Prieš keletą savaičių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad sprendimas dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principu
Į opozicinių konservatorių iš anksto pateiktus klausimus atsakinėjęs D. Pavalkis kalbėjo, kad ši egzaminų sesija kaip niekada praėjo ramiai. Ji buvos istorinė – pirmą kartą visi abiturientai laikė vienodą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Ministras stebėjosi, kad vienodo egzamino klausimas iki šiol nebuvo sutvarkytas teisiškai, nors apie jį kalbėta jau du dešimtmečius.
D. Pavalkis sakė kėlęs esminį tikslą išlaikyti „strateginę kryptį“ - kad egzaminas visiems būtų vienodas. Jis aiškino, kad lietuviškose ir tautinių mažumų mokyklose skyrėsi pamokų skaičius – nelietuviai mokėsi 818 valandų mažiau nei lietuviai. Dėl to, aiškino D. Pavalkis, ir padaryti pakeitimai – visiems abiturientams leista remtis ne 4, o 7 autoriais, o nelietuviškų mokyklų vaikams sumažinta rašinio apimtis.
D. Pavalkis teisinosi, kad tam pritarė ir Seimas, pritaręs Vyriausybės programai. Jo tvirtinimu, praeitos kadencijos Seimas ir Vyriausybė, numatydami vienodą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, „nesudarė tinkamų ir vienodų sąlygos valstybinės kalbos mokymuisi“.
Ministras priminė, kad siūlymą daryti pakeitimus pateikė koalicijos partneriai Lietuvos lenkų rinkimų akcija, tam pritarė koalicinė taryba.
D. Pavalkis kartojo, kad sprendimai dėl kitų metų egzaminų sesijos bus priimti išanalizavus šių metų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultatus. Jis užtikrino, kad nuostata dėl vienodo egzamino visiems abiturientams turi išlikti. Šia tema ketinama rengti klausymus Seime.
Pasak ministro, sumaišties egzaminų sistemoje nėra, egzaminai vysta sklandžiai, o teismo sprendimas nei šių metų egzamino rezultatams, nei teisei studijuoti aukštosiose mokyklose jokios įtakos neturės.
D. Pavalkis priminė, kad vienodas valstybinės kalbos egzaminas laikomas mūsų kaimyninėse šalyse, jį taip pat laiko ir Lenkijoje gyvenantys lietuviai. Pasak jo, net Lenkijoje mintis nekyla, kad lenkų k. egzaminas kam nors galėtų būti kitoks.
Kaip skelbia BNS, vėliu atsakydamas į žurnalistų klausimus ministras pripažino, kad tiek turinio, tiek vertinimo aspektu vienodo egzamino kitais metais tikrai nebus, o visiškai išlyginti skirtumus galima iki 2019 metų.
"Kitais metais tikrai nebus (visiškai vienodo egzamino - BNS), ir tą puikiausiai suprato ponas Gintaras Steponavičius, numatęs pereinamąjį laikotarpį vertinimo sistemoje iki 2019 metų", - sakė ministras ir pabrėžė, kad būtent iki ankstesnio ministro numatytos datos ir būtų galima visiškai suvienodinti lietuvių kalbos patikrą lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams.
V. M. Čigriejienė: gaila, kad neatlaikėte spaudimo
Konservatorius Valentinas Stundys akcentavo, kad teismas vienareikšmiškai nusprendė, kad palengvinimai pažeidžia Konstitucijos 29-ąjį straipsnį, kuris įteisina asmenų lygiateisiškumą. Antra, teismas nurodė, kad palengvinimai neargumentuoti ir niekuo nepagrįsti.
V. Stundys D. Pavalkio klausė, kada, jo nuomone, bus „vienodos galimybės“ pasirengti egzaminui, apie kurias ministras užsiminė savo kalboje.
D. Pavalkio teigimu, ką daryti su kitų metų egzaminu – „diskusijų objektas“. „Mano noras – rasti auksinį kompromisą tarp visų suinteresuotų šalių“, - dėstė ministras.
Kritiška D. Pavalkio atžvilgiu buvo ir konservatorė Vidas Marija Čigriejienė.
„Man labai gaila, kad jūs, kaip ministras, neatlaikėte to spaudimo. Klinikoje, būdamas chirurgas, jūs spaudimus atlaikydavot ir nepasiduodavot tam. Ir man visą laiką žadėjot, kad jokiai įtakai nepasiduosit. Įvyko kitaip ir Vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad lietuvių kalbos brandos egzaminas diskriminuoja“, - priekaištavo konservatorė.