Prieš dvejus metus daliai vaikų buvo suteikti krepšeliai, skirti finansuoti neformalųjį jų ugdymą. 2016 metų duomenimis, tuo pasinaudojo 24 proc. moksleivių. Iš viso neformaliajame švietime dalyvauja šiek tiek daugiau nei pusė visų Lietuvos moksleivių.

Trečiadienį DELFI TV studijoje vykusiame pokalbyje, kurio metu diskutuota apie neformalųjį vaikų švietimą, dalyvavo Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius Valdas Jankauskas ir Aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė.

Neformaliojo ugdymo kryptis

Išgirdęs neformaliojo švietimo sąvoką dažnas žmogus įsivaizduoja futbolo treniruotę ar kažkokius būrelius. Tačiau ar tikrai tik tai telpa į šią sąvoką? Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius teigia, kad neformalus švietimas yra toks, į kurį neateinama pagal įstatymo normas. Anot jo, jei jis neatitinka moksleivio poreikių, visada galima rinktis kitą kryptį.

„Galbūt šiek tiek ankstyva kalbėti, bet manau, kad kuo toliau, tuo labiau turėtų išnykti riba tarp formalaus ir neformalaus švietimo. Matosi trys komponentai, kaip turėtų atrodyti švietimas ateityje: neformalumas, suasmeninimas ir bendradarbiavimas. Šiuo metu atskyrimas dar šiek tiek stiprus“, – teigia G. Kazakevičius.

Švietimo ir mokslo viceministras taip pat teigia, kad neformalaus švietimo vaidmuo atskleidžiant įvairias vaikų kompetencijas, leidžiant joms pasireikšti yra pats didžiausias, būtent į tai ir reikėtų koncentruotis.

Krepšelių paskirstymas

Kalbant apie neformaliojo švietimo formalumus, 2017 metais Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, neformaliojo švietimo krepšeliams numatyta 19 mln. eurų. Anot G. Kazakevičiaus, proporcijos, kurios paskirstytos savivaldybėms, dėl skirtingo vaikų kiekio savivaldybėse yra šiek tiek skirtingos, o pačių lėšų panaudojimas yra savivaldybių kompetencijoje.

„Savivaldybės turėtų formuoti pasiūlos krepšelį, tiekėjų skatinimo prioritetus. Šiuo metu pasiūla yra išaugusi, matosi didesnis vaikų dalyvavimas ir pati paslauga atėjo arčiau vaiko. Gauname žinių, kad neformaliojo ugdymo lėšų panaudojimas pasiekė ir mažesnius miestelius bei kaimus. Tačiau siekiama, kad savivaldybės ne tik pritrauktų lėšas, bet ir formuotų tam tikrus prioritetus“, – sako G. Kazakevičius.

Tačiau Švietimo ir mokslo viceministras mato kitą bėdą. „Pastebiu, kad egzistuoja šokančių ir dainuojančių vyturėlių pasiūla: šokiai, įvairios menų pakraipos. Tačiau stokojama pasiūlos, kuri vestų į gamtos, į tyrimo dalykus. Galbūt galima suvesti į tai, kad nėra laboratorijų. Bet aš tyrinėjimą matau ne tik laboratorijose. Tyrinėjimas yra apskritai kaip metodas, tą daryti galima labai įvairiai, taip pat priartėti prie gamtos bei tiksliųjų mokslų. Juk tyrinėjimų metu sudaromos sąlygos pastebėti, kiek turimomis žiniomis vaikai tiki, ar jos ką nors reiškia“, – teigia Švietimo ir mokslo viceministras.

Paklaustas, ar vyriausybė tikrina, kaip savivaldybės tvarkosi su neformaliuoju ugdymu, G. Kazakevičius teigė, kad programų vertinimas pagal tam tikrus iš anksto numatytus parametrus yra vykdomas savivaldybių lygmenyje. Anot jo, tiesioginio ministerijos kišimosi į savivaldybių veiklą neformaliojo ugdymo klausimu nėra.

