aA
Vilniaus universitetas (VU) išlieka pirmoje universitetų bakalauro reitingo lentelėje sutvirtindamas savo poziciją – pernai pirmavo 29-iose studijų kryptyse, o šįmet – trisdešimtyje. Savo pozicijas sustiprino ir vis dar antroje vietoje išliekantis Kauno technologijos universitetas, rodo naujausi žurnalo „Reitingai“ duomenys.
© DELFI / Domantas Pipas

VU pirmauja ir universitetų magistrų reitinge. VU yra pirmas 34-iose vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse. Pernai taip pat pirmavo 34-iose, o užpernai pirmas buvo trisdešimt vienoje.

Antroje vietoje, kaip ir bakalaurų reitinge, KTU. Jis yra pirmas 12-oje krypčių. Pernai galėjo pasigirti tik aštuoniomis.

Trečioje vietoje – Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Jis šįmet pirmauja dešimtyje krypčių, nors pernai pirmavo dvylikoje.

Kolegijų reitinge pirmauja Vilniaus kolegija. Šįmet ji sustiprino savo pozicijas ir pirmauja devyniolikoje krypčių, pernai – tik septyniolikoje. Antroje vietoje – Kauno kolegija, tačiau ji savo pozicijas susilpnino: pernai pirmavo keturiolikoje, o šįmet – dvylikoje krypčių.

Trečioje vietoje likusi Kauno technikos kolegija pernai pirmavo dvejose kryptyse, o šįmet – trijose.

Prieš pristatydamas reitingus žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius G. Sarafinas pridūrė, kad universitetams ateina labai prastas metas, nes būtent prieš aštuoniolika metų buvo itin prasta demografinė situacija. Vaikai, kurių tuo metu gimė daug mažiau, pastaraisiais metais kaip tik stot į aukštąsias mokyklas.

Gintaras Sarafinas
Gintaras Sarafinas
© DELFI / Josvydas Elinskas

VU rektorius Artūras Žukauskas, dalyvaudamas spaudos konferencijoje, kalbėjo, kad renkant skaičius reiktų pradėti nuo tikslo: kam tai galėtų pasitarnauti? Jo teigimu, tokie reitingai turėtų pasitarnauti siekiant tobulinti švietimo sritį ir aukštąjį mokslą.

„Šiandien, kaip žinote, iš kokybės siekimo liko nemokamo bakalauro idėja ir noras nuleisti kartelę stojant“, – kalbėjo A. Žukauskas.

Jis pabrėžė, kad nė vieni rezultatai, kurie dabar pristatomi, neturės įtakos universiteto finansavimui, tačiau pridūrė, kad norėtų, jog ateityje reitingai būtų reikšmingesnis. Beje, DELFI primena, kad šiuo metu VU yra sustabdęs savo veiklą dviem dienom dėl to, kad Vyriausybė nusprendė kitąmet jų atlyginimų nedidinti, kaip buvo sutarta, 20 proc.

„Valstybės tikslas, kurio ji pati niekaip nesugeba susiformuluoti, aukštesnės ekonominės ir kultūrinės vertės kūrimas. Po to ateis gerovė“, – tvirtino A. Žukauskas ir kritikavo valdžią.

Raimundas Čepukas
Raimundas Čepukas
© DELFI / Josvydas Elinskas

A. Žukauskas kalbėjo, kad reitinguose yra puikių rodiklių, vienas jų – darbdavių nuomonė. Jo teigimu, ši nuomonė nenuperkama ir darbdavys tikrai žino, kurio universiteto absolventas darbdaviui sukuria geresnę ar prastesnę vertę.

Dar vienas geras reitingų rodiklis – buvo atsižvelgta, kur stoja geriausi absolventai.

