Ar Europa užčiaups burnas religijos kritikams?

Ar už religinės neapykantos kurstymą turėtų būti taikomas baudžiamasis persekiojimas? Šia tema penktadienį debatavo pirmą kartą Lietuvoje vykusio tarptautinio jaunimo debatų vokiečių kalba finalo dalyviai. Jaunuoliai ginčijosi, ar nuomonės laisvė absoliuti, ir ar ateityje nebus draudžiama turėti nuomonės religijos klausimais.

Pagal taisykles, jaunimas debatavo neturėdamas užrašų. Du debatininkai gina poziciją „už“, likę du – „prieš“. Ginamos pozicijos paskirstomos burtų keliu. Debatus sudaro trys dalys – dviejų minučių įvadinė kalba, 12 minučių trunkančios laisvos diskusijos ir vienos minutės reziumė. Komisija vertino debatininkų dalykines žinias, iškalbą ir gebėjimą vesti pokalbį.

Apriboti nuomonės laisvę ar ne?

Viešniai iš Lenkijos Justynai Dabrowskai teko ginti poziciją kad baudžiamoji atsakomybė už religinės neapykantos kurstymą turi būti įteisinta. Pasak jos, 2007 m. Europos Vadovų taryba yra priėmusi pamatinį nutarimą, numatantį atsakomybę už ksenofobiją.

J. Dabrowska įrodinėjo, kad Europoje turi būti įstatymai, numatantys atsakomybę ir už religinės neapykantos kurstymą. Pasak jos, turėtume nubrėžti aiškias laisvo nuomonės reiškimo ribas, nes žodžiai gali skaudžiai įžeisti. JAV ambasadoriaus Libijoje nužudymą ji įvertino kaip neapykantą kurstančių kalbų pasekmę. Dėl to, sakė J. Dabrowska, ir reikia apsaugoti žmones.

„Žmogaus teisės, pavyzdžiui, teisė į nuomonės laisvę, labai svarbios, tačiau nuomonės laisvė turi būti apribota. Ir dabar nėra visiškos nuomonės laisvės. Apribojimas yra svarbus, kad žmonės būtų tolerantiški ir pagarbūs vieni kitiems, kad būtume taikūs. Aš už tai, kad už religinės neapykantos kurstymą būtų numatytas baudžiamasis persekiojimas Europoje“, - kalbėjo J. Dabrowska.

Jos nuomone, visuomenei reikia aiškinti, kas yra pagarbi kritika ir įžeidinėjimas – dabar žmonės šių sąvokų esą neskiria.

„Manau, kad ten, kur prasideda kitų įžeidinėjimas, baigiasi nuomonės laisvė“, - sakė tą pačią poziciją gynusi viešnia iš Vengrijos Greta Veronika Szabo. Jos teigimu, reikia nustatyti pagarbaus elgesio taisykles, taip pat stengtis kalbant neįžeisti kitų.

„Dėl religinių problemų jau būta karų – reikia išmokti šias istorijos pamokas, reikia šią temą nagrinėti, kad istorija nesikartotų“, - kalbėjo debatininkė, pasisakiusi už griežtą reguliavimą ir baudžiamąjį persekiojimą esant religinės nesantaikos kurstymui.

G. V. Szabo tvirtinimu, religiniai nesutarimai gali sukelti neramumus ir karus, net nužudymus. „Manau, būtent dėl to nereikia siekti absoliutaus nuomonės laisvės gynimo. Juk dėl to gali būti aukų, žmonės gali mirti“, - kalbėjo G. V. Szabo. Ji atkreipė dėmesį, kad islamo religija kitokia ir reikia išmokti į ją žvelgti.

