Minėtoje jaunimo mokykloje mokosi moksleiviai, kurių dauguma yra socialiai remtini. Čia mokosi vaikai, gyvenantys šeimose, turinčiose finansinių problemų, kurių tėvai geria, neprižiūri savo atžalų bei nepritapę gimnazijose ar įprastose pagrindinėse mokyklose.

Ši mokykla turi savitas taisykles, kurios padeda „sunkaus“ charakterio jaunimui prisitaikyti prie gyvenimo, skatina jų pilietiškumą, gerą elgesio iniciatyvą bei stengiasi ne tuo keliu pasukusiam jaunimui plėsti akiratį. Mokykloje be direktorės Vajonės Strimaitienės žinios į pastatą joks pašalinis nepatenka, o moksleiviai, norintys apsilankyti „pas gydytoją“ ar dėl asmeninių priežasčių turintys anksčiau išeiti iš pamokų, privalo parašyti prašymą ar parodyti pažymą pačiai diretorei.

„Įprastose mokyklose pakanka klasės auklėtojui ar mokytojui pasakyti, jog blogai jautiesi ar turi svarbių reikalų ir ramia sąžine išeini iš pamokų. Tuo tarpu mūsų mokykloje be direktorės leidimo išeiti negalima”, - aiškino mokyklos tvarką joje besimokantys moksleiviai.

Lankomumas – svarbiausias rodiklis

Sostinės jaunimo mokykla turi taisykles, kurių laikytis privalo kiekvienas. „Šioje mokykloje daug griežtesnė tvarka. Tačiau su mokytojais galima laisviau bendrauti, todėl man čia patinka. Pasikabini striukę, o ją gražina tik pasibaigus pamokoms, todėl nepavyksta pabėgti iš pamokų. Direktorė yra labai griežta, reikalaujanti, kad lankytume pamokas“, - pasakojo apie mokyklos gyvenimą šešiolikmetė Agnė Bartkevičiūtė.

Vajonės Strimaitienės teigimu, moksleiviai atsakingumo turi būti mokomi nuo mažų dienų, tiems, kurie vaikystėje turėjo problemų su auklėjimu, padedama vadinamosiose jaunimo mokyklose.

„Į darbą ateina kiekvienas: valytoja kasdien išvalo mokyklą, ir moksleiviai privalo kasdien lankyti pamokas. Šis įsipareigojimas labai svarbus. Jeigu žmogus kiekvieną dieną lanko mokyklą, ugdoma jo atsakomybė, sąžinė“, - tęsė pašnekovė. Direktorė pasakojo, jog pasakyti, jog pamokų lankymas – rimtas dalykas, neužtenka. Neretai tenka artimiau domėtis moksleiviais, jiems skambinti.

Susisiekimo priemonių nėra

Į mokyklą griežtai draudžiama atsinešti mobilųjį telefoną bei kitus daiktus, kurie, anot mokyklos vadovybės, mokslui nereikalingi. „Daiktai, kurie nėra susiję su mokymosi dalykais, yra nereikalingi. Mobilieji telefonai kenkia sveikatai, skleidžia magnetinius laukus, be to, kyla papildomų problemų, moksleiviai susiskambina su draugais, kad juos ateitų pasitikti. Jeigu iškyla problemų, galima pasinaudoti mokyklos telefonu. Nors skambučiai riboti, bet ir mes asmeniniais reikalais neskambiname“, - griežtu tonu mintis dėstė mokyklos direktorė. Yra priimtas mokyklos tarybos sprendimas į mokyklą atsinešti tik tai, kas reikalinga ugdymui, kad būtų kuo mažiau pagundų, taip pat reikalaujama, kad moksleiviai nevėluotų į pamokas, per jas aktyviai dirbtų.

Kalbinti moksleiviai palaikė mokyklos direktorės nuomonę ir sakė, jog mobilūs telefonai mokyklose nereikalingi. V.Strimaitienė papasakojo, jog prieš šešerius metus šioje mokykloje mokėsi komisaro sūnus. Tėvas jam nupirko mobilųjį telefoną ir leido juo naudotis mokykloje, tačiau po kelių dienų bendramoksliai iš moksleivio telefoną atėmė. Todėl, pasak moksleivių, į mokyklą neverta neštis vertingų daiktų.