A. Žukauskas taip pat pabrėžė, kad reitingai turėtų būti akredituojami, tada esą jų rezultatai turėtų didesnį svorį.

Utenos kolegijos direktorius dr. Raimundas Čepukas kalbėjo, kad kolegijose yra įvairių problemų. Jis priminė, kad kalbama apie nemokamą bakalaurą, tačiau pridūrė: „Nesuprantu, koks gali būti nemokamas bakalauras“.

Jau praėjusiais metais, jo teigimu, penki tūkstančiai valstybės siūlomų nemokamų vietų nebuvo užimta. Buvo siūloma 17, užimta – 12 tūkst. Šįmet valstybės finansuojamų vietų buvo apie 13 tūkst., tačiau užimta vos 11. Dėl to, R. Čepuko teigimu, nereikia viltis, kad įvedus nemokamą bakalaurą visos vietos bus užimtos.

Raimundas Čepukas
Raimundas Čepukas
© DELFI / Josvydas Elinskas

Kolegijos direktorius taip pat kritikavo reikalavimus stojant. Jo teigimu, vyresniems asmenims, kurie nori studijuoti, kelią į nemokamą mokslą užkerta besikeičiantys reikalavimai, dažnam netinka mokykloje laikytų egzaminų rezultatai.

R. Čepukas kritikavo ir LAMA BPO sistemą, nes ten stojantysis pareiškia pageidavimus, o sistema įvertina – tinkamas jis ar ne. Jo teigimu, studentai bando sėkmę net tuomet, kai neatitinka nė pusės reikalavimų.

O kokios regionų kolegijų perspektyvos? „Mes per daug verkšlename“, – teigė R. Čepukas. Per dešimtmetį, jo teigimu, studentų sumažėjo kone perpus, o infrastruktūra liko tokia pati.

„Dabar turime per pusantro tūkstančio, o prieš dešimtmetį – apie 2200-2300 tūkst.“, – įvardijo R. Čepukas.

Jis teigė, kad ir moksleiviais tiki, nors jų rezultatai ir prastėja. „Neprapuls. Jie ras kokybinius sprendimus“, – kalbėjo R. Čepukas.

Beje, kolegijos direktorius pastebėjo, kad ne tik į Vilnių plūsta studentai. Jo teigimu, Utenoje yra tokių specialybių, dėl kurių pas juos studijuoti atvyksta ir vilniečiai.

Tiesa, jo teigimu, tik ketvirtadalis ar geras trečdalis studentų stoja po mokyklos, visi kiti – daug vėliau. „Stoja mama su dukra, tėvas su sūnumi“, – kalbėjo R. Čepukas ir pridūrė, kad tai jau nėra naujiena.

Utenos kolegijos pirmakursių amžiaus vidurkis, direktoriaus teigimu, yra 30-40 metų. Direktorius įvardijo, kad stoja ir pensinio amžiaus asmenys.

Į klausimą, kokia specialybė VU yra nerentabili, VU rektorius teigė, kad yra specialybių, kuriose nereikia parengti daugybės žmonių. Jis įvardijo geologiją ir klasikinę filologiją, tačiau pridūrė, kad jos nebus uždarytos, tiesiog specialistų šiose srityse nereikia paruošti daug.

Rektorius taip pat pridūrė, kad specialybių atsinaujinimas turi būti nuolat.

Utenos kolegijos direktorius pasidalijo pavyzdžiu, kai per LAMA BPO į vieną specialybę stojo vienu studentu mažiau nei laukiama, todėl buvo nuspręsta specialybę uždaryti, nors antrojo stojimo turo dar nė nebuvo įvykę.

Šįmet, direktoriaus teigimu, buvo uždarytos dvi kryptys: transporto verslas ir gydytojo odontologo padėjėjas.

