Pirma egzamino dalis – teksto rašymas. Valstybinį egzaminą laikantys abiturientai turėjo pasirinkti, ar rašys samprotavimo rašinį, ar interpretuos tekstą. Samprotavimo rašinį buvo galima rinktis iš dviejų pasiūlytų temų – „Ar pasiaukojimas ir šiandien prasminga“ bei „Ar gali pažinti save, nepažindamas pasaulio“.
Interpretuoti pasiūlyta Šatrijos Raganos „Sename dvare“ ir Antano Škėmos „Baltos drobulės“ ištraukas, tai pat Tomo Venclovos eilėraštį. Parašytas tekstas turėjo būti 400–450 žodžių, vertinant atsižvelgiama į darbo apimtį.
Teksto suvokimo užduotyje pateiktas Valdo Kukulo kūrinys „Kas būtų, jeigu būtų, bet niekada nebūna“. Perskaitę pateiktą tekstą, abiturientai glaustai ir aiškiai per 1,5 val. turėjo atsakyti į klausimus.
Laikantys mokyklinį egzaminą, galėjo rinktis iš pateiktų samprotavimo rašinio, teksto interpretacijos ir literatūrinio rašinio užduočių. Jiems leista naudotis Dabartinės lietuvių kalbos žodynu, Tarptautinių žodžių žodynu. Pasirinkusieji literatūrinį rašinį naudojasi knygose, chrestomatijose, antologijose esančiais kūrinių tekstais.
Laikantiems mokyklinį egzaminą reikėjo parašyti 350–400 žodžių tekstą.
Penktadienį buvo laikomas ir valstybinės lietuvių kalbos valstybinis bei mokyklinis egzaminai. Jį rinkosi tie abiturientai, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji.
Egzaminą baigė anksčiau
Netrukus po pirmos egzamino dalies, šalia Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos pakvipo tabaku. Taip stresą malšino ir įspūdžiais dalijosi kai kurie moksleiviai. „Vaikai, eikit nuo mokyklos, nes už rūkymą gausit baudas“, – geranoriškai abiturientus perspėjo į kiemą išlindusi mokytoja.
Per pertrauką tarp egzamino dalių, moksleiviai dalijosi įspūdžiais, užkandžiavo, vaišinosi kava, vandeniu ar energetiniais gėrimais.
„Ko taip anksti išėjai?“, – po egzamino sutikusi draugę, klasė viena abiturientė. „Nusirašinėjau, išvarė iš egzo“, – juokdamasi atsakė ši. DELFI kalbinti abiturientai pasakojo, kad pirmoje egzamino dalyje laiko buvę užtektinai – nemaža dalis egzaminą baigė gerokai anksčiau nei tam skirta laiko.
„Rašiau rašinį tema „Ar gali pažinti save, nepažindamas pasaulio“. Laiko užteko, tačiau buvo baisu, juk egzaminas – svarbus dalykas. Šiaip panašios temos ir tikėjausi, iš egzamino išėjau anksčiau. Mokykloje susiformuoja įprotis rašyti, nebuvo kažko naujo“, – DELFI teigė Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnazijos abiturientė Evelina.
Tuo metu Naujininkų vidurinės mokyklos auklėtinis Gintas rašė tema „Ar pasiaukojimas ir šiandien prasminga“. Rašinyje jis prisiminė 1991-ųjų Sausio 13-ąją, rėmėsi Justino Marcinkevičiaus „Mažvydu“. „Laiko buvo sočiai. Mokykloje rašydavome dvi pamokas – 90 minučių – čia žymiai daugiau“, – sakė abiturientas. Jis pasakoje mokykloje už rašinius gaudavęs ne mažiau 7 balų.
Rezultatai – po mėnesio
Iš egzamino kandidatai gali būti pašalinti už nusirašinėjimą, vykdytojų nurodymų neklausymą, trukdymą kitiems, mobiliojo ryšio ir kitų informacijos perdavimo ar priėmimo priemonių naudojimą.
Egzamino rezultatus planuojama paskelbti maždaug per mėnesį. Kandidatas, nesutinkantis su egzamino darbo įvertinimu, per 3 dienas nuo rezultatų paskelbimo dienos galės teikti prašymą mokyklos direktoriui dar kartą darbą peržiūrėti ir pakartotinai įvertinti.
Brandos atestatui gauti privaloma išlaikyti du brandos egzaminus: vienas iš jų privalomas lietuvių kalbos, kitą egzaminą mokinys gali laisvai pasirinkti. Anglų kalba – populiariausias pasirenkamasis egzaminas. Norintieji stoti į kolegiją turi būti išlaikę du valstybinius egzaminus, o universitetą – tris valstybinius egzaminus.
Šįmet prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 44 852 abiturientai ir ankstesnių laidų absolventai. Tai – 4757 kandidatais mažiau negu praėjusiais metais.
2012-ųjų metų brandos egzaminų pagrindinė sesija prieš keletą savaičių prasidėjo prancūzų kalbos egzaminu.