Direktorė tikrina dantis

„Pamokų metu be Vilniaus Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokyklos direktorės sutikimo iš mokyklos negali išeiti nei vienas moksleivis. „Šiandien atėjo vienos moksleivės auklėtoja, prašydama išleisti šią pas dantų gydytoją. Aš mergaitei patikrinau dantis, neradau pajuodavusių dantų, jokios skylės, bet kadangi mergina labai gerai lanko pamokas bei gerai mokosi, valanda anksčiau pažadėjau ją išleisti“, - pasakojo direktorė V.Strimaitienė.

Vaikai nekalti

„Mūsų įstaiga yra alternatyvi bendrojo lavinimo mokykla, skirta vaikams, nepritapusiems įprastose mokyklose, tačiau vaikai nėra niekuo prastesni už moksleivius, besimokančius gimnazijoje ar pagrindinėje mokykloje. Dėl to, kad vaikai nepritampa vienoje ar kitoje mokykloje, yra ne jų, o tėvų ir mokytojų problema. Galbūt nesudomino arba pažemino vaiką. Dažniausiai moksleivių tėvai išsituokę, nėra normalių sąlygų namie. Dauguma iš mokyklų išeina dėl emocinio traumavimo. Apie 50% moksleivių išeina dėl tėvų. Kai kurie neturi ramybės namie, nesijaučia saugūs, jaučia gėdą dėl nepritekliaus. Vaikai nori būti pasipuošę, o čia jie jaučiasi visi vienodi. Niekur pasaulyje taip nedemostruojami turtai kaip Lietuvoje“, - piktinosi vadovė.

Direktorė supranta, kodėl moksleiviai pradeda vartoti narkotikus arba praleidinėti pamokas. Daugumos šeimų struktūra suirusi, vaikai patiria traumas, šeimoje yra nemylimi. Jiems nelieka nikeo kito kaip bendrauti su „gatvės draugais“.

Kuriami projektai

„Šiuo metu esame paruošę 3 projektus, kurie, tikimės, padės gauti finansinę paramą iš vyriausybės. Vaikai supranta, kad dėl ekonominių problemų jie negali susipažinti su kultūra, pamatyti architektūrinių paminklų bei Lietuvos grožio. Norime išplėsti jų akiratį, atitraukti nuo neigiamos veiklos“, - dėstė mintis pašnekovė.

Nori įrengti rūkyklą

Mokykloje atlikti tyrimai rodo, jog šioje įstaigoje retas asmuo nerūko. Moksleiviai neslepia, jog rūko, ir drąsiai tai pripažįsta šnekėdami su direktore. Mokykloje dirbantys pedagogai pasakojo, jog į šią mokyklą dauguma ateina jau rūkantys, kai kurie rūko kartu su tėvais.

Mokyklos vadovybė jaučiasi bejėgė, kovojanti su vėjo malūnais. „Visi žino, kad Artūro Zuoko sprendimu uždrausta rūkyti mokyklos teritorijoje. Jeigu rūkome - renkame nuorūkas. Prašėmė, kad tėvai paremtų mokyklą, norime, kad būtų įrengta rūkykla“, - apie griežtą tvarką pasakojo 9-oje klasėje besimokanti šešiolikmetė Aistė Miglinaitė.

Pasyvūs tėvai

„Paskambinau vieno moksleivio motinai ir pasakiau, kad nuvestų ištirti sūnų, nes jis vartoja narkotines medžiagas, tačiau ji tuo netikėjo. Laimei, man pavyko ją įkalbėti. Ištyrusi sūnų įsitikino, kad jis tikrai priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Paklausiau, kokių priemonių ji imsis, tačiau atsakė, kad nedarys nieko. Ir dar pridūrė, kad jos sūnus „tik žolės parūko - nieko čia tokio“. Negalėjau patikėti tuo, ką girdžiu”, - pasakojo Vajonė Strimaitienė.