Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl profesoriaus, habilituoto mokslų daktaro, buvusio Vilniaus universiteto dėstytojo Arnoldo Piročkino mirties.

Pasak prezidento, Lietuva neteko iškilios humanitarinio pasaulio asmenybės - žinomo filologo, lietuvių kalbos ir jos istorijos bei kultūros tyrinėtojo, vertėjo, leidėjo, lituanistikos puoselėtojo ir aktualintojo. Profesoriaus A. Piročkino dėka geriau pažįstame Jono Jablonskio, Adomo Mickevičiaus ir kitų Lietuvos kultūros asmenybių gyvenimus, darbus ir kūrybą. Profesorius atidavė duoklę ir gimtajam savo kraštui, su didele meile aprašęs Jurbarką ir jo apylinkes išleistose kronikose.

Sunkią valandą prezidentas palinkėjo stiprybės profesoriaus A. Piročkino šeimai, draugams, mokslo bendruomenei ir visiems, kam teko pažinoti šią neeilinę asmenybę

A. Piročkinas gimė 1931 m. vasario 25 d. Pašventyje, Jurbarko rajone. 1949 m. baigė Šilutės gimnaziją, 1955 m. - Vilniaus universitetą, dirbo mokytoju. 1963-1991 m. buvo Lietuvių kalbos katedros dėstytojas, docentas, 1991-1993 m. - Lituanistinių studijų katedros profesorius.

Profesorius tyrinėjo žymių Lietuvos kalbininkų, istorikų ir rašytojų gyvenimą ir kūrybą. Parengė habilitacinį darbą „Jono Jablonskio darbų reikšmė bendrinės kalbos raidai".

1991 m. A. Piročkinas sudarė knygą „J. Jablonskis. Straipsniai ir laiškai", rašė straipsnius jo 140-ųjų gimimo metinių proga, nagrinėjo J. Jablonskio ir Vaižganto sąsajas. Skaitė paskaitas apie Adomą Mickevičių, 1995 m. parašė labai vertingą monografiją „Devyni Adomo Mickevičiaus metai", išleistą ir Lenkijoje, kurioje nagrinėjo poeto ryšius su Lietuva. Garsino Martyno Mažvydo, Mikalojaus Daukšos, Kristijono Donelaičio, Jono Basanavičiaus vardus ir darbus.

Kalbos kultūros temomis 1990 m. parašė knygas „Administracinės kalbos kultūra", „Jaunajam lituanistui: Mokslinio darbo metodikos darbo pradmenys", 1995 m. - lietuvių kalbos vadovėlį kitataučiams „Mokomės lietuvių kalbos: Aukštesnio kurso vadovėlis". 1996 m. sudarė ir redagavo knygą „Jurbarkas: Istorijos puslapiai".

1971-1972 m. stažavosi Čekijoje. 1973 m. išleido čekų kalbos vadovėlį, paskelbė Čekijos archyvuose rastos lituanistinės medžiagos, išvertė čekų ir kitų tautų rašytojų kūrinius, recenzavo Lietuvių literatūros enciklopediją. Paskelbė publicistinių straipsnių įvairiais Lietuvos istorijos, kultūros, literatūros, politikos klausimais. 1981 m. paruošė J. Zejerio kūrybos rinkinį „Lietuviškos godos".

Mokslininko straipsnius nuolat spausdino „Literatūra ir menas", „Gimtasis žodis", „Voruta" ir kiti žurnalai bei laikraščiai.

Atsisveikinimas su A. Piročkinu vyks ketvirtadienį, rugsėjo 17 d., Vilniaus laidotuvių rūmų 9 salėje (Olandų g. 22) nuo 16 val.