Tačiau ir šiųmečių abiturientų dauguma rinkosi laikyti būtent socialinėms studijoms tinkamus brandos egzaminų derinius. Tuo tarpu Lietuvos mokslininkai siūlo pasidairyti plačiau – kad ir į kosmosą.
Kita savaitė abiturientams prasidės valstybiniu istorijos brandos egzaminu, kurį šiemet laikyti pasirinko per 16, 2 tūkst. moksleivių. Lietuvių ir užsienio kalbos, istorija – populiariausi egzaminai, kurių įvertinimai svarbūs stojant į socialinės srities mokslus.
Tačiau iš turinčiųjų aukštojo mokslo diplomus bedarbių, kurių Lietuvoje apie 15 proc., net 14,7 proc. sudaro būtent baigusieji socialinius mokslus. Šiemet padėtį taisyti suskubta ir valstybės lygiu: universitetuose mažinamas studentų priėmimas į socialines studijas, verslą, vadybą, teisę.
„Mūsų prognozių ir perspėjimų mažai kas klauso: metai po metų socialinių mokslų specialybės yra tarp populiariausiųjų. Ir šiandien Lietuvoje socialinius mokslus universitetuose bei kolegijose studijuoja apie 80 tūkst. studentų“, – viename iš susitikimų su gimnazistais yra pastebėjęs Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) valdybos pirmininko pavaduotojas Saulius Raila.
Užuot papildžius tūkstantines gretas būsimųjų teisės ir vadybos studentų, S.Raila jaunimui siūlo pakelti akis, pavyzdžiui, į kosmoso erdvę. Antai kuriant „Voyager 1“ – toliausiai nuo Žemės esantį žmonių sukurtą aparatą – yra svariai prisidėję du lietuviai. Vadinasi – įmanoma.
Kosminės profesijos turi ateitį
„Voyager 1“ buvo paleistas JAV prieš 36 metus. Jis svėrė 733 kilogramus. Pradinė šio aparato užduotis buvo skristi bent 15 metų, o jis jau skrenda daugiau nei dvigubai ilgiau, nuskriejo apie 18 milijardų kilometrų ir vis dar siunčia mokslinių tyrimų duomenis, kurie radijo signalais į Žemę atkeliauja per 17 valandų.
„Voyager 1“ aplankė Jupiterį ir Saturną, pirmasis nufotografavo šių planetų didžiuosius palydovus.
Prie šio kosminio keleivio rankas pridėję yra du lietuviai: profesorius Algirdas Antanas Avižienis (vėliau – Vytauto Didžiojo universiteto rektorius), išradęs save pasitaisantį kompiuterį, ir radiotechnikos inžinierius, filosofijos daktaras, kosminės erdvės tyrėjas Arvydas Kliorė, sutalpinęs tuometę zondo elektronikos įrangą į nedideles talpas.
„Japonai 2040 metais planuoja pakelti į kosmoso orbitą elektrinę, kurios galingumas būtų 1 gigavatas (tokio galingumo per akis užtektų, tarkime, ir Lietuvai, ir Karaliaučiui, ir Baltarusijai). Gali būti, kad nuo žemės drebėjimo ir cunamio padarinių nukentėję japonai elektrinę kosmose pasistatys gerokai anksčiau, nei po 30 metų.
Tai – tik viena, palyginti menka kryptis iš to, kurlink žiūri pasaulis, kurlink plėtojasi technologijos. Tokioje ateityje darbo bus ir mechanikams, elektrikams, energetikams, biotechnologams, ir daugelio kitų mokslo sričių žinovams“, – sakė S.Raila.
Beje, kosminiai projektai toliau plėtojami ir Lietuvoje – jau šį rudenį turėtų būti paleistas pirmasis Kauno technologijos universiteto ir Kosmoso mokslų ir technologijų instituto jungtinės komandos kuriamas palydovas.
Kas nepristigs darbo?
Įvairių šaltinių duomenimis, paklausiausi ateityje – ir ne Lietuvoje, o visame pasaulyje – bus daugelio sričių medikai: odontologai, slaugytojai, farmacininkai, gydytojai, epidemiologai, medicinos diagnostikos ekspertai, priklausomybių ligų gydytojai, anesteziologai, veterinarijos gydytojai, mokyklų psichologai.
