aA
„Geriausieji bėga iš Lietuvos universitetų“, „Lietuva evakuojasi!“, „Studijų reforma ištuštins universitetų auditorijas“. Šiuos viešojoje erdvėje girdimus teiginius Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI) analitikai vadina mitais ir tikina, kad studentai emigruoja dėl augančio mobilumo, ekonominės krizės ir nelanksčios darbo rinkos.
© Corbis

Kad ne reforma lėmė studentų emigracijos mastus ir kad dėl reformos aukštojo mokslo prieinamumas nesumažėjo, analitikai įrodinėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) vykusioje diskusijoje.

Išvykstančių daugėja nuo 2004 m.

TSPMI doktorantė, VPVI analitikė Dovilė Žvalionytė lygino, kiek žmonių išvyksta studijuoti į Jungtinę Karalystę (JK). Ji teigė žiūrėjusi į ilgesnio laiko tendencijas.

Dovilė Žvalionytė
Dovilė Žvalionytė
© A.Solomino nuotr.

„Mane nustebino, kad išvykimo mastas dar nėra toks itin didelis, kaip gali pasirodyti iš žiniasklaidos pranešimų. 2009 m. duomenimis, į JK universitetus įstojo 895 studentai. Jeigu darome prielaidą, kad tai šalis, į kurią daugiausia išvykstama, galbūt bendras mastas yra keli tūkstančiai. Palyginti su tuo, kiek žmonių baigė mūsų mokyklas, įstojo į Lietuvos universitetus, tai nėra daug“, - DELFI aiškino analitikė.

Pasak D. Žvalionytės, vykimo studijuoti į užsienį kilimas gana tolygus nuo 2004 m. Ji tai aiškina didėjančiu studentų mobilumu. „Tikėtina, kad netgi be reformos studentų mobilumas greičiausiai būtų buvęs panašus. Panašią kreivę matome Estijoje ir Latvijoje“, - kalbėjo doktorantė.

D. Žvalionytės duomenimis, santykinai iš Latvijos ir Estijos išvyksta tiek pat studentų kaip ir iš Lietuvos, o Estijoje studentų mobilumas santykinai didesnis.

Ž.Martinaitis: mitas, kad reforma įvedė mokestį už mokslą

TSPMI dėstytojas, VPVI tyrimų vadovas dr. Žilvinas Martinaitis pirmuoju reformos mitu įvardijo teiginį, kad reforma įvedė mokestį už mokslą.

Žilvinas Martinaitis
Žilvinas Martinaitis
© A.Solomino nuotr.

„Jeigu mes žiūrime apskritai į mokančių/nemokančių proporciją, tai pastarąjį dešimtmetį ji išliko iš esmės nepakitusi, nors finansavimo principai ir keitėsi – maždaug pusė už studijas moka, pusė ne. Visą tą laiką mokantys už mokslą buvo paslepiami kaip neakivaizdininkai, vakarinių studijų studentai“, - aiškina Ž. Martinaitis.

Pasak analitiko, mitas ir tai, kad dėl reformos studentai atsisakys galimybės studijuoti Lietuvoje. Nors pastaraisiais metais bendras studentų skaičius sumažėjo beveik 10 tūkst, jo manymu, tai daugiau lėmė demografinės tendencijos.

TSPMI dėstytojo teigimu, krepšelio įvedimas prieinamumo nesumažino, tačiau paskolų sistemos reforma turėjo neigiamą poveikį. „Galima sakyti, kad paskolų sistemos kritikai teisūs – paskolos studentams išduodamos labai nepalankia forma“, - teigė Ž. Martinaitis.

Pasak Ž. Martinaičio, jeigu manysime, kad pagrindinis paskolų sistemos tikslas – suteikti galimybę studijuoti visiems nepriklausomai nuo jų pajamų, tai didele dalimi šis tikslas neįgyvendintas: palūkanas reikia pradėti mokėti dar studijų metais.

„Manyčiau , kad tai – viena didžiausių reformos problemų, reikėtų kaip galima greičiau paskolų sistemą keisti. Mano galva, didesnę palūkanų dalį turėtų padengti valstybė, taip pat suteikti draudimą tiems studentams, kuriems galbūt gyvenime nepasiseks baigus studijas. Kalbu apie gausiančius nedideles pajamas - jiems paskolas irgi reikės grąžinti“, - aiškino analitikas.

