„Sprendimo motyvai tie, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje trūksta matematiką, tiksliuosius mokslus ir visą šią sritį suprantančių žmonių. Žiūrint į Lietuvos perspektyvą, iš ko mes gyvensime, iš ko gaminsime, ką eksportuosime (juk mes neturime nei naftos didžiulių klodų, nei dujų, nei kokių naudingų iškasenų), vienintelis mūsų turtas yra mokyti žmonės, galintys gaminti, kurti ir panašiai“, - antradienio rytą interviu „Žinių radijui“ sakė švietimo ir mokslo ministras.
Pasak D. Pavalkio, matematikos sustiprinimu yra suinteresuotos visos švietimo grandys nuo pradinės iki aukštosios mokyklos, taip pat darbdaviai ir pati visuomenė.
„To reikia tam, kad visa mūsų visuomenė kiek labiau mokėtų skaičiuoti, suskaičiuoti, logiškai išdėlioti, kas dėl ko, kad susiskaičiuotų, kiek jie ima greitojo kredito, žinotų, kaip gali suskaičiuoti savo namų ūkį. Mes dažnai pasiduodame nesuskaičiuojamoms emocijoms, ir tas niekur neveda“, - teigė D. Pavalkis.
Neišlaikiusiuosius matematikos egzamino siūlyta pripažinti nebaigusiais mokyklos
„Pradinis siūlymas buvo įvesti visiems taip, kaip yra su lietuvių literatūros ir kalbos egzaminu - kad jei moksleivis jo neišlaikė, nebaigė vidurinės mokyklos. Šitam tikrai pasipriešino moksleiviai, išreiškė kai kurių abejonių Tėvų forumas, todėl pasirinktas švelnesnis variantas, kad ne visi, o tik tie, kurie nori gauti valstybės finansuojamą vietą, laiko matematikos egzaminą“, - Žinių radijui antradienį sakė ministras, paklaustas, kodėl įvedant privalomą matematikos egzaminą nepaisyta moksleivių atstovų protesto.
D.Pavalkis taip pat pripažino, kad šiuo metu matematikos egzamino užduotys yra per sudėtingos ir turės būti labiau orientuotos ne į teorinius, o į praktinius dalykus.
„Peržiūrint tos pačios matematikos egzamino užduotis, mane, kaip žmogų, kuris baigė sustiprintą matematiką, truputėlį stebina užduočių formulavimas, jų sudėtingumas. Mes jau pradėjome tokią diskusiją ir Seimo Švietimo komitete - per mažai yra praktinių užduočių, gyvenimiškų, susijusių su namų ūkio skaičiavimu, greitojo kredito. Šitokių žinių mokiniams trūksta“, - sakė D.Pavalkis.
Ministras patvirtino ir tai, kad nors išimtis dėl privalomo matematikos egzamino nuo 2016-ųjų ir bus taikoma menų specialybių studentams, dalis jų vis dėlto turės šį egzaminą laikyti.
„Vienintelė grupė, kuri bus atleista nuo bet kokios formos matematikos egzamino, yra tie, kurie planuoja stoti į menų studijas. Bet tikrųjų menų - skulptūra, tapyba, dainavimas, bet ne muzikos ar dailės ir kultūros istorija. Jie turės išsilaikyti mokyklinį egzaminą“, - sakė ministras.
Brandos egzaminuose pasigenda gyvenimiškų užduočių
Brandos egzaminuose trūksta gyvenimiško pobūdžio užduočių, tikrinančių kiekvienam abiturientui būtinas bendrąsias praktines žinias, mano švietimo ir mokslo ministras.
Kaip antradienį interviu „Žinių radijui" sakė švietimo ir mokslo ministras, brandos egzaminai nuolatos kritikuojami ne be reikalo - juose kiek perlenkiama lazda su užduočių formulavimu ir sudėtingumu. Iliustruodamas situaciją ministras naudojo valstybinio matematikos egzamino pavyzdį.
„Iš tikrųjų yra per mažai praktikinių užduočių, gyvenimiškų kompetencijų - suskaičiavimo namų ūkio, suskaičiavimo greitojo kredito. Šitokių žinių mokiniams trūksta. O įrodyti vektoriniu būdu tikimybių teorijos kokią nors teoremą matematikams gal ir reikia, bet tikrai ne visiems tiems, kurie laiko valstybinį matematikos egzaminą", - tikino D. Pavalkis.
Kaip jau skelbta, nuo 2016-ųjų metų stojantieji į valstybės finansuojamas vietas universitetuose arba kolegijose privalės būti išlaikę matematikos egzaminą.
Pretendentai į socialinių, biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijų sričių programas turės būti išlaikę valstybinį matematikos egzaminą, stojantieji į humanitarinių mokslų sritį ar kolegijas - mokyklinį. Išimtis numatoma tik menų studentams.
Ministerija tikina, kad įsakymo projektas buvo derintas su visomis valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis, Lietuvos studentų sąjunga ir moksleivių organizacijomis. Esą atsižvelgta į pastarųjų siūlymus, ir matematikos egzaminas bus reikalaujamas norint nemokamai studijuoti aukštosiose mokyklose, tačiau gauti brandos atestatą bus galima ir be jo.