka papildyta 16.34 (124)

Interneto peticija, kuria britų vyriausybės prašoma atšaukti „ Brexit “, ketvirtadienį...