3 eurai. Toks atlygis už valandą darbo nešiojant langus siūlomas pagalbiniam darbuotojui. Tuo metu aukštąjį išsilavinimą turintys dėstytojai per valandą uždirba vos 3,20 euro. Dėstytojų algos Lietuvoje – tokios mažos, kad gelbėjant juos nuo visiško skurdo Vilniaus universitetas (VU) ketina pradėti mokėti pašalpas.
© DELFI / Tomas Vinickas

Apie tokį planą trečiadienį DELFI konferencijos metu prasitarė VU (VU) rektorius profesorius Artūras Žukauskas.

Maksimalaus rezultato siekia sekindami dėstytojus

Rektoriaus teigimu, šiuo metu Lietuvos universitetai priversti siekti maksimalaus rezultato minimaliomis sąnaudomis, tad dėl to labai kenčia dėstytojų algos.

„VU mokami atlyginimai yra viduryje tarp visų Lietuvos universitetų, o tarptautiniuose reitinguose universitetas yra aukščiausiai. Tai reiškia, kad mes kokybę pasiekiame faktiškai sekindami mūsų akademinį personalą. Pasaulinio lygio profesionalams mes mokame minimalias algas. Iš mūsų bėga talentai, jie nenori dėstyti. Apsigina disertacijas ir ieško darbo vietų užsienyje“, – pripažino A. Žukauskas.

Jo teigimu, dėl to kalta krepšelių sistema, kurią reformuoti iki galo trūksta politinės valios.

Negavo paskolos būstui: tokiems neduodame

Ne paslaptis, kad yra tokių jaunų dėstytojų, kurie meta šį darbą ir eina dirbti paprasčiausių, išsilavinimo nereikalaujančių darbų, nes iš universitete mokamos algos paprasčiausiai negali išgyventi.

Tęsdamas šią mintį VU rektorius sakė žinantis, kad net mokykloje dirbantis mokytojas gali uždirbti daugiau už universitete dėstantį lektorių, kuris turi atitinkamą mokslo laipsnį.

„Šiandien mes susiduriame su situacija, kai man rašo lektorius, apgynęs disertaciją Vokietijoje, bet patriotiškų jausmų vedamas grįžęs į tėvynę, negali gauti paskolos. Jis man rašo: „Nuėjau į banką paskolos būstui, o ten man pasakė, kad tokiems neduoda“. Reiškia, kad mes aukščiausio intelektinio išsilavinimo žmones esame pastatę į visišką socialinį užribį“, – pastebėjo A. Žukauskas.

Artūras Žukauskas
Artūras Žukauskas
© DELFI / Tomas Vinickas

Ketina mokėti pašalpas

Būtent todėl, jo teigimu, svarstoma pradėti dėstytojams mokėti pašalpas.

„VU, negalėdamas padidinti visiems dėstytojams atlyginimų, svarsto galimybę pradėti mokėti pašalpas tiems, kurių pajamos yra mažos. Ne atlyginimai, o pajamos. Šiandien šnekame apie tai, kad dėstytojas, kuris atneš pažymą iš „Sodros“, kad jo pajamos yra žemesnės nei bankų nustatyta norma suteikti paskolą būstui, gaus iš universiteto pašalpą“, – atskleidė rektorius.

Jis neslėpė žinantis, kad dalis dėstytojų dirba papildomus darbus, pavyzdžiui, dalyvauja projektinėse veiklose, tačiau tam pripažino visiškai neprieštaraujantis.

Skatins pajamas augintis bet kokiu būdu

„Mes visiškai neribojame darbų, tegu tik dirba, kad tik būtų universitete. Bet tas, kuris nori dirbti tik universitete, atsiduoti mokslui, studijų kokybei, neturi kitų pajamų, sunkiai išgyvena. Manome, teks mokėti pašalpą, nes neturime kitos išeities. Ir mes reklamuosime tai, kad Lietuvos universitetas, priartėjęs prie pasaulinio 500, pradeda ne atlyginimus didinti, nes neturi iš ko, o mokėti pašalpas“, – ironiškai šyptelėjo A. Žukauskas.

Jo teigimu, pašalpų dėstytojams sistema bus tokia, kad turėti papildomą darbą vis dėlto bus pelningiau nei gyventi tik iš pašalpos.