Dalykinis (specialistų) universitetų bakalaurų reitingas

Sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“, žurnalo „Reitingai“ užsakymu, 2019 m. rugsėjo 10 d. – spalio 1 d. apklausė 2192 darbdavį iš visų šalies regionų bei visų ūkio šakių, taip pat viešojo sektoriaus. Jų buvo klausiama, kokių aukštųjų mokyklų bei kokių studijų krypčių alumnai dirba jų įmonėse, įstaigose ir organizacijose bei buvo prašoma įvertinti šių krypčių, skirtingų universitetų alumnų pasirengimo darbui kokybę. Darbdaviai galėjo išskirti po vieną arba du universitetus, kurių absolventų žinios ir gebėjimai juos tenkina labiausiai.

Svarbiausias šio vertinimo parametras, kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsiliejančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė.

Reitingų sudarytojai pažymi, kad tas studijų kryptis, kurios yra dėstomos tik vienoje aukštojoje mokykloje, respondentai vertino dešimties balų skalėje. „Kiekvienos srities alumnus vertino tik tos srities profesionalai“, – teigia reitingų sudarytojai.

Darbdavių nuomonė sudarė 30 nuošimčių viso svorio. Dar dešimt taškų buvo atiduoda darbdavių elgsenai, tai yra: kiek kiekvieno universiteto konkrečios studijų krypties absolventai uždirba bei kaip jiems sekasi darbintis.

„Vertindami darbdavių elgesį rėmėmės Vyriausybės strateginio analizės centro (STRATA) duomenimis: kaip sekėsi įsidarbinti konkrečios studijų krypties 2017 m. laidos alumnams. Tam suteikėme 5 taškus viso reitingo svorio. Taip pat rėmėmės STRATA duomenimis, kokius atlyginimus gauna konkrečios krypties 2017 m. laidos absolventai. Šį paramentrą taip pat vertinome 5 taškais“, – teigia reitingų sudarytojai.

Beje, STRATA nevertina tų krypčių, kurios išleido mažiau nei po dešimt absolventų, todėl prie kelių krypčių nėra duomenų, kaip sekėsi įsidarbinti absolventams bei kokius atlyginimus jie gauna.

Dar vienas kriterijus – visų 2019 m. vasarą priimtų studijuoti pirmakursių balo vidurkis. Šiam kriterijui suteiktas 20 taškų svoris.

Kitas kriterijus – kiek geriausių studentų (tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė nuo 86 iki 100 balų), anot LAMA BPO, pasirinko konkrečios krypties studijas.

Taip pat vertinta ir su kokiu žemiausiu balu, anot LAMA BPO, į konkrečią studijų kryptį 2019 m. buvo priimti studijuoti jaunuoliai. Beje, net keli universitetai ignoravo priėmimo į universitetus slenksčius ir priėmė dalį studentų į valstybės nefinansuojamas studijų vietas su žemesniu balu nei buvo Lietuvos universitetų rektorių konferenciją (LURK) sutarusi su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ir Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje veikiančius nevalstybinius universitetus bei kitų šalių universitetų padalinius stoja didžiuma kitų šalių jaunuolių; bet jie paprastai čia stoja ne per LAMA BPO sistemą, o teikdami stojimo dokumentus pačiai aukštajai mokyklai tiesiogiai, tad pavyzdžiui, Europos humanitarinio universiteto (EHU), LCC tarptautinio universiteto bei Balstogės universiteto filialo Ekonomikos – informatikos fakulteto Vilniuje duomenys apie priimtus studentus atspindimi ne visiškai. Bet, kadangi jaunuolių, ypač stojančių į šiuos universitetus iš trečiųjų šalių, stojamąjį balą sudėtinga palyginti su Lietuvos gimnazistų stojamaisiais balais, šių pirmakursių balai nebuvo lyginami“, – teigia reitingo sudarytojai.

