Tačiau suabejojęs, ar ši sąlyga yra teisinga, švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius pateikė įstatymo pataisas, kad gerai besimokančiais turėtų būti laikomi ne tik turintys 8 balų pažymių vidurkį, bet ir tie, kurie neturi akademinių skolų.
„Atlikę analizę pamatėme, kad skirtingose programose pažymių pasiskirstymas yra labai netolygus. Pavyzdžiui, inžinerinėse programose gerai besimokančių, pagal Seimo priimtas pataisas, būtų iki 10 proc. (...) Humanitarai, menininkai nemokėtų už mokslą, bet mokėtų inžinieriai, fizikai, kas bus, kai žmonės nebenorės stoti į šias specialybes“, - pristatydamas projektą Seime kalbėjo A. Monkevičius.
Be to, anot ministro, nebelieka laiko pakoreguoti skirtingų programų vertinimo sistemas, todėl reikėtų rinktis jo siūlomą finansavimo būdą.
„Visos institucijos turėtų padirbėti prie vieningos sistemos, o ne prieš rinkimus pripuolamai lopyti vieną ar kitą skylę Aukštojo mokslo įstatyme“, - prieš balsuojant kalbėjo Valstiečių liaudininkų frakcijos narys Artūras Skardžius.
Konservatorė Vida Marija Čigriejienė nuogąstavo, kad, priėmus A. Monkevičiaus siūlomas pataisas, universitetai, kaip dabar vidurinės mokyklos, gali būti suinteresuoti išlaikyti kuo daugiau studentų sąrašuose, kad gautų finansavimą.
Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad už mokslą nemoka gerai besimokantys studentai. Jais laikomi studentai, „neturintys akademinių skolų ir kurių studijų dalykų įvertinimų vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip įvertinimas „aštuoni" dešimties balų vertinimo skalėje pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą studijų rezultatų vertinimo sistemą".
Naujoji tvarka turėtų įsigalioti nuo šių metų rugsėjo, jei jos nepakeis kita. Ji turėjo būti taikoma ir jau studijuojantiems.
Praėjusią savaitę Vilniaus universiteto Senato išplatintame pareiškime teigiama, kad gerai besimokančiais studentais turi būti laikomi visi valstybės užsakytose vietose studijuojantys pažangūs studentai, t. y. studentai, kurie neturi akademinių skolų ir kurių studijų dalykų įvertinimai po eilinio studijų semestro leidžia jiems be studijų dalykų perlaikymo toliau studijuoti pagal pasirinktą studijų programą.
DELFI primena, kad pernai Konstitucinis Teismas (KT) nurodė, kad kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais ir dėl to pagal Konstituciją turinčiais teisę, kad jų mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose apmokėtų valstybė, nustatytini įstatymu.
KT šių metų nutarime pabrėžiama, kad įstatymu nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkantys valstybės finansuojami asmenys laikomi gerai besimokančiais, turi būti iš anksto žinomi, aiškūs, objektyvūs, skaidrūs, jie negali nukrypti ne tik nuo konstitucinės gero mokymosi sampratos, bet ir nuo tokios gero mokymosi sampratos, kuri kyla iš visuomenės socialinės patirties ir nepaneigia kiekvienam suprantamos ir visuotinai pripažįstamos žodžio „geras" reikšmės.