Norminė studijų kaina – tai dydis, parodantis maksimalią lėšų sumą, kuri gali būti skiriama iš valstybės biudžeto metams aukštosios mokyklos nustatytai studijų kainai valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti. Tai yra studento „krepšelis“, kurį jis atsineša. Universitetinė kaina – suma, kurią už studijas sumoka pats studentas iš savo kišenės, tačiau ji negali būti mažesnė už norminę studijų kainą.

Universitetines kainas nustato patys universitetai, ŠMSM nereguliuoja universitetinių kainų, todėl jos neprivalo sutapti, o kartais universitetinės kainos ir viršija normines. Taip pat ir su kolegijomis.

Mažino studijų krypčių skaičių

Palyginti 2020 m. ir 2021 m. universitetinių studijų normines kainas tapo sudėtingiau, mat Vyriausybė 2021 m. pradžioje sumažino studijų programų grupių skaičių ir kai kurias studijų programas priskyrė kitoms studijų programų grupėms.

Priminsime, kokios studijų programų grupės ir kainos buvo už vienerius mokslo metus pirmos pakopos nuolatinėje studijų formoje 2020 m.:

1. Istorijos, filosofijos, teologijos, paveldo studijų, religijos studijų, kultūros studijų, menotyros, ekonomikos, politikos mokslų, sociologijos, socialinio darbo, antropologijos, visuomeninės geografijos, informacijos paslaugų, komunikacijos, leidybos, žurnalistikos studijų kryptys, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės (pirmosios pakopos nuolatinės studijų formos kainavo 1669 Eur).

2. Matematikos mokslų studijų krypčių grupė, reabilitacijos, slaugos ir akušerijos, laisvalaikio sporto studijų kryptys ( pirmosios pakopos nuolatinės studijų formos kainavo 2037 Eur)

3. Lingvistikos, literatūrologijos, kalbos studijų kryptys (pirmosios pakopos nuolatinės studijų formos kainavo 2474 Eur)

4. Archeologijos, architektūros, kraštovaizdžio architektūros studijų kryptys, ugdymo mokslų, informatikos mokslų, fizinių mokslų, gyvybės mokslų studijų krypčių grupės, burnos priežiūros, visuomenės sveikatos, farmacijos, mitybos, medicinos technologijų studijų kryptys, žemės ūkio mokslų, inžinerijos mokslų (išskyrus pilotų rengimą), technologijų mokslų studijų krypčių grupės, psichologijos, klasikinių studijų, filologijos pagal kalbą, vertimo, regiono studijų kryptys (pirmosios pakopos, nuolatinės studijų formos kainavo 2951 Eur)

5. Medicinos studijų kryptis, veterinarijos mokslų studijų krypčių grupė (pirmosios pakopos, nuolatinės studijų formos kainavo 3523 Eur)

6. Dailės, dizaino, teatro, kino, šokio, medijų meno, meno objektų restauravimo, pasiekimų sporto, visuomenės saugumo, odontologijos studijų kryptys (pirmosios pakopos, nuolatinės studijų formos kainavo 4273 Eur)

7. Muzikos studijų kryptis (pirmosios pakopos, nuolatinės studijų formos kainavo 6973 Eur)

8. Pilotų rengimo studijų kryptis (pirmosios pakopos, nuolatinės studijų formos kainavo 15234 Eur)

2021 m. kai kurių atskirų studijų programų grupių nebeliko, ryškiau pažymėjome, kurioms studijų kryptims jos dabar buvo priskirtos.

1. Lingvistikos, literatūrologijos, kalbos studijų kryptys, istorijos, filosofijos, teologijos, paveldo studijų, religijos studijų, kultūros studijų, menotyros, ekonomikos, politikos mokslų, sociologijos, socialinio darbo, antropologijos, visuomeninės geografijos, informacijos paslaugų, komunikacijos, leidybos, žurnalistikos studijų kryptys, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės (pirmosios pakopos, nuolatinės studijų formos dabartinė kaina – 2628 Eur).