Dalykinis (specialistų) universitetų bakalaurų reitingas:

Vilniaus universitetas yra pirmas 30-yje (pernai 29-iose, užpernai 26-iose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse;

Kauno technologijos universitetas pirmas yra 14-oje (pernai buvo 12-oje, užpernai buvo 11-oje) vertintų bakalaurų rengimo studijų krypčių;

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmas yra 5-iose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse (pernai LSMU pirmavo taip pat 5-iose, o užpernai 4-iose kryptyse). Be to, LSMU pirmauja dar ir keturiose vientisųjų studijų programų kryptyse;

Klaipėdos universitetas yra pirmas 2-ose (pernai buvo 5-iose, o užpernai taip pat pirmavo 2-ose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse;

Vilniaus Gedimino technikos universitetas pirmas yra 7-iose (pernai buvo 8-iose, užpernai pirmas buvo 11-oje) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse;

Vytautos Didžiojo universitetas pirmas yra 7-iose (pernai jis pirmavo 4-iose, o užpernai pirmas buvo 7-iose) vertintose bakalaurų rengimo kryptyse;

Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirma yra 4-iose (pernai pirmavo 3-ose, užpernai pirmas buvo 2-ose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse;

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pirmas yra 2-ose (pernai pirmavo 4-iose, o užpernai pirmas taip pat buvo 2-ose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse;

Vilniaus dailės akademija pirma, kaip ir pernai bei užpernai 2-ose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse;

Mykolo Romerio universitetas yra 2-ose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse;

Lietuvos sporto universitetas pirmas yra (kaip ir pernai bei užpernai) vienoje vertintoje bakalaurų rengimo studijų kryptyje.

Dalykinis universitetų magistrų reitingas

„Vertinant magistrantų rengimą buvo svarbu žinoti ne tik ką galvoja Lietuvos darbdaviai, – teigia „Reitingų“ sudarytojai. – Dar 10 taškų padalijome absolventų įsidarbinimui ir gaunamam atlyginimui, kuris pateiktas remiantis STRATA absolventų įsidarbinimo įrankiu.“

Darbdavius apklausė sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“. Jų nuomonei suteikta 40 proc. viso dalykinio magistrų rengimo reitingo svorio.

„Vertindami universitetų moksliškumą rėmėmės Lietuvos mokslų tarybos (LMT) atliktu universitetų mokslo veiklos 2017 m. ekspertiniu vertinimu. Analizavome, kiek kiekvienas universitetas kiekvienoje kryptyje turėjo darbų, kurių ekspertinio vertinimo įvertis lygus arba didesnis už 2, dalių suma (dkp >/ 2). Moksliškumo kriterijus parodo, kurių universitetų mokslininkai bei kuriose kryptyse kuria stiprų mokslą ir galbūt jį dar ir komercializuoja, tai yra kuria inovacijas bei parduoda verslui, o kurių universitetų mokslininkai tik skaito teorines paskaitas“, – teigė reitingų sudarytojai ir pažymėjo, kad šiam kriterijui buvo skirtas 30 taškų svoris.

Dar vienas kriterijus – kiek kiekvienas universitetas kiekvienoje kryptyje turi ar neturi doktorantūros teisių ir gavo valstybės finansuojamų doktorantūros vietų. Šis parametras vertintas 20 taškų.

„Atkreipiame dėmesį, kad medicinos, farmacijos, odontologijos ir veterinarijos krypčių studijos yra vientisosios, tai yra po apie šešerius metus trunkančių studijų absolventai įgyja ne bakalauro ir ne magistro laipsnį, o laipsnio nesuteikiančių vientisųjų studijų baigimo diplomą, tad jas vertinome kiek kitaip, – teigė reitingų sudarytojai. – kiek 2019 m. buvo priimta geriausių abiturientų (10 taškų viso reitingo svorio), koks priimtųjų balo vidurkis (10 taškų), su kokiu žemiausiu balu priimti abiturientai (10 taškų).“

Taip pat vertinta ir tai, koks yra konkrečios krypties mokslo lygis (25 taškai), kiek universitetas gavo valstybės finansuojamų doktorantūros vietų kryptyje (10 taškų), kokia yra darbdavių nuomonė (25 taškai), kaip sekasi įsidarbinti absolventams (5 taškai) bei kokius vidutinius atlyginimus „ant popieriaus“ gauna (5 taškai) medicinos, odontologijos ir farmacijos studijų krypčių absolventai.

