Penktadienį prasidėjusioje švietimo parodoje „Mokykla 2013“ D. Pavalkis mokytojams vedė pilietiškumo pamoką, o jai pasibaigus atsakė į pedagogų klausimus.
D. Pavalkis sulaukė klausimo, kaip ugdymas atitinka švietimo tikslus – užauginti mąstančią, pilietišką asmenybę. „Mes tikslų galime išsikelti daug ir visokiausių. Bet pagrindiniai tikslai turėtų būti suvokimas, kur mokinį norime įstumti – jeigu žinosime, kur norime ateiti, žinosime, kaip eiti“, – kalbėjo ministras.
D. Pavalkiui patinka suomių naudojamas terminas toxic accountability – „nuodingas atskaitingumas“, kada papunkčiui ir pavalandžiui reikia surašyti darbus, pamokos planus, nurodyti, kas ir kada daroma.
„Jeigu pasiekiame tam tikrą lygį, tai ypatingai priklauso nuo mokyklos vadovo, manau, reikėtų dalį mokyklų iš viso paleisti be mokymo programų. Jeigu mes žinome, ką mokinys, sakykime, po septintos klasės turi mokėti ir sugebame sukontroliuoti, kad jis tą ir žino, koks valstybės požiūriu skirtumas, kaip vyksta mokymo procesas?“, – klausė D. Pavalkis.
Jam labai patiko Suomijoje, kur iš viso nėra mokymo programų – pedagogas atsako, kad metų pabaigoje mokinys turėtų atitinkamas žinias. „Kaip jie tai daro? Man pasakojo: sekmadienį buvo kažkokia šventė, pirmadienį visi atėjo žiovaujauntys, skaudančiomis galvomis. Klausiu, ar išvijote juos? Ne, sako, išvedžiau pasivaikščioti prie jūros, prapūtė vėjas, tai nuo antros pamokos buvo kaip žmonės“, – suomių metodikos pavyzdį pateikė D. Pavalkis.
Ministras sakė neįsivaizduojantis, kad Lietuvos mokytojai galėtų po baliuškos išvesti savo klasę pirmadienį ryte pasivaikščioti kažkur į mišką – kiltų baisus skandalas.
Tuo metu minėtu Suomijos atveju mokiniai kitą savaitę atidirbo trigubai ir išmoko daugiau. D. Pavalkio nuomone, reikia surasti laisvę tarp to, ką gali daryti mokytojas ir tarp kokybės užtikrinimo. Suomijos švietimo sistema laikoma viena geriausių pasaulyje.
Atlyginimai ir mokytojų prestižas pagerins mokymo kokybę?
D. Pavalkis sulaukė klausimų ir apie mokytojų ruošimo sistemą. „Aš galvoju, kad visi mokytojai atėję mokyti, uždirbti ir būti gerbiami dėl to, kad tokį darbą daro. Dabartinėje situacijoje, pažiūrėjus, kas įstoja į mokytojus, vidurkiai atrodytų neblogi – 16, 17 balų. Tačiau kai pasižiūri, kad dalis studentų yra priimta su 2,5 ar 3 balais į aukštąją mokyklą ir jie ruošiasi būti mokytojais – nežinau, šito nesuprantu ir, ko gero, nesuprasiu“, – kalbėjo ministras.
Jo teigimu, su 2,5 ar 3 balais į aukštąją mokyklą įstojęs žmogus pats neturėjo motyvacijos mokykloje, o staiga sugalvojo mokyti kitus. „Mes besimokydami, ko gero, juokaudavome, kad kas nemoka nieko, eina mokyti kitų, bet čia daugiau juokas nei realus gyvenimas“, – svarstė D. Pavalkis.
Ministro tvirtinimu, mokytojo profesijos prestižo kėlimas – vienas mūsų visuomenės uždavinių. Jo teigimu, mokytojai oriai ir drąsiai turėtų jaustis dėl gaunamų atlyginimų – turi uždirbti normaliam pragyvenimui. D. Pavalkis aiškino, kad mokytojų prestižo ir atlyginimo didinimas – vienas elementų, kuris galėtų pagerinti mokymo kokybę.