„Pašalpa bus regresinė. Jei dėstytojas papildomai užsidirbs, pašalpa sumažės tiek, kad pajamos vis tiek padidėtų. Norime, kad dėstytojai būtų suinteresuoti pajamas augintis bet kokiu būdu“, – dėstė rektorius.

Tiek pat uždirba pagalbiniai darbininkai

Pasak A. Žukausko, VU lektoriaus grynosios pajamos už valandą yra 3,20 euro.

„Praėjusią savaitę savo pašto dėžutėje radau įdarbinimo agentūros skrajutę, kad Vilniuje ieškomas pagalbinis darbininkas langų gamybos įmonėje. Jis turėtų nešioti langus. Siūloma alga – 3 eurai per valandą. Tai kur mes esame pastatę universitetų darbuotojus? Kokioje socialinėje grupėje atsidūrė dėstytojai, kai siekiami pasaulinio lygio rezultatai?“, – retoriškai klausė jis.

A. Žukauskas pasakojo, kad dabar Vilniaus universitetas, negaudamas pinigų administracijos ir ūkio išlaidoms, neturėdamas, kaip išlaikyti infrastruktūrą, du trečdalius lėšų iš krepšelių naudoja tam.

„Būtent lėšos infrastruktūrai ir administracijai yra ta neskaidri lėšų skirstymo dalis, kurią Švietimo ir mokslo ministerija skirsto valiniu būdu. Fikcija, jei kas įsivaizduoja, kad krepšeliai, mokslo pasiekimai universitetui duoda pajamas ir viskas yra gražu. Esą kas turi daugiau krepšelių ir geresnius rezultatus moksle, turi geresnį finansavimą. Nieko panašaus.

Išlaidos ūkiui ir administravimui, nepaisant rektorių siūlomos sukurti metodikos, yra skirstomos valiniu būdu, nes kitaip ministerija sako, kad praras svertus. Bet kam tada visa reforma buvo daryta, jei galima nueiti ir paprašyti?“, – retoriškai klausė jis.

A. Žukauskas užsiminė, kad kai kurie nesigėdija ministerijos prašyti papildomų pinigų. Jis juokavo, kad jei taip elgtųsi, gal ir pats važinėtų limuzinu, o ne sėdėtų už vairo.

„Įdomu, ar tų universitetų, kurie stovi su ištiesta ranka, rektoriai patys už vairo sėdi. VU neturi nė vieno limuzino“, – šyptelėjo jis.

Mažėja tęsiančių studijas po bakalauro

Kritiškai jis atsiliepė ir apie pakeltas doktorantų stipendijas. DELFI primena, kad ministrų kabinetas nuo spalio 1 dienos nutarė 25 procentais padidinti doktorantų stipendijas. Nuo spalio mėnesio pirmųjų metų doktorantai gaus 394,25 euro stipendiją, o vėlesniųjų metų doktorantai - 456 eurus. Rektoriaus teigimu, šis sprendimas turėjo būti priimtas kur kas anksčiau.

„Krepšelių dydis nebuvo indeksuotas nuo krizės laikų, 2009 m. Šnekama, kad didėja BVP, santaupos didėja, investicijos didėja, bet to universitetai nejaučia“, – sakė A. Žukauskas.

Jis prisiminė, kad iki šiol doktoranto stipendija būdavo daug mažesnė nei siūlomas atlyginimas jau minėtam langų nešiotojui.

„Tai ko mes stebimės, kad pusė jų pabėga? Jau niekas nebenori į magistrantūrą stoti. Pavyzdžiui, VU stojančių į bakalauro studijas padaugėjo, o į magistro – sumažėjo, kritimas pastebimas ir visoje Lietuvoje. Tai reiškia, kad ateityje nebeturėsime ir doktorantų, nebeturėsime, kas dėstys. Žmonės po bakalauro baigimo nemato prasmės daugiau čia studijuoti, nesieja savo ateities su šia šalimi. Tai yra baisiausia“, – pripažino jis.

Bandė atnaujinti kolektyvą, išėjo šnipštas

Savo ruožtu konferencijoje taip pat dalyvavęs Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius prof. Petras Baršauskas pasakojo neseniai priėmęs ryžtingą sprendimą – atjauninti dėstytojų kolektyvą.

