Rusijos Šiaurėje, Igarkoje, gyvenanti Viktorija Babarikina vis dar moka lietuviškai suskaičiuoti iki dešimt, o vaikystėje savo tėčiui rašė dvejetus, kai šis, būdamas lietuvis, mokėsi taisyklingai rašyti rusų kalba.
© U. Karaliūnaitės nuotr.

Projekto „Misijas Sibiras“ dalyviai su V. Babarikina, kurios mergautinė pavardė Braškytė, susipažino tolimojoje Igarkoje. Atvykę sutvarkyti didžiausių lietuvių tremtinių kapinių Sibire komandos nariai vos 5 tūkst. gyventojų beturinčiame mieste čia gyvenančių lietuvių nesutiko. Tačiau apie lietuvių paliktas šaknis šioje amžinojo įšalo žemėje byloja kai kurių gyventojų likusios lietuviškos pavardės.

Nors V. Babarikina su Lietuva jokių ryšių neturi, sužinojusi, kad Igarkoje lankosi ekspedicija iš Lietuvos, moteris iškart užmezgė su „Misijas Sibiras“ komanda ryšį.

Ekspedicijos narius V. Babarikina aplankė netoli lietuvių kapinių esančioje stovykloje, kurioje „Misija Sibiras“ dalyviai gyveno 8 dienas. Aplankyti jaunimo moteris atvyko ne tik su daugybe atsiminimų apie lietuvį tėtį, bet ir pačios keptais blynais ir virtu kisieliumi.

„Pamenu, kai vaikystėje eidavome į kapines, visada turėjome blynų ir kisieliaus“, – pasakojo moteris.

V. Babarikinos mama – rusė, tėtis – Algis Braškys, kuris į Igarką pateko su dar 5 tūkst. lietuvių, kurie į šį atšiaurų kraštą buvo ištremti 1948 m. vasarą. Tėčio moteris neteko būdama 14 metų. Jis nuskendo Jenisiejuje.

„Jo kūno taip ir nerado, todėl jam paminklas yra pastatytas naujose rusų kapinėse“, – teigė viešnia stovykloje.

V. Babarikina pasakojo, kad po tėvų vestuvių jos mama atsikraustė į tėvo šeimą.

„Močiutė turėjo tris vaikus. Jie tarpusavyje kalbėdavo lietuviškai. Mama, žinoma, nieko nesuprato. Lietuvių kalbos taip ir neišmoko. Vaikystėje taip pat nepamenu, kad tėvai būtų bandę kalbėti lietuviškai“, – prisiminė ji.

Vis dėlto moteris su džiaugsmu pasakojo, kaip tėtis išmokė ją lietuviškai skaičiuoti iki dešimt.

„O kodėl kalbos neišmokau? Dabar galvoju, kad bijojo tada žmonės. Buvo baimė. Kai jie buvo čia atvežti, tėtis šiek tiek pasakojo apie tai, kad vežė vagonuose, plukdė baržomis. Pasakojo, kad nežinojo, kur veža, galvojo, kad sušaudyti. Visi bijojo, - savo tėčio prisiminimais dalijosi igarkietė. – ėtis man davė visišką laisvę, dėl to gal ir neišmokau kalbos. Gal laukė, kol paaugsiu, o tada pradės mokyti, bet tėtis nuskendo, kai man buvo 14 metų“.

Nors šiek tiek detalių apie tėčio tremtį į Igarką V. Babarikina vis dar nešiojasi savyje, vis dėlto ji pripažįsta, kad tėtis labai daug neatviravo apie tai, kas liko už Igarkos ribų.

„Buvau maža, apie tai, kas įvyko su tėčiu daug nekalbėjome. Tik jis labai dažnai prisimindavo savo tėtį: kaip jie jodinėdavo arkliu, važiuodavo vežimu, gamtą. Kai jie atvyko čia, jiems buvo labai sunku: tėtis taip ir nepradėjo lankyti mokyklos, nes turėjo iškart pradėti dirbti. Mes niekada nekalbėjome, kas iš tiesų įvyko“, – pasakojo pašnekovė.

V. Babarikinos tėčiui buvo 7 metai, kai jis su šeima buvo ištremtas į užpoliarę.

A. Braškiui vis dėlto pavyko baigti dvi klases. To neužteko, kad jis galėtų gerai rašyti rusų kalba.

„Tėtis labai prastai rašė rusiškai. Paprašė manęs, kad išmokyčiau jį rašyti. Aš jam diktuodavau diktantus, o jis visur rašydavo minkštumo ženklą – kur reikia, kur nereikia. O aš jam visada rašydavau dvejetus“, – prisiminusi vaikystę kalbėjo igarkietė.

Susigraudinusi moteris prisipažino, kad tėtį ypač mylėjo: su juo praleisdavo daug laiko, nuolat klausinėdavo, kodėl ateina naktis, kodėl išaušta rytas.

„Nors tėtis buvo baigęs tik dvi klases, labai daug žinojo, daug pasakodavo, aiškino. Turėjome labai artimą ryšį su juo“, – teigė moteris.

Pati V. Babarikina rašo eiles. Kai kurios jos skirtos Igarkai, jos gamtai, tačiau po pažinties su lietuviais moteris pažadėjo, kad sukurs eilėraštį ir Lietuvai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

A. Bačiulis: „Lidl“ įžeidė tris ketvirtadalius Lietuvos žmonių (320)

„Lidl“ įžeidė tris ketvirtadalius Lietuvos žmonių, Kaune atidaromos parduotuvės vaizdu...

M. Garbačiauskaitė-Budrienė. Kas užims socialdemokratų vietą? (141)

Apžvalgininkas Rimvydas Valatka su žemėmis sumaišė Gintauto Palucko socialdemokratų...

Kainos Lietuvoje auga sparčiausiai visoje ES (52)

Europos Sąjungos ( ES ) statistikos agentūros „ Eurostat “ duomenimis, šių metų rugsėjį...

Ekspertas apie visiems nemokamą bakalaurą: tai būtų suprantama turtingoje šalyje (4)

Vilniuje šią savaitę viešintis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir...

Atsakomasis „Veolia“ kirtis: Vilniui Stokholme pateikė priešieškinį papildyta (29)

Prancūzijos koncernas „Veolia“ ir jo valdoma įmonė „ Vilniaus energija “ Stokholmo...

Patikrinkite plaukų priežiūros priemonių etiketes: ekspertė pasakė, kokių medžiagų būtina vengti

Šiandien plaukų priežiūros priemonių pasirinkimas yra labai platus. Kiekvienas gamintojas žada...

Grėsmingas perspėjimas iš Š. Korėjos: branduolinis karas gali kilti bet kurią akimirką (217)

Šiaurės Korėjos atstovo Jungtinėse Tautose pavaduotojas perspėja, kad situacija Korėjos...

Griežtas policijos atsakas norintiems 0,5 promilės vairuotojams (335)

Nei 0,4 promilės, nei 0,5 promilės ir net ne 0,2 promilės. Bet kuriuo iš šių atvejų žmogus yra...

Šaltas dušas katalonams: staiga prabilo net tie, kurie visąlaik tylėjo (30)

Praėjusią savaitę buvęs žurnalistas ir nedidelio miesto meras, o dabar – Katalonijos...

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje (2)

Irma Mickevičiūtė kartu su sūnumi ieškojo naujo šeimos draugo, kuomet „Vyšnių sodo“...