2. Archeologijos studijų kryptis, ugdymo mokslų, informatikos mokslų, fizinių mokslų, gyvybės mokslų studijų krypčių grupės, burnos priežiūros, visuomenės sveikatos, farmacijos, mitybos, medicinos technologijų studijų kryptys, žemės ūkio mokslų, inžinerijos mokslų (išskyrus pilotų rengimą), technologijų mokslų studijų krypčių grupės, psichologijos, klasikinių studijų, filologijos pagal kalbą, vertimo, regiono studijų kryptys, matematikos mokslų studijų krypčių grupė, reabilitacijos, slaugos ir akušerijos, laisvalaikio sporto studijų kryptys (pirmosios pakopos, nuolatinės studijų formos dabartinė kaina – 3426 Eur).

3. Dailės, dizaino, teatro, kino, šokio, medijų meno, meno objektų restauravimo, pasiekimų sporto, visuomenės saugumo, architektūros, kraštovaizdžio architektūros, medicinos studijų kryptys (pirmosios pakopos, nuolatinės studijų formos dabartinė kaina – 4664 Eur).

4. Muzikos, odontologijos studijų kryptys, veterinarijos mokslų studijų krypčių grupė (pirmosios pakopos, nuolatinės studijų formos dabartinė kaina – 7608 Eur).

5. Pilotų rengimo studijos (pirmosios pakopos, nuolatinės studijų formos kainavo (pirmosios pakopos, nuolatinės studijų formos dabartinė kaina – 16604 Eur).

Galima pamatyti, kad nors ir stambesnei studijų programų grupei priskirtos Lingvistikos, literatūrologijos, kalbos studijų kryptys pabrango 154 eurais, tačiau Istorijos, filosofijos, teologijos, paveldo studijų, religijos studijų, kultūros studijų, menotyros, ekonomikos, politikos mokslų, sociologijos, socialinio darbo, antropologijos, visuomeninės geografijos, informacijos paslaugų, komunikacijos, leidybos, žurnalistikos studijų kryptys, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės brango 959 eurais.

Taip pat stambesnei studijų programų grupei priskirtos Matematikos mokslų studijų krypčių grupė, reabilitacijos, slaugos ir akušerijos, laisvalaikio sporto studijų kryptys brango 1389 eurais.

Architektūros, kraštovaizdžio architektūros grupė brango 1731 eurais, o medicinos studijų kryptis – 1141 eurų.

Pergrupuotos buvo ir odontologijos studijų kryptys, kurios didės netgi 3335 eurais, o veterinarijos studijos – 4085 eurais.

475 eurais brangs archeologijos studijų kryptis, ugdymo mokslų, informatikos mokslų, fizinių mokslų, gyvybės mokslų studijų krypčių grupės, burnos priežiūros, visuomenės sveikatos, farmacijos, mitybos, medicinos technologijų studijų kryptys, žemės ūkio mokslų, inžinerijos mokslų (išskyrus pilotų rengimą), technologijų mokslų studijų krypčių grupės, psichologijos, klasikinių studijų, filologijos pagal kalbą, vertimo, regiono studijų kryptys.

391 eurais dailės, dizaino, teatro, kino, šokio, medijų meno, meno objektų restauravimo, pasiekimų sporto, visuomenės saugumo studijos.

635 eurais muzikos studijų kryptis.

Vis dar brangiausiomis išlieka pilotų rengimo studijos – jų kaina ir vėl augs 1370 eurų.

Jeigu lygintume kai kurių universitetų siūlomų studijų normines ir universitetines kainas, tai matematikos mokslai pirmos pakopos nuolatinėje studijų formoje Vilniaus universitete (VU) kainuoja 2021 m. 3500 Eur, Kauno technologijos universitete (KTU) Taikomoji matematika – 3426 Eur. Priminsime, kad šių studijų norminė studijų kaina šiuo metu yra 3426 Eur.

Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) medicinos mokslai šiuo metu kainuoja 4990 Eur, VU – 5100 Eur. Norminė šių studijų kaina – 4664 Eur.

LSMU Odontologijos studijos kainuoja 7608 Eur, o VU – 7880. Norminė tokių studijų kaina šiuo metu yra 7608 Eur.

LSMU Veterinarijos studijos šiuo metu kainuoja 7608 Eur ir ji sutampa su normine studijų kaina.

Augo ir koleginių studijų kainos

Kainų pokyčių neišvengė ir Lietuvos kolegijos. Jų studijų programų grupių skaičius šiemet nekito, tačiau norminė studijų kaina irgi kilo.

295 eurais augo socialinių mokslų, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės.

433 eurais augo gyvybės mokslų, sveikatos mokslų (išskyrus medicinos technologijas), žemės ūkio mokslų, fizinių mokslų, inžinerijos mokslų, informatikos mokslų, technologijos mokslų studijų krypčių grupės brangs.

398 eurais augo medicinos technologijų studijų kryptis, veterinarijos mokslų, ugdymo mokslų studijų krypčių grupės, Lietuvių kalbos gestų vertimo studijos brangs

517 eurų augoteatro, kino, šokio, medijų meno, dailės, dizaino, meno objektų restauravimo, visuomenės saugumo studijų kryptys.

957 eurais augo muzikos studijų kryptis ir tai bus didžiausias pokytis.


Studijų kainų augimu džiaugiasi

VU Studijų prorektorius Valdas Jaskūnas, paklaustas, kaip vertina taip pakeltas normines studijų kainas, komentavo, kad tai, visų pirma, yra lėšos, skirtos studijų kokybei gerinti.

„Vilniaus universitete visus pinigus ir nukreipsime į kokybiškas studijas. Kadangi pagal įstatymą valstybės nefinansuojamų vietų kaina turi būti ne mažesnė kaip valstybės finansuojama, tai gali būti tik didesnė. Todėl kai kurios konkurencingos programos, pavyzdžiui, medicina, kuri tiek VU, tiek Kaune, yra visą laiką didesnės už norminę kainą“, – sakė jis.

Valdas Jaskūnas

Vis dėlto prorektorius akcentavo, kad jie labai džiaugiasi šiuo padidinimu, nes kurį laiką kainos nekilo, o studijų kaštai kilo.

„Didžiausi kaštai „krepšeliuose“ yra dėstytojų atlyginimai. Jie kilo dukart po 20 proc., o tie pinigai ateina iš „krepšelių“.

V. Jaskūno teigimu, VU nežada taikyti nuolaidų įstojusiems į mokamas vietas, bet ir vėl skirs „450“ stipendiją tiems studentams, kuriems gali būti sunkiau dėl finansinių sunkumų įsikurti Vilniuje. Pasak jo, ši stipendija taikoma ir įstojusiems į valstybės finansuojamą vietą.

Ministerija: Lietuvos rinkai užtektų tik valstybės finansuojamose vietose paruoštų specialistų

Anksčiau ŠMSM tokį studijų norminių kainų kėlimą argumentavo tuo, kad didinant valstybės finansavimą vienam studentui, taip būtų keliama ir studijų kokybė, nes šiuo metu finansavimas yra vienas mažiausių tarp EBPO valstybių ir tik iš dalies dengia realias studijų organizavimo išlaidas.

Viceministras Gintautas Jakštas „Delfi“ komentavo, kad būtent dėl odontologijos studijų krypčių ir veterinarijos mokslų studijų krypčių grupių kainos į ministeriją kreipėsi Lietuvos universitetų rektorių konferencija.