„Per trejus metus į pensiją mes išleidome daugiau nei 280 žmonių. Tai – maždaug trečdalis visų dėstytojų. Vietoje jų atėjo jaunesni. Nors neturėčiau to sakyti, bet nėra tos traukos, neatėjo stipresni. Jaunas žmogus, kuris turi šeimą, neina dėstyti. Jam keliami fantastiniai reikalavimai, bet mokamas vidutinis atlyginimas. Už tokį neateina patys geriausi. Mes norime talentų, norime ateities, tai turime ir sudaryti tiems talentams sąlygas“, – įsitikinęs jis.

Pasak P. Baršausko, universitetai turi daug vietinių problemų, tačiau sudaryti bazines sąlygas keisti nusistovėjusią tvarką turi padėti valstybė.

Petras Baršauskas
Petras Baršauskas
© DELFI / Tomas Vinickas


Piešia liūdną prognozę

Pritardamas tam A. Žukauskas sakė, kad tai, ką matome Lietuvos universitetuose – mūsų ateitis.

„Prognozė liūdna“, – pripažino jis.

Rektorius šmaikštavo dėstytojams galintis skirti ir 5 tūkst. eurų atlyginimą, tačiau pinigus tam skiria valstybė, tad be politikų pagalbos pagerinti jų finansinės padėties nepavyks.

„Net Amerikoje universitetai 70 proc. lėšų gauna iš valstybės. Tad viskas atsiremia į tuos pinigus, kurie dabar švaistomi neefektyviai ir niekas nenori to tvarkyti“, – pastebėjo jis.

„Labai geras siekis yra valstybės švietimo politikos strateginiame plane – bent vienas Lietuvos universitetas 2017 m. turi iškilti į tarptautinių universitetų 500. Klausimas – kokiomis priemonėmis? Jos nėra įvardytos“, – aiškino A. Žukauskas.

VU rektoriaus teigimu, nėra skirta jokių išteklių šiam tikslui pasiekti. Ateinančiais metais jų jis ir nesitiki – bus rinkimų metas. Tačiau profesorius pripažino laukiantis ryžtingų sprendimų pirmaisiais ar antraisiais naujųjų politikų darbo metais.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Perbraižomos Lietuvos verslo ribos kursto nesutarimus (39)

Ketvirtadienį ryte kalbėdamas Žinių radijuje premjeras Saulius Skvernelis sukritikavo jį į...

Užkalnis. 10 prašymų Kalėdų seneliui (103)

Dabar toks laikas, kai vaikai rašo laiškus Kalėdų seneliui ir prašo dovanų.

Vežėjai skambina pavojaus varpais: mus gali sužlugdyti (17)

Krovinių gabenimo automobiliais įmonei „Telmento transportas“, turinčiai 260 darbuotojų...

Kariniuose Donecko objektuose – sprogimai, Zacharčenka uždraudė apie juos komentuoti sureagavo Ukraina (79)

Naktį iš lapkričio 22 d. į 23 d. dviejuose Donecko kariniuose objektuose aidėjo sprogimai, per...

Aukšto Plungės r. savivaldybės valdininko atsisveikinimas: priešpaskutinę darbo dieną girtas sudaužė tarnybinę „Hondą“ (9)

Sutrikdyta žmogaus sveikata, du sudaužyti automobiliai – tokios eismo įvykio, kurį lapkričio...

„Eurovizinį“ Latvijos duetą „Walters & Kazha“ supurtė liga: po diagnozės Valteris tapo neatpažįstamas

Penktąją vietą Latvijai „Eurovizijoje“ 2005 metais pelnęs duetas „Walters & Kazha“...

Byloje dėl kompozitoriaus Dobrovolskio nužudymo – naujas posūkis: prokuroras prašo nuteisti tik vieną kaltinamųjų siūlo įkalinti 12 metų (137)

Į prieštaringai vertinamą Vilniaus barą „Vingrių 17“ (buvusį „Psichbarį“), prie kurio...

Įkvepiantys plius dydžio merginos stiliaus pokyčiai (14)

Kiek dažnai pamatę užrašą „pokytis“ tikitės pamatyti standartinį paveikslą su plius...

Rekordinę sumą Kalėdoms skyręs Kaunas žada parodyti, ko Lietuvoje dar nebuvo (44)

Pastarosiomis dienomis Kauno miesto rotušės aikštėje tikras darbymetis. Čia jau gerokai...

Ekstremalaus kultūristo Richo Pianos mirties aplinkybėms skendint migloje – Ironvyto pamoka jaunimui (29)

Prieštaringai pagarsėjusio ekstremalaus kultūristo Richo Pianos mirties aplinkybės vis dar...