SOS kaimo vaikai susipažino su vokiečių aviganiu Tobiu, palakstė su auksaspalviu retriveriu, stebėjosi Meino meškėno veislės katinu, kažkieno paliktu, bet namus suradusiu kačiuku, vieninteliu Lietuvoje nuodingu voru. LGAC vadovas Stasys Černiauskas apgailestavo, jog šįkart nepavyko atsivežti šeškų, triušių ir draugiškos žiurkės.
Augintinius reikia ir mylėti, ir prižiūrėti
Gyvąjį kampelį išvysti atskubėjo daugiau nei dvidešimt SOS kaimo vaikų. Beje, patys namuose taip pat prižiūrintys gyvūnus: šunis, šinšilas, kates, triušius ir akvariume plaukiojančias žuvytes. LGAC nariai pristatė vienintelį Lietuvoje nuodingą vorą. Vaikams šiek tiek nusigandus, svečiai patikslino, jog šio voro žmonėms bijoti neverta – jis nuodais apmarina sumedžiotas aukas.
Vos iš po atlapo kyšančio dviejų savaičių kačiuko istorija, privertė susidomėti ne vieną vaiką. „Radau prie durų nešvarų, pasišiaušusį. Pasiūliau jam rinktis: užeiti vidun arba toliau gyventi be namų – jis užėjo. Po kelių dienų pamačiau jo tikrąjį veidą“, – apie katiną vardu Iksas pasakojo šeimininkas Tautvydas.
Vienas iš akcijos dalyvių perspėjo, jog norint turėti sveiką draugą namuose, būtina jį vesti pas veterinarą ir rūpintis kaip tikru šeimos nariu.
Susirinkę stengėsi ne tik paglostyti gyvūnus, bet ir palaikyti juos ant rankų kaip savo augintinus, išgirsti kuo daugiau jų istorijų.
Domina viskas, kas egzotiška
„Žiūrėkit, koks didelis meškiukas“, – stebėjosi vaikai vokiečių aviganiu veislės Tobiu. „Keturių su puse metų Tobis yra pirktas iš policijos veislyno. Būdamas mažas, iš kaimynų namo išvarė vagis, taip pat yra dalyvavęs madų šou ir užėmęs pirmą vietą“, – augintinio istoriją pasakojo Gabrielė. Vėliau Tobis pademonstravo per dresavimo pamokas išmoktus triukus.
Bene labiausiai vaikus sudomino Meino meškėno veislės katinas, kuris jiems pasirodė panašus į lūšį, o kažkam – ir į limuziną. Visiems pradėjus šnabždėtis, Mauglis ramiai gulėjo ant šeimininko rankų. „Sakykit, kuo skiriasi šis katinas nuo kitų?“ – pasiteiravo šeimininkas Vytenis. Pasigirdo: kailiu, ilgiu, o kokios jo ausys kaip lūšies...
„Šios veislės katinus vikingai pasiimdavo į laivus tam, kad gaudytų žiurkes, o Šiaurės Amerikoje jie išlipo“, – apie Meino veislės kačių gimtinę pasakojo šeimininkas. Kas klausėsi istorijos, o kas bandė prieiti, paglostyti dar nematytą ir Lietuvoje retos veislės katiną
Rūpestis gyvūnais keičia vaikų požiūrį
Augintiniai formuoja vaikų charakterį, nes turi nuolatos jais rūpintis, būti atsakingas. „Reikalinga kiekviena akcija, kuri duoda tam tikros naudos. Jauni žmonės pamažu atitrūksta nuo gamtos, juos pavergia modernus pasaulis. Būtent todėl reikia kuo daugiau vaikams kalbėti apie gyvąjį kampelį“, – pabrėžė Vacys Paulauskas, SOS vaikų kaimo pedagogas.
LGAC vadovas džiaugėsi, jog vaikai – lyg „gyvas sidabras“ – sugebėjo išsėdėti, pasiklausyti ir susipažinti su augintiniais. Šis centras taip pat dirba su neįgaliais, protinius ar koordinacijos sutrikimus turinčiais vaikais.
„SOS kaimo vaikai neturi agresijos, matydami gyvūnus, jie džiaugiasi, tai tarsi atrakcija“, – įspūdžiais dalijosi S. Černiauskas.
Anot V. Paulausko, vaikus reikia mokyti ne tik užkabinti slieką ant kabliuko, bet daugiau atkreipti dėmesį į gamtą, jos išsaugojimą. Juk viskas prasideda nuo paprastų dalykų.