Lenkų politikų kurstyta ugnis dėl šįmet suvienodinto egzamino bent jau iki rezultatų skelbimo turėtų nuslopti – po egzamino tautinių mažumų mokyklų abiturientai buvo geros nuotaikos ir džiaugėsi lengvu egzaminu.

Būrys jaunuolių, valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikiusių Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijoje, egzaminą baigė visa valanda anksčiau. Mokyklos kieme sustoję abiturientai šnekučiavosi. Dalis jų prisidegė cigaretes, tačiau buvo greitai sudrausminti egzamino vykdytojų – mokyklos teritorijoje rūkyti draudžiama.

„Kai perskaičiau visas temas, susidarė įspūdis, kad nieko gero neparašysiu – literatūrinės temos buvo tikrai sunkios, buvo nelengva išmąstyti, ką parašyti. Iš pradžių galvojau, ką rašyti, bet kai pradėjau, viskas ėjosi savaime“, – DELFI pasakojo Vilniaus Adomo Mickevčiaus gimnazijos abiturientas Ernestas Ounapas.

Samprotavimo rašinyje pasiūlytos temos „Ar pasauliui reikia maištininkų?“ ir „Ar atlaidumas – silpno žmogaus bruožas?“. Rašę literatūrinį rašinį, galėjo rinktis temas „Kokį Lietuvos mitą kuria skirtingų epochų rašytojai?“ ir „Miesto vaizdavimo kaita lietuvių literatūroje“.

Jis planavo rašyti literatūrinį rašinį, tačiau lengvesnis pasirodė samprotavimo rašinys tema „Ar atlaidumas – silpno žmogaus bruožas?“ Abiturientas rėmėsi V. Mykolaičiu-Putinu, B. Sruoga ir matytu kino filmu. 

„Dvejus metus mokėmės pagal naują programą, tikrai neišmokome tiek daug, kiek norėtume, bet ką išmokome, tą turime. Tikrai tikiuosi išlaikyti, o kiek jau bus, tiek bus. Manau, surinksiu per 50 balų“, – kalbėjo E. Ounapas. Jo manymu, laiko buvo pakankamai, tad jis rašinį baigė valanda anksčiau. Egzaminą kandidatai laikė 4 valandas.

Abiturientas: per dvejus metus turėjome perskaityti ir išmokti kur kas daugiau

„Įspūdis pakankamai geras, tikėjausi, kad bus blogiau, būtų gerai, jei būtų dar geriau. Manau, jei įskaitys, jog autoriumi rėmiausi pakankamai, bus tikrai gerai, o jei neįskaitys, laikysiu mokyklinį – būsiu toks ne vienintelis“, – sakė Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio vidurinės mokyklos abiturientas Danielis.

Jis rašė tema „Ar pasauliui reikia maištininkų?“. Rašinyje Danielis rėmėsi A. Mickevčiaus „Gražina“ ir įrodinėjo, kad ji maištavo prieš savo vyro sprendimą ir tuo pačiu išsaugojo vyro bei tautos garbę. Taip pat abiturientas rėmėsi J. Biliūno asmenybe – rašė, kad jis, tarsi kritikuodamas jauną kartą dėl žmonių neužjautimo, taip prieš ją maištauja ir stabdo jos degradavimą.

„Dvejus metus per pamokas buvo labai sunku, sunkumai pripratino ir egzamine nebuvo problemų. Žodžių rašėme mažiau, bet mes per dvejus metus turėjome perskaityti žymiai daugiau literatūros ir išmokti žymiai daugiau gramatikos taisyklių“, – apie egzaminą pasakojo abiturientas, semestre už lietuvių kalbą turėjęs dešimtuką. Jo nuomone, pats egzamino suvienodinimas geras dalykas, bet priimtas per greitai.

„Buvo lengva. Tokių autorių ir tikėjausi – J. Biliūno. V. Mykolaičio-Putino. Rašiau rašinį apie atlaidumą, manau, parašiau gerai, būtų gerai gauti apie 80 procentų“, – teigė Emilija iš Juzefo Ignacijaus Kraševskio vidurinės mokyklos. Ji pasakojo egzamine parašiusi daugiau nei priklauso – apie apie 500 žodžių.

„O man egzaminas buvo sunkus, nes tokių temų nesitikėjau, ruošiausi kitoms, jos man pasirodė sunkios. Rašiau rašinį apie atlaidumą“, – sakė tos pačios mokyklos abiturientė Karolina. Ji pasakojo parašiusi ilgesnį rašinį nei buvo reikalauta. Karolinos nuomone, jei moki lietuvių, rašinyje reikalaujamų žodžių skaičius nesvarbus.

Mažiau žodžių, daugiau leistinų klaidų

DELFI primena, kad šįmet suvienodintas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas sulaukė daug diskusijų. Kai kurių lituanistų nuomone, abiturientams sudarytos absoliučiai nelygios sąlygos.

Valdančioji koalicija nusileido Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reikalavimui ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams lietuvių kalbos egzamine įvedė dar daugiau nuolaidų nei jau buvo žadėta

Nuspręsta, kad rašydami samprotavimo arba literatūrinį rašinį abiturientai galėjo rinktis nebe iš trijų, o iš septynių nurodytų autorių. Tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius valstybinio egzamino rašinyje sumažintas nuo 500 iki 400 žodžių, mokykliniame – nuo 350 iki 250 žodžių. 

Tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams leista egzamino darbe padaryti daugiau kalbos klaidų. Nors rašinio apimtis sumažinta 100 žodžių, leistinų klaidų skaičius paliktas toks pat. 

Dėl švietimo ir mokslo ministro įsakymo, kuriuo atsisakoma vienodo lietuvių kalbos egzamino, Seimo opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijų nariai kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT). Sprendimą, ar padarytos nuolaidos teisingos, teismas skelbs jau pasibaigus egzaminams.