Neformaliojo ugdymo nauda

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, kartu su Mykolo Romerio universitetu, atliko tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti, kokia neformaliojo ugdymo nauda žmogui. Pagal tyrimo rezultatus ir jaunų respondentų, dalyvavusių tyrime, atsakymus, neformalusis švietimas nėra orientuotas į kompetencijų, reikalingų vėlesniam gyvenimui, vystymą.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktoriaus Valdo Jankausko teigimu, šiai dienai švietime egzistuoja tokie tikrinimo instrumentai: ar jaunuoliai išlaikė egzaminus mokykloje bei universitete. Anot jo, niekas nesidomi, ką švietimas apskritai davė moksleiviui, kiek prisidėjo prie jo sėkmės.

„Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kiek neformalus ugdymas duoda moksleiviui po tam tikro laikotarpio, jei jis pereina per tą sistemą ir kokią įtaką tai daro jo sėkmei ilgalaikėje perspektyvoje. Tyrimui ėmėme žmones nuo 18 iki 35 metų, žiūrėjome, ką neformalus švietimas jiems davė iki koncepcijos atsiradimo, tuomet tas laikotarpis po krepšelio atsiradimo, kaip jiems tai padėjo. Taigi neformalųjį švietimą gerai vertina net 50 proc. tyrime dalyvavusiųjų. O patį krepšelį vertinti dar ankstoka“, – teigė V. Jankauskas.

Jo teigimu, tyrimas atskleidė, jog daugelis tiekėjų tikisi, kad į neformaliojo ugdymo užsiėmimus moksleiviai ateis jau turėdami tam tikras kompetencijas: pasitikėjimą savimi, socialinius įgūdžius, kritinį mąstymą, laiko valdymą ir kitus sėkmę lemiančius veiksnius. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar neformaliojo ugdymo sistema yra efektyvi, o rezultatai rodo, kad tai dar reikia tobulinti ir plėsti.

„Ankstesnis tyrimas parodė, kad tėvai bei mokiniai suvokia ir nori plėsti tą kompetencijų ratą. Tačiau pedagogai yra nepasiruošę to suteikti. Orientuojamasi į laisvalaikį, o ne kompetencijų ugdymą. Todėl respondentai neformalųjį ugdymą vertina kaip laisvalaikio praleidimą. Laisvalaikiui pinigų švaistyti nereikia, todėl būtini pokyčiai. Reikėtų išmokti pamatuoti įgytas kompetencijas ir taip pamatyti neformaliojo ugdymo naudą. O svarbiausia – pedagogų kompetencijos, jog nebūtų taip, kad mokoma tik šokti ar užsiimti sportine veikla. Neformaliame ugdyme reikalavimai pedagogui nėra patys aukščiausi“, – teigia V. Jankauskas.

Anot Aktyvių mamų sambūrio atstovės R. Žemaitės, neformaliojo ugdymo krepšelis bei finansavimas turėtų būti tęsiamas ir vasarą, kuomet ypatingai trūksta neformaliojo švietimo ir vaikai turi labai daug laisvo laiko, gali jį praleisti naudingai.

Piktybiškas krepšelio įsisavinimas

Aktyvių mamų sambūrio atstovė teigia, kad pagrindinės tėvų matomos problemos yra stygius ir pasirinkimo laisvė. „Norėtųsi, kad tas neformalus švietimas formalizuotųsi ir padėtų suvokti, kad jo reikia visiems: vaikui bei visai šaliai. Taip pat pastebėjome, kad net įvedus krepšelį, kai kurie būreliai piktybiškai pelnėsi iš krepšelio įvedimo: mokestis tėvams nesumažėjo, o pinigai įkrito kažkam į kišenę ir paslaugos liko tokios pačios kokybės. Taip pat tikėtasi, kad bus sukurta centralizuota duomenų bazė, kurioje matysis visų galimų neformalių veiklų pasirinkimas“, – teigė R. Žemaitė.

