aA
Perkami mokslo darbai jau seniai nieko nestebina – teisėsauga tame nemato nieko blogo. Panašu, kad rašto darbų pardavinėjimo verslas žengia į naują veiklos pakopą – jau siūloma įsigyti rašto darbų, kurie iš anksto patikrinti atitinkamo universiteto plagiato patikros sistemoje.
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Apie tokias grėsmes akademiniam sąžiningumui prabilo Vilniaus universitetas (VU). Plagiato patikros sistemą plag.lt įsteigę asmenys dievagojasi nedarantys nieko blogo ir tikina, kad VU išsigando konkurencijos.

Praėjusių metų lapkričio pabaigoje šalies aukštosios mokyklos gavo plag.lt komandos laišką. Jame rašoma, kad su Kauno technologijos universiteto (KTU) dėstytojais pradedama bandyti plagiato aptikimo sistema. Akademinė bendruomenė pakviesta užsiregistruoti ir naują produktą išbandyti.

Laiške rašyta, kad sistema padeda patikrinti šaltinius iš interneto. Būtent iš čia paprastai ir plagijuojama. Pažadėta, kad sistema toliau bus pildoma įvairiais šaltiniais, o ateityje leis tikrinti ir mokslinius straipsnius bei disertacijas.

VU dėstytojams patarė sistema nesinaudoti

Nauja veikla sukėlė įtarimų VU Elektroninių studijų ir egzaminavimo centro direktoriui dr. Sauliui Preidžiui. Pirma – laiške nebuvo jokio kontaktinio asmens. Antra – nieko apie sistemą nežinojo S. Preidžio paklausti KTU darbuotojai.

Susitikęs su plag.lt atstovais, S. Preidys išgirdo jų prašymą leisti naudotis VU rašto darbų baze. S. Preidys turi žinių, kad plag.lt savininkai gali būti susiję su dviem rašto darbus pardavinėjančiomis bendrovėmis: www.writeworks.lt bei www.darbuakademija.lt.

„Įsivaizduokite, kad esate įstaigos, kuri rašo baigiamuosius darbus, atstovas. Turėdami tokią paslaugą, galite patikrinti, ar konkrečioje mokymo įstaigoje (ar net padalinyje) Jūsų parašytas darbas bus pripažintas kaip plagiatas. Kaip bebūtų keista, tik atsiradus plag.lt svetainei, kai kurios baigiamuosius darbus rašančios įmonės jau skelbiasi turinčios ar galinčios parašytus darbus patikrinti plagiato sistema. Atsitiktinumas?“, – klausia S. Preidys.

Pasak S. Preidžio, jei VU būtų sutikęs leisti naudotis savo turima rašto darbų baze, kas paneigs, kad baigiamuosius darbus rašantys asmenys taip pat nebūtų pasinaudoję šia sistema. Prieš parduodami VU studentui parašytą darbą, jie jį patikrintų VU rašto darbų bazėje.

VU atstovo teigimu, tai kelia grėsmę akademiniam sąžiningumui. Dėl to VU dėstytojams patarta nesinaudoti šia sistema. VU turi savo plagiato paieškos sistemą, kurioje visi studentų baigiamieji darbai yra privalomai tikrinami. Iki šių metų pabaigos planuojama apjungti visas norinčias mokymo įstaigas į bendrą universitetų bei kitų mokymo įstaigų rašto darbų duomenų bazę. Tada bus galimybė patikrinti darbus su kitų mokymo įstaigų rašto darbų duomenų bazėse esančiais dokumentais.

Plag.lt įžvelgia konkurenciją

„Mūsų plagijavimo kontrolės sistema yra tiesioginis konkurentas VU kuriamai sistemai. Todėl galvojame, kad tai gali būti priežastis, kodėl iš kai kurių VU mokslininkų kyla įvairios kalbos ir gandai, kad mes galime būti susiję su rašto darbų rašytojais“, – įtarimus atremia plag.lt valdančios bendrovės „ACVK“ pagrindinis akcininkas Chorstas Klausas.

Jo teigimu, plag.lt yra nemokamas, nereikalauja pasirašinėti jokių sutarčių, tad galėtų pritraukti kitas aukštąsias ir tapti konkurentu VU naudojamai plagiato patikros sistemai.

C.Klausas pripažino valdąs domenus writeworks.lt ir darbuakademija.lt – šios svetainės prekiauja rašto darbais. Tačiau C. Klausas tikino šiuos domenus nuomojantis kitiems asmenims. „Jokios rašto darbų ar su tuo susijusios veiklos nei aš, nei mūsų įmonė nevykdo“, – tvirtino pašnekovas. Beje, būtent darbuakademija.lt ir skelbiasi turinti „plagiato sistemą“.

KTU absolventas C. Klausas sakė universitete rašęs baigiamąjį darbą „Plagiatų kontrolės sistemų verslo modelio kūrimas“. Jis teigė, kad su KTU Vadybos ir ekonomikos fakulteto Marketingo katedros dėstytojais sistemą plag.lt testavo pradėjo ją plėsti.

