2011 metais 1 tūkstančiui 10 metų ir vyresnių gyventojų teko 212 gyventojų su aukštuoju išsilavinimu, tuo tarpu 2001 metais tokiai daliai gyventojų teko 126 gyventojai su aukštuoju išsilavinimu, penktadienį pranešė Statistikos departamentas remdamasis 2011 metais vykusio gyventojų surašymo duomenimis.
Pasak pranešimo, dauguma gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą - miesto gyventojai. Per pastarąjį dešimtmetį kaimo gyventojų išsilavinimas augo sparčiau: kaimo gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, per dešimtmetį padaugėjo 2,2 karto, miesto – 1,6 karto.
2011 metų duomenimis, 23,7 procento moterų ir 18,3 procento vyrų buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą, 2001 metais šie skaičiai atitinkamai siekė 13,5 ir 11,5 procento.
2011 metų surašymo metu užfiksuota 4,9 tūkst. neraštingų gyventojų, arba 0,2 procento visų 10 metų ir vyresnių gyventojų, 2001 metais tokių buvo 10,3 tūkst. arba 0,3 procento.
2011 metais 78,5 procento gyventojų mokėjo vieną ar daugiau ne gimtųjų kalbų, 2001 metais šis skaičius siekė 70,6 procento. Vieną negimtąją kalbą mokėjo 41,6 procento gyventojų, kai 2001 metais - 39,6 proc., dvi kalbas - 29 procentai (25,1 proc.), tris - 6,6 procento (5 proc.), keturias ir daugiau - 1,3 procento (0,8 proc.) gyventojų.
Palyginti su 2001 metais, nuo 16,9 iki 30,4 proc. išaugo anglų kalbą mokėjusių gyventojų dalis. Rusų kalbą mokėjo 63 procentai gyventojų, lenkų - 8,5, vokiečių - 8,3 procento. Anglų ir vokiečių kalbos išliko populiariausios tarp jaunų gyventojų: beveik pusė gyventojų, mokėjusių anglų kalbą, buvo 15-29 metų amžiaus, kas trečias gyventojas, mokėjęs vokiečių kalbą, buvo 20-34 metų. Kas trečias gyventojas, mokėjęs rusų ir lenkų kalbas, buvo 40-54 metų.