Dalykinis universitetų magistrų reitingas:

VU yra pirmas 34-iose (pernai taip pat pirmavo 34-iose, o užpernai pirmas buvo trisdešimt vienoje) vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse;

KTU pirmas yra 12-oje (o pernai ir užpernai pirmavo 8-iose) vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse;

VGTU yra pirmas 10-yje (pernai taip pat pirmavo 10-yje, o užpernai pirmas buvo 7-iose) vertintų magistrų rengimo studijų krypčių;

VDU yra pirmas 7-iose (pernai pirmas buvo 5-ose, o užpernai pirmavo tik dviejose) vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse;

MRU trečius metus turi 3 pirmaujančias magistrų rengimo studijų kryptis;

VDA trečius metus pirmauja 3-ose vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse;

LSMU pirmas yra 2-ose (o pernai pirmavo pirmas 6-iose, užpernai 5-iose) vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse;

LMTA pirma yra 2-ose (pernai pirma buvo 3-ose, o užpernai pirma buvo 2-ose) vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse;

KU kaip ir pernai pirmas yra 1-oje (užpernai pirmavo keturiose) vertintoje magistrų rengimo studijų kryptyje;

ŠU pirmas, kaip ir pernai, yra vienoje vertintoje studijų kryptyje. LSU, kaip ir pernai, pirmuja vienoje kryptyje.

Dalykinis (specialistų) kolegijų reitingas

Žurnalas „Reitingai“ pristato iš viso 45 koleginių studijų krypčių specialistų parengimo vertinimą. „Tiek kolegijų profesinius bakalaurus, tiek universitetų bakalaurus vertinome pagal tuos pačius parametrus. Didžiausią dalykinio studijų krypčių svorį – net 30 taškų – suteikėme darbdavių nuomonei. Darbdavių apklausą šių metų rugsėjo 10 d. – spalio 1 d. atliko sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“, kuri apklausė 2192 darbdavius iš visų šalies regionų bei visų ūkio šakių, taip pat viešojo sektoriaus“, – teigia reitingų sudarytojai.

Skirtingų sektorių darbdavių buvo klausiama, kokių aukštųjų mokyklų bei kokių studijų krypčių alumnai dirba jų įmonėse, įstaigose ir organizacijose bei buvo prašoma įvertinti šių krypčių, skirtingų kolegijų alumnų darbo kokybę.

Darbdaviai galėjo išskirti po vieną arba dvi kolegijas, kurių absolventų žinios ir gebėjimai juos tenkina labiausiai.

Dar svarbu pabrėžti, kad tais atvejais, kai konkreti studijų kryptis yra vykdoma tik vienoje kolegijoje, respondentai vertino alumnų žinias ir gebėjimus dešimties balų skalėje.

Kiekvienos srities alumnus vertino tik tos srities profesionalai. Kitaip sakant, visų darbdavių buvo prašoma įvertinti tik įdarbintų jų sektoriaus atstovų žinias, gebėjimus ir įgūdžius.

„Dar dešimt taškų buvo atiduoda realiam darbdavių elgesiui, tai yra: kiek kiekvienos kolegijos konkrečios studijų krypties absolventai uždirba bei, kaip jiems sekasi darbintis. Vertindami darbdavių elgesį, rėmėmės Vyriausybės strateginio analizės centro (STRATA) duomenimis. Sudarydami reitingą analizavome, kaip sekėsi įsidarbinti konkrečios studijų krypties 2017 m. laidos alumnams (5 taškai reitingo svorio) bei kokius atlyginimus gauna tos krypties 2017 m. laidos absolventai“, – teigė reitingų sudarytojai.

Atkreipiamas dėmesys, kad nors kolegijų ir universitetų bakalaurų rengimas vertintas pagal tuos pačius parametrus, gretinti kolegijų su universitetais negalima, nes darbdaviai atskirai vertino universitetų, atskirai kolegijų alumnus.

