aA
Buvusi švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė kritikuoja minimalaus egzaminų vidurkio reikalavimo atsisakymą.
Jurgita Petrauskienė
Jurgita Petrauskienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Kokybiškas išsilavinimas – prasmingiausia ir geriausia, ką valstybė gali duoti savo vaikams. Šiandienos sprendimai nuleisti kokybės reikalavimus aukštajam mokslui žemina patį aukštąjį mokslą“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ profilyje antradienio vakarą teigė J. Petrauskienė

Ji savo įraše taip pat teigė, kad jeigu skirstant resursus švietimui neatsižvelgiama į kokybę, nukenčia geriausi moksleiviai.

„Gyvename ne uždaroje valstybėje, ir laisvė suteikia galimybę rinktis. Mūsų vaikai renkasi – ten, kur geriau. Lietuvoje turime kultūrą, kai „jei vaikas ne į universitetą – kažkas blogai su šeima“. Tai lemia didžiulę paklausą. Ir pasiūlą turime didelę. O resursai riboti ir ne visada efektyviai paskirstomi. Ir kai juos skirstome neatsižvelgdami į kokybę – nukenčia geriausi. Spaudimas „duoti visiems“ didelis“, – rašė buvusi ministrė.

J. Petrauskienė taip pat pridūrė, kad galima priimti sprendimus ir sustiprinti „tai, ką turime, sutelkti resursus, investuoti į Lietuvos aukštojo mokslo stiprybes, stiprinti raumenis konkuruoti tarptautiškai“.

„O galime pasiduoti spaudimui finansuoti visus, o ypač tuos, kurie gali nepatogiai garsiai šaukti, spausti. Duoti daug ir pigiai, nelabai vertingai - ir tada nelabai išmanydami, nelabai mokėdami kursime savo valstybę. O tie, kurie geba ir nori daugiau – ieškos, kur tai gali gauti“, – teigė J. Petrauskienė.

Vasario pradžioje dabartinio švietimo ministro Algirdo Monkevičiaus pasirašytu įsakymu pakeisti minimalūs reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas.

BNS atsiųstame komentare švietimo ministras Valdemaras Razumas teigė, kad sprendimas atsisakyti nuo pernai įvestos naujovės – trijų privalomų egzaminų balų aritmetinio vidurkio – buvo priimtas atsižvelgianti į aukštųjų mokyklų siūlymus bei studentų atsiliepimus.

Pernai pirmą kartą reikalauta, kad stojančiųjų į universitetus privalomųjų egzaminų vidurkis būtų ne mažesnis negu 40, o stojančiųjų į kolegijas – ne mažesnis negu 25.

Kritikai teigia, jog ši tvarka apsunkins studentų pritraukimą į kolegijas ir numuš aukštojo mokslo kokybę.

Nuo šių metų, pagal naują ministro įsakymą, į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas pretendentams reikės išlaikyti lietu ir užsienio kalbų valstybinius brandos egzaminus, taip pat matematikos egzaminą, išskyrus stojantiems į menų studijų kryptis, kuriose matematikos nereikalaujama.

2021 metais vietoje užsienio kalbos reikės išlaikyti vieną stojančiojo laisvai pasirenkamą valstybinį brandos egzaminą.

Taip pat numatyti penki dalykai, kurių geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu septyni, jeigu asmuo pretenduoja studijuoti universitete, ir ne mažesnis negu šeši, jeigu asmuo pretenduoja studijuoti kolegijoje.

Pasak V. Razumo, tokiu būdu sudaromos palankesnės sąlygos pretenduojantiems į valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose.

Jo teigimu, valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius turėtų didėti daugiau nei 20 proc.

Mažiausias konkursinis balas stojant į universitetus turės būti ne mažesnis kaip 5,4, stojant į kolegijas – ne mažesnis kaip 4,3.

BNS
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(12 žmonių įvertino)
3.4167

Top naujienos

Karantino režimu gyvenanti Latvija per parą užfiksavo rekordinį mirčių skaičių (47)

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 24 032 testus patvirtinta 2 919 naujų koronavirusinės...

Gentvilas žada gerokai brangesnį dyzelį: neveikimo kaina – 450 mln. eurų bauda Lietuvai (296)

2023 metais – vienoda dyzelio ir benzino kaina. Tokios linijos Lietuva laikosi siekdama išvengti ir...

Ilgąjį savaitgalį stiprinamos policijos pajėgos (14)

Artėjant Visų Šventųjų ir Mirusiųjų atminimo ( Vėlinių ) dienoms, daugelis žmonių vyksta...

Fiksuoja pokyčius – pandemijos pagreitis mažėja, raudonoje zonoje laikosi tik viena savivaldybė

Nors naujų koronaviruso atvejų kasdien užfiksuojama bent po kelis tūkstančius, ketvirtadienį...

VSAT įraše – neteisėtų migrantų apgręžimo vaizdai (32)

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ketvirtadienio popietę išplatino vaizdo įrašą,...

Mestos didelės pajėgos ieškoti dviejų Kaune dingusių paauglių: prašoma visuomenės pagalbos (98)

Kauno policija intensyviai ieško prieš 2 dienas dingusių paauglių Enrikos Račaitės (gim. 2007...

Notarų įkainiai – STT taikinyje (17)

Notarų paslaugų įkainius apibrėžiančiuose teisės aktuose trūksta objektyvių rodiklių,...

Taikli informacinė kampanija padėtų paskiepyti daugiau žmonių, tačiau jos nesulaukiama

Lietuvoje jau 21-ą mėnesį plintant koronavirusui ( COVID-19 ) ir jo atmainoms, šaliai pirmaujant...

D+Jurga Jurkevičienė

Nutikimas Romos ligoninės priimamajame, arba Patarimai paspirtukininkams, kurių čia gyvas velnias

Atvykęs šį rudenį iš Lietuvos į Romą sūnus džiūgauja – kaip gerai, kad Roma tapo moderni....

Apie 75 tūkst. gyventojų sulauks „Sodros“ skambučio: kas gaus 100 eurų išmoką (99)

Šią savaitę „Sodros“ informacijos centras skambina 75 metų ir vyresniems senjorams,...