G. Kazakevičius, atsakydamas į R. Žemaitės išsakytą nuogąstavimą dėl piktybiško pasipelnymo iš krepšelio teigė, kad pirmiausiai tuo susirūpinti turėtų savivaldybių, kuriose pastebėtos nesąžiningos veiklos, merai, anot G. Kazakevičiaus, esantys arčiausiai vaikų. Apie pažeidimus, pastebėtus tėvų, taip pat raginama pranešti ministerijai, kuri į tai taip pat atsižvelgs ir reaguos.

Pasak R. Žemaitės, nors situacija pamažu gerėja, aiškiai nesuformulavus kriterijų, tam tikruose sluoksniuose elgiamasi taip, kaip patogu paslaugos teikėjui. Jai antrina ir V. Jankauskas, teigdamas, kad reikėtų griežtesnės kontrolės, padėsiančios užtikrinti sklandžią neformaliojo ugdymo veiklą.

Švietimo ir mokslo viceministras teigia, kad vertinimo ir kontrolės procesai vyksta, o krepšeliai skiriami neišskiriant socialinių grupių. „Matome, kad kaimuose ir nutolusiuose regionuose pasiūlos ir vaikų įsitraukimas padidėjo. Tačiau norėtųsi, kad būtų įvairesnė projektų ir veiklų pasiūla – tam skatinamas ir tiekėjų augimas“, – dėstė G. Kazakevičius.

„Svarbiausia pagalvoti apie kokybę – skiriant finansavimą tai yra pirmas dalykas. Tik gėrio mums nebeužtenka, todėl reikia ugdyti ir jau minėtas kompetencijas. Nebeužtenka tik tikslinio ugdymo. Tyrimo rezultatai parodė, kad tik 18 proc. apklaustųjų jaučiasi sotūs ir laimingi, apie 32 proc. atsakė, kad nesijaučia gerai nei finansiškai, nei tam tikro statuso klausimu“, – teigia V. Jankauskas. Jam antrina ir Švietimo ir mokslo viceministras, pridurdamas, kad itin svarbus ir programų turinys.

Kaupiamojo balo sistema

Pasak R. Žemaitės, norėdami tėvams paaiškinti, kaip planuojama pakeisti galutinio brandos egzaminų balą, turėjo vesti papildomus mokymus, o didžioji dalis tėvų vis dėlto sutiko, kad didesnių moksleivio pastangų geram galutiniam balui gauti tikrai reikėtų. „Tėvai labai vertina pridėtinę vaikų veiklą. Skatiname vaikus eiti į būrelius, motyvuojame juos ir laikome stabilumą neformaliajame švietime. Svarbu, kad galutiniuose vaikų pažymiuose atsispindėtų ir papildomos veiklos“, – teigė R. Žemaitė.

Anot jos, nuo neformalaus švietimo priklauso didelė moksleivio gyvenimo dalis ir tai gali padėti priimti daug svarbių gyvenimo sprendimų. Jai pritaria ir Švietimo ir mokslo viceministras, sakydamas, kad į vertinimus reikėtų žiūrėti kaip į pagalbą moksleiviui, kompetencijų pripažinimą. „Reikia padaryti taip, kad egzaminas nebūtų pagrindinis įvertinimas. Į egzaminą reikia ateiti su kažkokiu įvertinimu, o ne kaip į atminties patikrinimą“, – teigė G. Kazakevičius.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktoriaus teigimu, tik 40 proc. moksleivių yra motyvuoti, o jų turimų kompetencijų pamatavimui sistemos kol kas nėra. „Niekas vaikui nepasako, kodėl reikia eiti į mokyklą, akių pravėrimas turėtų būti pagrindinis dalykas“, – sakė V. Jankauskas.