„Kai švietimo ministerija pateikė pirminį siūlymą, mes nebuvome siūlę jų prijungti prie tos pačios grupės, kuri yra muzika, bet universitetų rektoriai argumentavo, kad tiek odontologijos, tiek veterinarinės medicinos studijos yra smarkiai individualizuotos.

Taip pat reikalinga įranga yra labai brangi, todėl iki šiol buvusią kainą turėdavo padengti kitais būdais, nes matydavo, kad bendrai studijų kainos iki tol buvusi nepadengia. Taigi, atsižvelgę į argumentus, mes pritarėme ir prijungėme prie muzikos krypčių grupės“, – aiškino jis.

Gintautas Jakštas

Paklaustas, kodėl kai kurie universitetai nusprendė taikyti nuolaidas tam tikroms studijų programų grupėms, viceministras priminė, kad jos buvo taikomos ir anksčiau.

„Patys universitetai ir anksčiau taikydavo nuolaidas ir tikrai turėsime kompleksiškai pažiūrėti į visą tą tvarką dėl valstybės nefinansuojamiems studentams esamų studijų kainų. Tiek, kiek valstybė yra pasiruošusi mokėti, nebūtinai tokias galimybes turi stojantieji.

Aišku, turime situaciją, kad kiek yra valstybės finansuojamų vietų, tiek Lietuvos rinkai ir užtektų parengtų aukštajame moksle specialistų. (…) Galvojant apie didesnį tarptautinį konkurencingumą mūsų valstybės nefinansuojamose vietose kaina darosi per didelė.“

Pasak jo, kol Lietuva nesutvarkė ir neturi galimybių kontroliuoti tiek studijų kokybės, tiek priimamų studentų, kurie turėtų bent minimalų pasirengimą, tol didesnių pokyčių negalima padaryti.

„Keli universitetai kreipėsi dėl nuolaidų, tačiau žinome, kad tą nuolaidų sistemą naudoja ir kitos aukštosios mokyklos, bet apie tai mūsų neinformavo. Tik Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) pristatė savo taikomą sistemą.

Pirmiausia, jie laikosi ne žemesnių reikalavimų stojantiesiems nei yra valstybės finansuojamose vietose. Skatina mokytis studentus, nes jeigu turi akademinių skolų, tos nuolaidos netenka. Taip pat jos yra orientuotos į žemesnio socioekonominio statuso vaikus arba žmones, turinčius kažkokią darbinę patirtį, Nors jų konkursiniai balai mažesni, bet jie yra pasiruošę dėl kitų būdų. Kol neturime lankstesnės sistemos, viskas vertinama pagal egzaminų rezultatus.“

G. Jakštas pažymėjo, kad pati nuolaida nėra tokio dydžio, kad kaina taptų mažesnė negu buvo praėjusiais metais.

„Jeigu valstybė buvo pasiruošusi reikšmingai investuoti į savo studijas ir vieno studento kaina kai kuriais atvejais augo 50 proc. ir pan., tai universitetai, norėdami amortizuoti šiek tiek tą augimą, kartais taikė tą nuolaidą. Nemanome, kad tai yra kažkoks didelis blogis, kartais taip gali būti ir nelabai gerai, bet svarbu, kokios yra taikomos sąlygos.

Tačiau turėsime priimti tą sprendimą, kad būtų lygios galimybės visiems universitetams iir visi elgtųsi pagal vienodas taisykles. Šiemet jau to nespėjome sužiūrėti ir priimti bendrą universitetų sutarimą, kitais metais reikės turėti centralizuotus sprendimus.“

Jis sakė, kad universitetai tokias nuolaidas studentams dažniausiai kompensuoja iš jų sukauptų fondų.

ŠMSM anksčiau pranešė, kad šiemet papildomų išlaidų iš biudžeto neprireiks valstybės finansuojamoms vietoms remti, tačiau nuo 2022-ųjų per penkerius metus iš viso pakeitimams reikės apie 33,7 mln. eurų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (378)