aA
Apie mokykloje pastebėtą smurtą bei patyčias bus privaloma pranešti direktoriui, jei šis nereaguos, už tai bus baudžiamas. Tokių iniciatyvų, siekdama sumažinti smurto ir patyčių mastą, imasi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kaip mažinti patyčių mastą šalyje, prezidentė D. Grybauskaitė antradienį kalbėjosi su ekspertais. Po susitikimo pranešta apie prezidentės teikiamas Švietimo įstatymo pataisas.

D. Grybauskaitė siūlo užtikrinti, kad kiekviena mokykla ir profesinė mokykla vykdytų bent vieną nuoseklią smurto prevencijos sistemą. Pagal ją, bet kuris mokyklos bendruomenės narys apie pastebėtą smurto atvejį privalės pranešti mokyklos direktoriui. Už nereagavimą mokyklos vadovas sulauks nuobaudų. Pastebima, kad šiuo metu mokykloje į įvairias smurto apraiškas dažnai nereaguojama, o mokyklos administracija už šias problemas dažnai neprisiima atsakomybės.

Pranešimu direktoriui viskas nesibaigs: numatoma, kad ir smurtaujantys, ir smurtą patiriantys mokiniai, esant reikalui – ir mokytojai galės gauti nemokamą psichologinę pagalbą. Tokia pagalba turės būti suteikta ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Mokytojas pagalbą gautų ne savo mokykloje, o pedagoginėje psichologinėje tarnyboje.

Įstatymo pataisose pirmą kartą reglamentuojamos atskiros smurto rūšys: fizinis, psichologinis, seksualinis, patyčios ir patyčios elektroninėje erdvėje. Iki šiol patyčių sąvoka nėra įteisinta nė viename teisės akte, niekas nėra teisiškai įpareigotas imtis priemonių užkirsti kelią patyčioms.

Taip pat siūloma įteisinti pranešimo apie patyčias elektroninėje erdvėje sistemą. Pagal ją Ryšių reguliavimo tarnyba per 24 valandas turėtų pašalinti netinkamos turinio informaciją iš elektroninės erdvės.

Dalia Grybauskaitė su ekspertais
Dalia Grybauskaitė su ekspertais
© R.Dačkaus (lrp.lt nuotr.)

Kaip teigiama Prezidentūros pranešime, sukurta sistema nepanaikins smurto ir patyčių reiškinio, tačiau sumažins jų paplitimo mastą. Anot Prezidentūros, svarbiausia, nauja tvarka apmokys visą mokyklos bendruomenę tinkamai reaguoti nustačius patyčių ir smurto atvejus.

Pasak prezidentės vyriausiosios patarėjos Rūtos Kačkutės, reikia konstatuoti, kad mokyklų vadovai nemano mokykloje esant patyčių. Tuo metu apklausos rodo, kad patyčias patiria trečdalis mokinių.

Prezidentūros skaičiavimais, naujovių įgyvendinimui reikėtų milijono eurų per metus. Šiuo metu smurto ir patyčių prevencinėms programoms skiriama pusė milijono eurų.

Piktų vaikų nebūna – reikia ieškoti piktumo priežasčių

Paramos vaikams centro vadovė Aušra Kurienė prezidentės iniciatyvas vadino „nuostabiomis“. Pasak jos, šioje srityje reikia proveržio, nes šalyje daug mokyklų, kurioms reikia paraginimo, pastūmėjimo. „Kas trečias vaikas jaučiasi patiriantis patyčias arba pats naudoja kažkokį smurtą kitų vaikų atžvilgiu, bet taip pat daug vaikų patiria patyčias iš suaugusių žmonių. Problemą reikia spręsti kompleksiškai“, – kalbėjo A. Kurienė.

D. Grybauskaitė imasi Lietuvos gėdos
© DELFI / Kiril Čachovskij

Specialistė pastebėjo, kad psichologo pagalbos reikia ne tik tiems, kurie patiria patyčias, bet ir besityčiojantiems. „Nėra piktų vaikų, nėra vaikų, kurie elgiasi piktai, nes jiems tai labai patinka. Jeigu mes turime piktą vaiko elgesį, turime suprasti, kad jam kažkas tikrai atsitikę. Dažniausiai tai liūdnas vaikas ar vaikas, turintis žemą savivertę. Jo netinkamas, gąsdinantis elgesys yra ženklas, kad mes visi turime susirūpinti ir pradėti galvoti, iš kur kyla netinkamas elgesys, o ne tik galvoti, kaip panaikinti netinkamą elgesį“, – aiškino Paramos vaikams centro vadovė A. Kurienė.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pastebėjo, kad į jos vadovaujamą įstaigą tėvai dažnai kreipiasi, kada patyčių arba sumurto problemos jau būna įsisenėjusios. „Dažnai tai būna užleistos problemos, kada vaikai tėvams skundėsi, bet jie paliko patiems išsiaiškinti su vaikais. Dažnai ir mokytojai sako, kad „čia vaikų reikalas“, tačiau tas vaikų reikalas trunka ilgai ir kada problemos įsisenėja, kada vaikui tampa labai sudėtinga, tada tėvai ieško pagalbos“, – sakė E. Žiobienė.