Ragino neužčiaupti burnų religijos klausimais

Lenkijos atstovas Rafalas Korzeniecas atkreipė dėmesį, kad įvesti įstatymą dėl religinės nesantaikos kurstymo europiniu lygmeniu būtų sunku. „Man nuomonės laisvė – svarbiausia žmogaus teisė. Jei apribosime nuomonės laisvę, piliečiai nebežinos, kas yra normali kritika ir neapykantos kurstymas. Tokiu atveju žmonės bijos kritiškai kalbėti apie religiją. Kodėl norime uždrausti žmonėms religijos atžvilgiu turėti savo nuomonę, užčiaupti burną? Todėl aš prieš tokį įstatymą“, - kabėjo R. Korzeniecas.

Jis kėlė klausimus, kaip nuspėti, kur yra įžeidimas, o kur neapykantą kurstanti kalba. Lenkijos atstovas atkreipė dėmesį, kad įvairiose šalyse kultūros ir interpretacijos skirtingos.

„Nuomonės laisvė turi būti užtikrinama, negalime užčiaupti žmonėms burnos, kodėl religija negali būti kritikuojama? Esame demokratiškos valstybės, priėmus įstatymą, gali nutikti, kad demokratijos taisyklės bus pažeidžiamos. Tad esu prieš persekiojimą“, - dėstė debatininkas.

Rusijos atstovė Aleksandra Rezunova nuomonės laisvę taip pat įvardijo kaip vieną pagrindinių žmogaus teisių. Jos manymu, neįmanoma objektyviai įvertinti, kokią baudžiamąją atsakomybę reikėtų skirti už religinės neapykantos kurstymą.

A. Rezunova priminė, kad JAV filmas apie musulmonus sukėlė audrą. Tai, pasak jos, rodo, kad persekiojant už nuomonę neišspręsime problemos.

„Dauguma pasaulio religijų išpažįsta artimo meilę, didžiadvasiškumą, tad jeigu artimasis, kuri tave įžeidžia, bus persekiojamas, tai įžeis ir tikinčiuosius. Tik fanatikai taip galėtų reaguoti, manau, tikintieji taip pat įsižeistų dėl tokio įstatymo“, - kalbėjo A. Rezunova, įsitikinusi, kad baudžiamasis persekiojimas prieštarautų demokratijos principams.

Publikos ir DELFI skaitytojų nuomonės išsiskyrė

Komisija pirmąją vietą skyrė Vengrijos atstovei G. V. Szabo – jai atiteko geriausio 2012 metų debatininko titulas. G. V. Szabo - Budapešto technikos universiteto studentė.

Antras liko lenkas R. Korzeniecas. Trečia vieta įvertintas rusės A. Rezunovos debatavimas, lenkė J. Dabrowska liko ketvirta.

Pasibaigus debatams finalininkai sakė, kad jų asmeninės nuomonės sutapo su pozicijomis, kurias teko ginti. Nuomonę finalo klausimu išsakė ir renginį stebėjusi sausakimša Lietuvos mokslų akademijos salė. Didesnė dalis buvo prieš baudžiamąjį persekiojimą už religinės neapykantos kurstymą.

Tuo metu didesnė DELFI skaitytojų dalies nuomonė buvo kitokia. Apie 64 proc. skaitytojų, atsakiusių į portalo dienos klausimą, pasisakė už baudžiamąjį persekiojimą, 25 proc. buvo prieš, 12 proc. neturėjo nuomonės. Iš viso savo nuomonę išsakė 2749 DELFI skaitytojai.

Primename, kad nuo spalio 15 iki 19 d. geriausi jaunieji debatininkai iš aštuonių šalių − Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Čekijos, Ukrainos ir Vengrijos dalyvavo VI-ajame mokinių debatų konkurso Tarptautiniame finale. Toks renginys mūsų šalyje vyko pirmą kartą.

Tarptautinių jaunimo debatų vokiečių kalba finalo informacinis partneris yra naujienų portalas DELFI.

DELFI primena, kad kartu su Goethe´s institutu rengia konkursą kaip tik tau! Jaunuoliai debatuoja keliomis temomis, o Jūs turite galimybę šiomis temomis rašyti rašinius ir laimėti Goethe´s instituto prizus!