Dalykinis (specialistų) kolegijų reitingas:

Vilniaus kolegija šiemet yra pirma 19-oje (pernai buvo 17-oje, o užpernai pirmavo 18-oje) vertintų profesinio bakalauro rengimo studijų krypčių;

Kauno kolegija šiemet pirma yra 12-oje (pernai pirmavo 14-oje, užpernai 15-oje) vertintų profesinio bakalauro rengimo studijų krypčių;

Kauno technikos kolegija pirma yra trijose (pernai pirmavo dviejose, o užpernai 4-iose) vertintose profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyse;

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija pirma yra 2-ose (pernai pirmavo 4-iose, užpernai 2-ose) profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyse;

Vilniaus dizaino kolegija pirmauja dviejose (pernai ir užpernai pirmavo vienoje) vertintose profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje;

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla trečius metus pirmauja dviejose vertintose profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyse;

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija pirmauja dviejose (pernai ir užpernai pirmavo vienoje) profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje;

Klaipėdos valstybinė kolegija pirmauja vienoje (pernai ir užpernai pirmavo 2-ose) vertintose profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje;

Šiaulių valstybinė kolegija, kaip ir pernai pirmauja vienoje vertintoje kryptyje;

Panevėžio kolegija pirmauja vienoje iš visų vertintų profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
3.1250

Top naujienos

Laikai, kai alkoholis liejosi laisvai: tarsi tradicija girtuoklystė ėjo iš kartos į kartą

„Kaip upė prasideda nuo upokšnio, taip ir girtavimas prasideda nuo taurelės. Žmogus pasidaro...

Nužudyto centrinio banko pareigūno perspėjimas buvo lemtingas SEB (57)

Ne visi pinigų plovimo skandalai vienodi. Kai pasaulis sužinojo, kad milijardai nešvarių pinigų...

Naujasis siūlymas dėl bankų apmokestinimo kelia klausimų: ne tik padidins kainas, bet ir prieštarauja Konstitucijai (259)

„Mes turime vieną milijardą eurų, kurių kažkas tiesiog nemoka. Tol, kol šie mokesčiai nėra...

Žiema trumpam atsitraukia, grįžta rudeniški orai (7)

Penktadienį dangumi plauks stori pilki kritulių debesys. Naktį ir rytą šlapias sniegas...

Kartu 53 taškus mėgėjų lygoje „suvertę“ Lavrinovičiai: vakar mama bažnyčioje buvo (21)

Sostinės krepšinio lygoje („GEALAN–SKL“) užtikrintą pergalę pasiekė „Sporto namai“...

Jurgita Barišauskienė

Kai žiemos šventės tampa beskonės, o masinis kalėdinis šurmulys tik erzina (5)

Žiemos švenčių laikotarpis dažnam žmogui tampa ne tik linksmybių, bet ir įvairių išbandymų...

Naujausios ir ilgiausiai rašytos Andriaus Užkalnio knygos pristatymo nepraleido ir žinomi bičiuliai: taps dar vienu bestseleriu (149)

Ketvirtadienio pavakarę sostinėje žinomas publicistas ir žurnalistas Andrius Užkalnis...

Šios frazės gali sugriauti bet kokius santykius (10)

Būtina visą laiką sekti, ką kalbame. Neretai artimieji girdi iš mūsų skaudžias frazes, o...

„Google“ ne juokais susirūpino saugumu: kaip sužinoti ar jūsų slaptažodis nėra pavogtas (6)

„ Google “ neseniai išleido 79-ą „ Chrome “ versiją, kurioje buvo patobulinta...

Kurtinaičio kariauna nutraukė pralaimėjimų seriją – nuskriaudė Giedraičio ALBA komandą (4)

Rimo Kurtinaičio treniruojami krepšininkai lipa iš nesėkmių liūno. Maskvos srities „Chimki“...