Edita Žiobienė
Edita Žiobienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Tokiais atvejais tėvai prašo nubausti, atleisti mokytoją, ieškoti atsakingų asmenų. Pasak E. Žiobienės, pasitaiko atvejų, kada mokyklos neigia problemą arba ją laiko vaikų tarpusavio problema.

„Patyčių mastas didžiulis, susiduriame su viena akivaizdžia problema: mokiniai dar nėra išmokyti atskirti, kokios visos galimos patyčių formos, dėl tos priežasties dažnai netgi prieš vaikus taikomas smurtas suprantamas kaip griežtesnis elgesys vien dėl to, kad niekur nėra mokoma, kas yra patyčios, kaip jas atskirti, kaip su jomis kovoti“, – teigė Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Akvilė Burneikaitė.

Pasak A. Burneikaitės, ne visada vaikai žino, kur dėl patiriamų bėdų kreiptis, kuo pasitikėti. Ji taip pat pripažino, kad yra mokyklų, kuriose vaikai nesulaukia jokios pagalbos.

Akvilė Burneikaitė
Akvilė Burneikaitė
© DELFI / Kiril Čachovskij

D. Grybauskaitės iniciatyva džiaugiasi Vilniaus miesto tarybos narys konservatorius Mykolas Majauskas.

„Tai yra labai svarbi ir sveikintina prezidentės iniciatyva. Mes nepakankamai skiriame dėmesio mūsų vaikų emociniam saugumui. Vilniaus mieste jau turime parengę tiksliai tokią patyčių prevencijos tvarką, kuri įsigalios visose Vilniaus mokyklose jau nuo šių metų rugsėjo pirmos dienos“, – DELFI teigė M. Majauskas.

DELFI primena, kad pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis Lietuvoje patyčių mastas yra vienas didžiausių Europoje.

Lietuvoje kiekvieną savaitę nusižudo jaunas žmogus, o per metus iš gyvenimo pasitraukia per 40 paauglių – net dvi mokinių klasės. Emocinis smurtas aktyviai plinta ir elektroninėje erdvėje – net penktadalis mokinių per pastaruosius metus patyrė emocinį smurtą tekstinėmis žinutėmis, o beveik 15 procentų mokinių nuotraukos ar filmukai buvo išplatinti internetinėje erdvėje be jų sutikimo.

Šiuo metu net 30 proc. Lietuvos vaikų mokykloje patiria psichologinį smurtą, tačiau tose mokyklose, kurios savo iniciatyva įgyvendina smurto prevencijos programą, patyčias patiria perpus mažiau vaikų – 15 proc. Nustatyta, kad efektyviai vykdant smurto prevenciją nuo smurto kasmet būtų galima apsaugoti 60 tūkst. vaikų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Siaubingi faktai: Kėdainiuose nauja poilsiavietė su paplūdimiu įrengta ant žmonių kaulų (103)

Mažiau nei savaitę Kėdainiuose dirbantys archeologai atskleidė siaubingus faktus – apie 700...

Romas Lazutka. Dėl nedidinamų algų kalti visi, bet labiausiai mes patys (55)

Valdžia skriaudžia dėstytojus, išsižada kitąmet 10 proc. didinti algas. Doc. M. Jastramskis...

Rusijos žvalgybos vadas žada „veidrodines priemones“, atsakant į malonę dviem rusų šnipams (42)

Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas penktadienį paskelbė, kad...

Švedijos žiniasklaida: SEB susijęs su masiniu pinigų plovimu Baltijos šalyse (94)

Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT parengė reportažą apie įtariamą pinigų plovimą...

Bugavičiaus mylimoji Vita Jakutienė reikalauja beveik 2 milijonų eurų prašoma bylą nagrinėti už uždarų durų (141)

Kauno apygardos teismui toliau nagrinėjant Deimanto Bugavičius nužudymo bylą, į teismo posėdį...

Vidą Antonovą pažinojęs režisierius prabilo apie mažai kam matytą jo pusę: kraštutinumai šeimoje kėlė didžiausią nuostabą (2)

Lapkričio 14-osios dienos rytą nuo kraujo vėžio mirė „Mafijos tėvu“ vadintas Vidas Zenonas...

Niūrios žinios iš vienos pavojingiausių vietų Žemėje: ima aižėti radioaktyvių atliekų pilnas kapas (3)

Maršalo Salų gyventojai branduolinių atliekų saugojimo vietą – Runito kupolą – vadina kapu...

Neapsikentė ir Tapinas: jei prieš 3 metus į LFF būtų atėję vyrai juodais kostiumais ir kaukėmis...

Paskutinis Lietuvos futbolo rinktinės pralaimėjimas Europos čempionato atrankos rungtynėse su...

Šokiruojanti statistika – apie moteris prie puodų ir neverkiančius vyrus

Stereotipus apie moteris prie puodų ir neverkiančius vyrus Lietuvoje, pilnai patvirtina statistiniai...

Advokatė prašo Venckienę išleisti į laidotuves, prokuratūra nesutinka (263)

Neringos Venckienės advokatė Sonata Žukauskienė Kauno apygardos prokuratūrai pateikė...