Sistema startavo praėjusių metų lapkričio pabaigoje. Dabar joje užsiregistravę per 1000 dėstytojų ir apie 8000 studentų. C. Klauso teigimu, dėstytojai į sistemą įkelia savo darbus, straipsnius per sistemą tikrina mokslo žurnalų redaktoriai.

Plag.lt verslo modelis toks: sistema nemokamai patikrina ir praneša, jei darbe yra daugiau nei 5 proc. plagiato. Jei nori pažiūrėti, kurios konkrečiai vietos gali būti plagiatas, turi susimokėti.

P.Baršauskas: yra įtarimų dėl piktų kėslų

Petras Baršauskas
Petras Baršauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Klausimų dėl plag.lt kyla ir KTU rektoriui, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentui profesoriui Petrui Baršauskui. Penktadienį P. Baršauskas šį klausimą kels LURK posėdyje. Profesorius kolegas ketina perspėti, kad neatsiklausus gali būti naudojamasi jų universitetų vardais.

„Lyg tai iš vienos pusės intencija atrodytų nebloga, bet iš kitos pusės yra įtarimų, kad gali būti pasinaudota piktuoju. Bet tokių įrodymų neturiu“, – DELFI sakė P. Baršauskas.

Jis stebisi, kad plag.lt skelbia bendradarbiaujantys su aukštosiomis, tačiau neturi su jomis sutarčių. Pasak P. Baršausko, jeigu kažkoks studentas pasinaudojo sistema, tai dar nereiškia, kad pats universitetas bendradarbiauja.

P. Baršauskui atrodo, kad šiuo atveju naudojamasi ir KTU vardu – jis plag.lt paprašė pagrįsti, kodėl pasiūlyme minimas KTU. „Manyčiau, kad tokia plagiatų patikros sistema turėtų būti valstybiniu mastu, kad tikrai bet kas galėtų pasitikrinti. Tai galėtų būti panašu į Studijų kokybės vertinimo centrą. Ji turėtų būti skaidri, valdoma, su stipria duomenų baze, o šiuo atveju sistema diletantiška – tai privačios struktūros ieškojimas terpės po saule“, – kalbėjo LURK prezidentas.

DELFI primena, kad Generalinė prokuratūra rašto darbų rašymą, konsultavimą priskiria ekonominės veiklos rūšims, kurios Lietuvoje nėra uždraustos. Asmenys, pagal užsakymą parašę ir pardavę rašto darbus, atsakomybę už jo panaudojimą perkelia studentui. Studentas, ne savo rašytą darbą įsigijęs bei jį pateikęs aukštajai mokyklai įvertinimui, pažeidžia Mokslo ir studijų įstatymą, tos aukštosios mokyklos statutą, studijų nuostatus ir akademinės etikos kodekso normas. Už tai numatyta drausminė, tačiau ne baudžiamoji ar administracinė, atsakomybė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Šios savaitės orai: po šilumos pliūpsnio ruoškitės permainoms (4)

Pirmadienį Lietuvos orus lems aukštesnio slėgio laukas. Lietaus tikimybė bus minimali. Tankesni...

Žmonių partija ar „dešinysis trolibanas“: trys atsinaujinusių konservatorių sėkmės ir nesėkmės (604)

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija teisingai daro, kad plečia...

Adomaitis – ant balto žirgo: dabar iš sirgalių jau girdėjau atsiprašymus (142)

Dar prieš mėnesį nepalankius šūksnius ir raginimus atsistatydinti iš vyriausiojo Vilniaus...

Pakako tik vieno skambučio Putinui, ir Rusijos televizija pakeitė savo pasakojimą (95)

Buvęs Italijos premjeras Matteo Renzi savo vadovavimo vyriausybei pabaigoje beviltiškai kovojo...

Pradėjęs lankyti darželį, Danielius susirgo pavojinga infekcija: dabar berniukas nejuda, nemato ir nekalba (157)

„Kaip ir kiekvienai jaunai šeimai, taip ir mūsų, kūdikio laukimas buvo neapsakomas džiaugsmas,...

Netaiklus Westermanno metimas padovanojo „Rytui“ Karaliaus Mindaugo taurę (1095)

Leo Westermannas paskutinėmis rungtynių sekundėmis meistriškai išprovokavo pražangą mesdamas...

Perspektyviausi kitų metų darbai: šviesią ateitį žada trims sritims (10)

Ieškomas skraidančių automobilių kūrėjas, įrengimų rizikos pareigūnas, proto perkėlimo į...

Suttonui nerūpi „Ryto“ džiaugsmas – bus sužavėtas tik triumfu Europos taurėje (17)

Vilniaus „Rytas“ nutraukė titulų badą ir po trejų metų pertraukos susigrąžino Karaliaus...

100 dienų iššūkis be interneto: kentėjau, kaip negaunantis išgerti alkoholikas (23)

„Pagal telefono duomenis mačiau, kad internete praleisdavau po 9 valandas per parą. Po pirmos...