Taip pat – kompiuterių sistemų ir rinkos tyrimų analitikai, duomenų bazių administratoriai, interneto svetainių kūrėjai, programuotojai ir programinės įrangos kūrėjai, kineziterapeutai ir ergoterapeutai.
Darbo nepristigs ir vertėjams iš egzotinių kalbų, inžinieriams mechanikams, inžinieriams statybininkams. Ir, dabar jau be abejonės, artimiausias šimtmetis itin palankus visoms specialybėms, kurių pavadinimai prasideda nano- ir bio - .
S.Raila priminė, jog vis labiau pasitvirtina teiginys, kad XXI amžiuje saugią ateitį užtikrina pirmiausia tokios studijos, kurias baigus galima įsidarbinti bet kuriame pasaulio krašte. Tokias galimybes kol kas suteikia tik gamtos ir technologijos mokslų studijos.
Elektriku būsi ir Afrikoje
O štai tarp neperspektyviausiųjų, ir ne kaži kada, o artimiausią dešimtmetį, atsiduria teisininkai, vadybininkai, bibliotekininkai, fotografai ir operatoriai, filosofai, aktoriai, žurnalistai, muzikantai, grafinio dizaino specialistai, kelionių – turizmo vadybininkai, biurų administratorės, žemesniosios grandies bankininkai, architektai, politologai, anglų kalbos vertėjai.
Kaip čia neprisiminsi prieš porą metų personalo paieškos ir atrankos profesionalo Andriaus Franco sparnuota tapusios frazės, jog vadybininkų ir teisininkų Lietuvoje parengta jau tiek, kad tas studijų programas būtų galima dešimčiai metų uždaryti.
„Nemanau, kad teisininkų ar, tarkime, ekonomistų mums ateityje visiškai nereikės. Reikės – tačiau tik labai gerų. Be to, jei esi teisininkas Kalvarijoje, tai vos už keliolikos kilometrų esančiame Punske – jau nebe. O štai jei esi elektrikas, tai juo būsi ir Afrikoje“, – vaizdžiai palygino S.Raila.
Buhalteriu padaro ne pažymėjimas
Žinia tikslumą mėgstantiems, bet ieškantiems žemiškos, paprastos profesijos abiturientams: vieni ieškomiausių darbuotojų Lietuvoje šiemet bus kvalifikuoti buhalteriai. Lietuvos darbo biržos parengtas šiųmetis įsidarbinimo galimybių barometras rodo, jog buhalterių ypač stigs Vilniuje, Šiaulių, Tauragės ir Utenos apskrityse.
Sakoma, jog geras buhalteris visada ras darbą, ši profesija – viena stabiliausių, kuriai ekonominės krizės beveik neturi įtakos.
Tačiau Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė, atestuotoji auditorė Danguolė Pranckėnienė pastebėjo, jog pastaruoju metu susiklostė prieštaringa padėtis, kai įvairių lygių finansininkų parengiama nemažai, o įmonės, juolab didelės, patikimo profesionalo vis tiek ieško lyg su žiburiu – ir neretai neranda.
„Nors darbo ieško nemažai buhalterių, tikrai stiprų, gerą, juolab profesionalą, rasti sunku. Tai aukso vertės darbuotojai. Tačiau yra ir begalės žmonių, kurie turi buhalterio kursų baigimo pažymėjimus, ir jų žinios tokios menkos, jog jie net nesupranta, kad nežino“, – pastebėjo asociacijos vadovė.
Ar išmirs humanitarai?
Regis, liūdniausia ateitis po keliolikos metų laukia humanitarinės srities specialistų: jau dabar jų nėra nei didžiausius atlyginimus gaunančių specialistų sąrašuose, nei perspektyvių specialybių sąrašuose.
„Šiaip reti atvejai, kai žmogaus polinkiai vienakrypčiai. Vis dėlto tiems, kurie turi polinkį į humanitarinius mokslus, verta pasidairyti, tarkime, į techninio kalbos vertimo ir redagavimo specialybę.
Beje, advokato kontoroje dirbančio gero techninės kalbos padėjėjo atlyginimas gali siekti 10 tūkst. litų per mėnesį. Europos Sąjungos valdininkų Briuselyje algos taip pat nemažos“, – vieną galimų išeičių, kaip planuoti ateitį humanitarinius polinkius turinčiam moksleiviui, nurodė S.Raila.
Daugiau informacijos apie egzaminus ir priemima rasite www.kurstoti.lt.
