aA
Nyderlandai, Škotija, Anglija – tai tik kelios kryptys, kurias įvardijo šįmet šimtukais įvertinti abiturientai. „Šimtukininkai šimtukus gauna neatsitiktinai. Todėl ir ieško prestižinių universitetų, specialybių“, – tikino šįmet į šimtukininkų sąrašą pakliuvusi abiturientė. O kaip gyvena tie, kurie šimtukais buvo įvertinti prieš kelerius metus?
© DELFI (V. Deveikytės nuotr.)

Tadas teigia, kad lietuviški pasiekimai reiškia nedaug

2015-aisias gimnaziją Vilniuje baigęs ir net tris šimtukus iš brandos egzaminų surinkęs Tadas (vaikinas panoro, kad jo tikrasis vardas ir pavardė liktų neatskleisti – DELFI) pasakojo, kad lietuviški pasiekimai Jungtinėje Karalystėje, kur jis šiuo metu gyvena, nelabai ką reiškia.

Apie norą studijuoti užsienyje dar prieš trejus metus DELFI pasakojo ir jo mama: „Manau, kad gyvenimas kitoje šalyje jam suteiks daugiau savarankiškumo, galų gale – laisvės. Bus į naudą pamatyti daugiau pasaulio, pažinti kitas kultūras, kitokią švietimo sistemą.“

Ši svajonė buvo įgyvendinta – Tadas studijuoja Jungtinėje Karalystėje ir jau kitąmet tikisi gauti Fizikos mokslų magistro laipsnį.

Valstybinis anglų kalbos egzaminas
Valstybinis anglų kalbos egzaminas
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Gauti ne vieną šimtuką tikėjausi dar gerokai prieš egzaminus. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija mokinius parengia tikrai puikiai ir dauguma į egzaminus eina tvirtai žinodami, kad pasiruošė, – DELFI pasakojo Tadas. – Negalėčiau pasakyti, kad reikėjo labai stengtis dėl tų šimtukų. Taip, reikia mokytis, bet viską tikrai buvo galima išmokti daug greičiau ir efektyviau.“

Vaikinas neslepia – jo pasiekimais mokykloje džiaugėsi ir šeima, ir mokytojai.

Pasidomėjus, ar jis jaučia pareigą ir toliau taip pat stengtis dėl mokymosi rezultatų, jis teigia, kad to nesureikšmina: „Pareigos jausmo tikrai nejaučiu dėl savo pasiekimų mokykloje. Tai tik labai mažas žingsnis palyginus su tuo, ko iš tiesų reikia norint sėkmės karjeroje.“

Baigęs mokyklą Tadas išvyko į Jungtinę Karalystę ir dabar jau gali įvardyti mokslo Lietuvoje ir užsienyje skirtumus. „Išvykau mokytis į Jungtinę Karalystę ir galiu pasakyti, kad lietuviški pasiekimai ten nedaug reiškia. Britų moksleiviai specializuojasi daug anksčiau ir nešvaisto laiko besimokydami privalomus dalykus, kurie neturi jokio ryšio su jų ateitimi, – kalbėjo studentas. – Tą laiką jie skiria mėgindami suprasti rūpimus dalykus giliau ir išsamiau, tad pranašumo tikrai neturėjau.“

Jieva visą laiką skiria studijojms

Prieš trejus metus Vilkaviškio „Aušros“ gimnaziją baigusi Jieva Vilkaitytė gali didžiuotis net penkiais šimtukais.

„Tai, kas labiausiai lėmė mano tokį gerą egzaminų išlaikymą, buvo reguliarus, nuoseklus mokymasis mokykloje visose klasėse, o ypač gimnazijoje – 9-12 klasėse, – kalbėjo Jieva. – Vieniems dalykams buvau gabesnė ir įsisavinti medžiagą buvo lengviau, pavyzdžiui matematika ar chemija, kitiems prireikdavo daugiau laiko ir pastangų.“

Tiesa, šimtukininkė neslepia – nemažai žinių ji įgavo papildomai besiruošdama matematikos, chemijos, biologijos ir lietuvių kalbos olimpiadoms.

Mokykloje reikėjo daug mokytis, nors dabar – ne ką lengviau. „Žinoma, negalima pamiršti ir labai didelio mūsų gimnazijos mokytojų indėlio. Visi mokytojai, su kuriais man teko dirbti ir ruoštis egzaminams, negailėdami savo laiko padėdavo ir prieš pamokas, ir po pamokų sprendžiant įvairiausias užduotis ir analizuojant klaidas. Na, o apibendrinant viską, tai per mokslo metus laisvo laiko likdavo mažai ir nors dabar, lyginant su studijų sunkumu, atrodo, kad mokykloje buvo visai lengva, bet dirbti tikrai teko daug ir sunkiai“, – šypteli mergina.

