Pirmokas ar antrokas, įvaldęs technologijas, parašys geresnį rašinį už dešimt metų besikamavusį dvyliktoką, nesinaudojantį technologijomis, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas docentas Antanas Smetona.
Antanas Smetona
© DELFI / Kiril Čachovskij

Šiandien, anot jo, kuriasi naujas raštingumas, o technologijos yra to dalis, kurią mokiniai privalo išmanyti, – nori jie to, ar ne.

– Kaip manote, ar ne per dažnai sakoma, kad technologijos kenkia mūsų raštingumui?

– Pats klausimas, ar technologijos kenkia ar nekenkia mūsų raštingumui, yra ydingas. Technologijos šiandien yra viena iš raštingumo sudedamųjų dalių, kitaip ir būti negali. Jei nėra technologijų, žmogus raštingas būti negali. Šiandien galima vaiką dešimt metų per lietuvių kalbos pamokas dresuoti rašyti nosinę ant „ą“ raidės, bet aš puikiai žinau, kad pirmokas ar antrokas, puikiai įvaldęs įvairius šablonus ir vadinamąjį spellingą [mokėjimą paraidžiui pasakyti žodį – LRT.lt], parašys geresnį rašinį už tą dešimt metų besikamavusį dvyliktoką, nesinaudojantį technologijomis.

Manau, kad visiškai nereikia priešinti šių dalykų. Reikia atkreipti dėmesį į žmonijos raidą, kuri, atmetant tam tikrus etapus (pavyzdžiui, akmens amžių), yra perėjusi tris etapus, susijusius su raštingumu. Pirmiausia buvo žodžio žmonija. Vėliau – knygos žmonija. O šiandien ji tampa vaizdo žmonija.

Galima girdėti pasakymų, kad vaikas neparašo nosinės raidės, bet tai nėra pagrindiniai raštingumo kriterijai. Su žąsies plunksna šiandien nė vienas nemokame rašyti, juo labiau – stiliais į vaškines lenteles. Ar mūsų protėviai ims verkti, kad esame neraštingi? Nieko panašaus, technologijos šiandien yra raštingumo dalis ir mokiniai privalo jas išmanyti, nori to ar nenori.

– Ar sąvoka „informacinis raštingumas“ yra ta, kurią girdėsime vis dažniau ir dažniau?

– Norėčiau paminėti Ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacijos vykdomą tarptautinį penkiolikmečių tyrimą, kuris vadinasi PISA (Programme for International Student Assessment). Ten, mano nuomone, apimamas tikrasis raštingumas.

Tyrime tikrinami skaitymo, matematiniai ir gamtamoksliniai gebėjimai. Čia įtraukiami įrankiai – gebėjimas tai atlikti šiuolaikinėmis priemonėmis. Siaurasis raštingumas jau atgyvenęs ir pasenęs, kalbėti apie jį neverta. Šiandien kuriasi naujas raštingumas.

Kiek antikos kultūros turi išmanyti raštingas žmogus? Apie tai galima daug ir įvairiai svarstyti. Tačiau iki 10–12 klasės su ja nesusiduriame, bet šiandien penktokas, o gal net penkiametis žino visą argonautų istoriją – iš žaidimų, pieštų vaizdelių. Mes vaikystėje to nežinojome. Kyla klausimas, ar jie raštingi? Žinoma, raštingi. Ar perskaitė nors vieną knygą? Neperskaitė.

Taigi viskas kinta ir turime prie to taikytis. Mokykla taip pat turi keistis. Bet yra didesnė bėda – mokykla gal ir pasiryžusi keistis, bet tai ne visuomet leidžia ekonominės sąlygos. Juk norint susieti mūsų įprastąjį raštingumą su technologiniu raštingumu reikia investicijų. Taip pat yra šioks toks ministerijos nepalankumas. Sakoma, kad formuojamos naujos programos, bet, kai žiūriu į tai iš šalies ir stebiu konkrečius veiksmus, atrodo, kad einama ne šia kryptimi.

– Ko labiausiai reikia, kad būtume raštingi ne siaurąja, o plačiąja prasme?

– Norėdami būti raštingi plačiąja prasme neturime užsidaryti nuo pasaulio. Turime suvokti, kad šiandien daug kas yra kitaip, nei buvo mūsų tėvų, senelių, o gal mūsų pačių jaunystės laikais. Į tai reikia orientuotis. Nuo technologijų nepabėgsime, o jos nėra nei blogos, nei geros. Nuo kanono taip pat nepabėgsime, jis susiformavo per tūkstantmečius, privalome jį išmanyti. Kokiu būdu tai pasieksime – antraeilis klausimas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kas vertas pakeisti Grybauskaitę? Labiausiai lauktos pavardės praeiviai kažkodėl vengė (43)

Nors iki prezidento rinkimų liko dar pusantrų metų, viešojoje erdvėje prasideda diskusijos, kas...

Teismo verdiktas: „Linkomanija“ turi būti blokuojama papildyta 16:42 (202)

Pirmadienį Vilniaus apygardos teismo posėdyje paskelbtas sprendimas vadinamojoje...

„Regnum“ Lietuvai paišo juodus scenarijus: jei neklausysite, maža nepasirodys (84)

Lietuva, Latvija ir Estija Rusijoje – niekam neįdomios. O tuo pačiu jos, kartu su NATO ir JAV...

Černobylio katastrofa: švedų mokslininkai paskelbė kitokią įvykių versiją (3)

Švedų mokslininkai padarė išvadą, kad per Černobylio atominės elektrinės avariją įvyko...

Gedimino kalne – naujas radinys: aptikti su Aukštutine pilimi siejami mūro fragmentai (20)

Vykdant pietrytinio Gedimino kalno šlaito paruošimo žiemai darbus, aptikti su Aukštutine pilimi...

Raudono kilimo kova: kuri muzikos apdovanojimų viešnia atrodė geriausiai?

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį vykę Amerikos muzikos apdovanojimai, tradiciškai, tapo mūšio...

Kodėl kai kurie „nekalti“ vaistai yra receptiniai: paaiškino, ar reikės recepto Ibumetinui (38)

Kaip ir dažnai atsitinka Lietuvoje, keičiant kokius nors įsakymus ar tvarkas nėra skubama...

„Norfos“ savininkas nesismulkina: minimali alga turi siekti 600 eurų (138)

Radikaliai mažinti valdininkų skaičių, sutelkus valdžios ir verslo pastangas kelti minimalų...

Visada gera idėja – orkaitėje kepta lašiša su garstyčiomis ir česnaku (5)

Greitai ir lengvai paruošiamų lašišos receptų niekada nebus per daug! Gaminant lašišą pagal...

Vaistų kare – pirmoji auka: bus sprendžiama dėl VVKT viršininko G. Barcio atsakomybės (107)

Valdančioji Seimo dauguma siūlys Sveikatos apsaugos ministerijai spręsti Valstybinės vaistų...