LSAS: taip teigti trumparegiška

Analitikai mitu laiko ir tai, kad, „įvedus mokestį už mokslą“, užsienyje studijuoti pigiau. Specialistų teigimu, taip kalbant pamirštama apie pragyvenimo lygio skirtumus Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.

TSPMI dėstytojai diskusijoje aiškino, kad aukštojo mokslo reforma ir jos bei visos aukštojo mokslo sistemos intensyvi kritika paskatino potencialių studentų lūkesčius ir alternatyvos užsienyje paieškas. Esminiais emigracijos veiksniais analitikai laiko natūraliai augantį studentų mobilumą, ekonominę krizę ir nelanksčią darbo rinką.

Tačiau su analitikų pastabomis nesutinka Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Arūnas Markas. Jo teigimu, diskusijoje pateiktas tik Švietimo ir mokslo ministerijos arba jai palankus požiūris.

Arūnas Markas
Arūnas Markas
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

A. Marko žiniomis, 2010 m. įstojusių į JK universitetus skaičius išaugo 75 proc., tačiau
šių metų statistika, pasak jo, neatsispindėjo D. Žvalionytės pristatyme.

„Todėl teigti, kad aukštojo mokslo reformos pasekmės neturėjo įtakos didesniems studijų emigracijos skaičiams, yra trumparegiška. O atsakingiems valstybės pareigūnams reikėtų pagaliau atsakyti į klausimą, kur „dingo“ tie 13 tūkst. jaunų žmonių, kurie laikė brandos egzaminus, tačiau į Lietuvos aukštąsias mokyklas net nestojo (egzaminus laikė apie 49 tūkst. jaunuolių, o stojimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymus pateikė apie 36 tūkst.)? Profesinių mokyklų priėmimo prieaugis, lyginant su praėjusiais metais, yra vos 500 daugiau, tad atsakymas, jog visi likusieji sustojo į profesines mokyklas, yra neįtikinantis“, - DELFI sakė LSAS prezidentas.

A.Markas taip pat akcentuoja, kad po reformos padidėjo studijų kainų vidurkiai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Jautri gydytojos išpažintis: turėjau pažadinti jį iš komos ir pažiūrėti, kokio dydžio insultą jam padariau (40)

Gydytoja Lina Griauslytė prieš kurį laiką kalbėjusi Seime surengtoje konferencijoje papasakojo...

Keisis verslo liudijimų tvarka: pokyčiai paveiks tūkstančius Lietuvoje (12)

Nuo kitų metų keičiasi verslo liudijimų tvarka: pagal juos nebebus galima teikti kai kurių...

Rusų pora pasikvietė į savo butą ir parodė, kaip gyvena vidutinė šeima Sankt Peterburge (509)

„Aš nesu nacionalistas. Rusai su lietuviais turi draugauti“, – žurnalistui Orijui Gasanovui...

Sunkiai suvokiamas Siamo dvynių gyvenimas: sugebėjo gimdyti vaikus ir net vairuoti (32)

Kartais sakoma, kad šiems žmonėms likimas iškrėtė nepavydėtiną išdaigą, su kuria susitaikyti...

Priminė, ką dokumentuose įrašo tiems, kurie bando duoti kyšį techninėje apžiūroje (142)

Savaitgalį Lietuvos techninės apžiūros įmonės vairuotojams primins, kad užsimerkti į...

Kaunietės įspėja: Airinas vėl ėmėsi „fotografo“ veiklos? (107)

„Ieškoma mergina fotosesijai Kaune, apartamentuose. Fotosesija nemokama. Reikalavimai – graži...

Savaitgalis nedžiugins: lietų keis lijundra ir sniegas (4)

Savaitgalį Lietuvos orus lems iš vakarų greitai keliaujančios ir viena kitą keičiančios drėgno...

Erika Umbrasaitė

Myliu, bet palieku tave, Paryžiau (1)

Sakoma, Paryžius egzistuoja žiūrinčio akyse. Jis it koks chameleonas, keičiantis spalvą,...

Įžiebta unikalumu, idėja ir elegancija didmiesčiams nenusileidžianti Kėdainių Kalėdų eglutė (9)

Didingo jos mirgėjimo, Kalėdų Senelio nuoširdumo ir augančių gerumo sparnų užburti...

Policija nukovė keturis prievartautojus-žudikus, šiems pabandžius pavogti pareigūnų ginklus ir pabėgti (10)

Indiją suskaldė žudynės: daugelis palaiko policiją, kiti tvirtina, kad jie neteisėtai tapo...