Mokyklą puikiais rezultatais baigusi Jieva įstojo ten, kur ir troško – į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, Medicinos studijas: „Tai buvo mano pirmasis pasirinkimas. Būtent tai, ko aš ir norėjau, – džiaugėsi Jieva. – Ir nors studijos sunkios ir tenka daug dirbti: paskaitos ne tik darbo dienomis, bet kartais ir šeštadieniais, būna dienų, kai jos trunka nuo 8 ryto iki 8 vakaro ar dar ilgiau, džiaugiuosi, kad įstojau būtent čia.“

Brandos egzaminus šimtukais prieš kelerius metus išlaikę studentai: tie pasiekimai nelabai ką reiškia
© DELFI / Domantas Pipas

Beje, pasidomėjus, ar lieka laiko laisvalaikiui ar net darbui, kuriame galėtų užsidirbti papildomoms išlaidoms, mergina neslepia – laisvo laiko lieka labai mažai. „Vasaros atostogos, galima sakyti, vienintelis tikras atokvėpis nuo mokslų, bet ir per jas neatsitraukiu visiškai nuo medicinos“, – teigė J. Vilkaitytė.

Ir praėjusią, ir šią vasarą mergina atlieka praktiką Kauno Klinikose. Čia ji stengiasi įgyti kuo daugiau žinių ir praktinių įgūdžių, kurie padėtų tolimesnėse studijose.

„Iš tiesų, lieka tik vos mėnuo laisvo laiko, kurio labai reikia atsigauti ir pailsėti po mokslo metų“, – pasakojo mergina.

Beje, darbo su studijomis derinti ji nesiruošia: „Jei dirbčiau arba turėčiau skirti mažiau laiko mokymuisi, jei dirbčiau per mokslo metus, arba nepailsėčiau per vasarą ir mano darbingumas būtų mažesnis atėjus rudeniui, dėl ko taip pat negalėčiau mokytis taip gerai, kaip norėčiau, nukentėtų mano studijos, sumažėtų vidurkis, o svarbiausia suprastėtų mano pasiruošimas tikrai labai svarbiam ir atsakingam darbui ateityje.“

Šių metų šimtukininkai studijuoti planuoja užsienyje

Šįmet valstybinius brandos egzaminus laikė 31640 abiturientų, iš jų net 1933 įvertinti šimtukais. Kai kurie buvo įvertinti net ne vienu šimtuku, tad šimtukų iš viso buvo net 2424.

Tris šimtukus gavęs Liudvikas DELFI pasakojo, kad studijuoti ketina Nyderlanduose.

Iki keturių šimtukų kitam abiturientui Liudvikui pritrūko labai nedaug. Aukščiausiais įvertinimais buvo įvertintas už matematikos, anglų kalbos ir informacinių technologijų egzaminus, tačiau už lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą buvo įvertintas tik 91 balu.

Liudvikas taip pat išvažiuoja studijuoti į Nyderlandus. Tačiau šimtukininkai renkasi ir kitas kryptis: Angliją aš Škotiją.

O štai penkis šimtukus gavusi Rūta DELFI teigė, kad dar nežino, kur nori studijuoti.

Daugiau apie tuos, kurie šimtukais buvo įvertinti šįmet, skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Gaujų šaudynėmis ir laukinio kapitalizmo prabanga garsėjusi Kauno legenda sulaukė liūdnos pabaigos (21)

Laukinio kapitalizmo metais prabanga garsėjęs, Kaune, Jonavos gatvėje veikęs šešėlinio pasaulio...

Rusijos picų karalius užkariauja pasaulį: konkurentus lenkia dėl slapto ingrediento, kuris net nevalgomas (23)

Jei jau įsigudrini užsidirbti pristatydamas karštas picas Arktyje, kur sūrio blokai atkeliauja ant...

Ginekologė – apie Sinickio pasirinkimą pasidaryti vazektomiją: žmonai jis padarė paslaugą (538)

Daugiau vaikų su žmona nebeplanuojantis Tomas Sinickis garsiai pareiškė, kad jam yra atlikta...

Meksikos gatvėse – tikras karas: pareigūnai puolė „El Chapo“ sūnų, gatves nusėjo aibė lavonų po mūšio Guzmanas paleistas (107)

Šiaurinėje Meksikos dalyje įvyko intensyvūs susirėmimai, kai saugumo pajėgos sučiupo vieną...

Šio vaikino situacija ypač sudėtinga: ligos atvejis Lietuvoje – toks vienintelis, o prieinamo gydymo nėra (113)

Iš Pajūrio kilęs 18-metis Jonas (vardas pakeistas dėl asmeninio šeimos noro - DELFI) vengia...

Slėpkite paltus: šiluma nė neketina trauktis (1)

Šiandien per šalį keliaus mažai aktyvus atmosferos frontas. Lietaus jis atneš labai mažai,...

Lietuviškasis „Olympiakos“ nusileido Plazos „Zenit“, Giedraitis neišgelbėjo „Albos“ Barselonoje (10)

Antrąją nesėkmę Eurolygos pirmenybėse patyrė Pirėjo „Olympiakos“ (1-2) krepšininkai....

Teniso deive vadintos Suzanne Lenglen gyvenimas apgaubtas paslaptimi. Kaip ir mirtis (4)

Prieš 100 metų Suzanne Lenglen debiutavo Vimbldono turnyre ir iškart užkariavo ne tik teniso...

LNK: Kauno klinikose ligonei vietoje vaistų sulašino dezinfekcinio skysčio (365)

Absurdas Kaune – vietoje vaistų paauglei į veną sulašino dezinfekcinio skysčio, praneša LNK...

Proveržis vėžio gydymo srityje: nauja technologija net ir paslėptas vėžio ląsteles išduoda imuninei sistemai (18)

Imunoterapijos ateityje gali tapti efektyviausiu vėžio gydymo būdu. Paprastai tariant,...