Ministrė pripažino, kad šios dienos prabėgo labai greitai, tačiau džiaugėsi, kad nuveikti pavyko nemažai
„Visa mūsų komanda susitelkė ir dirbo titaniškai. Visiškai neskaičiavome prie darbų praleisto laiko“, – prasitarė A. Pitrėnienė.
Svarbiausia pokyčiai – abiturientams: įveda brandos darbą
Kaip vieną svarbiausių darbų, kurį pavyko padaryti, ministrė įvardijo suformuotą brandos darbo koncepciją. Jau nuo kitų mokslo metų moksleiviai ne tik laikys egzaminus, bet savo gebėjimus galės įrodyti ir rengdami papildomą dokumentą.
„Mūsų strateginiuose dokumentuose numatyta, kad momentinis moksleivių žinių tikrinimas per egzaminų sesija neatspindi visų jų gebėjimų ir rezultatų, pasiektų per 12 metų“, – sakė A. Pitrėnienė.
Moksleiviai galės patys pasirinkti, kokia tema brandos darbą rašyti. Geriausius darbus atlikę jaunuoliai už tai bus apdovanoti – planuojama, kad 9 ir 10 įvertinimus iš brandos darbo gavę moksleiviai gaus papildomų balų stojant į aukštąsias. Gavus mažesnį įvertinimą jis tiesiog bus įrašomas atestate.
„Mes už darbą norime gauti atlygį? Norime. Sakiau, kad nepaleisiu brandos darbo be atlygio vaikams. Šiuo metu keliamas klausimas, kiek balų stojimo metu gerą darbą parašiusiems moksleiviams reikėtų pridėti – ar 1, ar 0,5, ar 0,25. Norime leisti parodyti vaikui savo bendruosius gebėjimus – kaip jis moka surinkti informaciją, padaryti tyrimą. Tai – juk ir tam tikras prisilietimas prie mokslinio darbo“, – pastebėjo A. Pitrėnienė.
Papildomas dėmesys – asmeninėms konsultacijoms
Kalbėdama apie pokyčius bendrojo ugdymo srityje, ministrė taip pat pabrėžė besididžiuojanti, kad bus įvestos papildomos valandos moksleivių konsultavimui.
„Parengėme rekomendacijas dėl trijų konsultacinių valandų panaudojimo mokyklose vaikams, kurie turi ugdymo ar mokymosi problemų. Siekiame, kad pagalba vaikui būtų suteikta čia ir dabar, ne po mėnesio“, – aiškino ministrė.
Uždaryti aukštųjų neketina, bet stojimo tvarką nori griežtinti
Anksčiau ministrė buvo minėjusi, kad jos netenkina ir situacija aukštosiose mokyklose. Ji prasitarė, kad į kai kurias specialybes universitetuose šiemet įstojo vos 2 jaunuoliai. Nors ministrė pritaria, kad mokyti tokį kiekį studentų – per brangu, uždaryti vilčių nepatenkinusių aukštųjų mokyklų ji neketina.
„Diskusijoje su rektoriais aš pasakiau, kad neįeisiu į švietimo istoriją kaip ministrė, uždarinėjanti universitetus. Mes einame kitu keliu. Sudarėme darbo grupę, kuri ieškos programų konsolidavimo, tarpuniversitetinio bendravimo galimybių. Bandysime sukurti universitetų klasterį“, – sakė ji.
A. Pitrėnienė prasitarė besitikinti, kad Seimas patvirtins naująją mokslo ir studijų įstatymo redakciją, pagal kurią visos aukštosios mokyklos turės įsivesti minimalią kartelę, kurią taikys visiems stojantiesiems.
„Mes tam pasirengę, laukiame Seimo sprendimo“, – patikino ministrė.
Žada papildomus balus
Nuo šiol keičiasi ir požiūris į institucijų bendradarbiavimą. Gerai profesinėse mokyklose besimokiusiems asmenims bus pridedamas papildomas balas stojant į universitetus. Iki šiol papildomas balas buvo suteikiamas tik jiems pasirinkus studijuoti kolegijose.
Pradžiugti turėtų ir atlikę privalomą karinę tarnybą ar praėję bazinius karinius mokymus. Nuo 2017 m. jiems bus papildomai pridedama pusė balo stojant į aukštąsias mokyklas.
Savo ruožtu kolegijas baigusiems ir į universitetus ketinantiems stoti asmenims taip pat bus taikoma papildomų išlygų. Nuo šio patys universitetų atstovai galės spręsti, kaip vertinti jų įgytą kompetenciją.
Ministrė taip pat pripažino besidžiaugianti, kad pavyko 25 proc. padidinti doktorantų stipendijas. Didesnį atlygį jie turėtų gauti jau nuo spalio 1 d.
Daugiau dėmesio – ir ikimokyklinukams
A. Pitrėnienė pasakojo, kad šiemet pavyko įsteigti 5 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes Vilniaus rajone.
Be to, buvo parengtos rekomendacijas vaikų darželių modernizavimui. Tam iš Europos struktūrinių fondų bus skiriama 20 milijonų eurų.
Pasidžiaugta buvo ir tuo, kad per 100 dienų buvo išleisti du nauji leidiniai tėvams.
„Manome, kad tai – labai svarbu jauniems tėvams, kurie pirmuosius vaikus atveda į darželius. Manome, tai jiems padės greičiau pasiruošti šiam periodui“, – lūkesčiais dalijosi ministrė.
Stringa darbai su aukštosiomis mokyklomis
„Mums dažnai sakoma, kad švietimas dirba nestrategiškai, tačiau taip nėra. Europos ekspertai mūsų dokumentus vertina labai teigiamai ir pripažįsta, kad viską esame pasirengę tinkamai“, – pabrėžė ministrė, vardindama dokumentus, kuriais savo darbe vadovaujasi.
Kartu ministrė pripažino, kad buvo daug dirbta su Vyriausybės 2012-2016 m. programa. Ji skaičiavo, kad bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir mokslo srityse daromi visi darbai. Stringa tik 2 darbai, susiję su aukštosiomis mokyklomis. Anot ministrės, tai susiję su finansavimu.
„Pasakyti, kad viską švietime įvykdėme, negalime, nes švietimas nėra baigtinis procesas. Suskaičiavome 56 gerus padarytus darbus ir tai yra pakankamai daug“, – sakė ministrė.
Keičiasi mokyklų vadovų darbo tvarka
Ji pasakojo, kad nuo nuo sausio 1 startuoja ir eksperimentinė mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika, kuri bus įvesta 5 savivaldybėse.
Be to, buvo surastos galimybės, kaip mokyklos vadovas galėtų sumokėti mokytojui, pavaduojančiam kolegą. Nuo šiol mokytojams už tai bus atlyginama.
Pakeistas ir požiūris į direktorių darbą – iš jų atimtos 5 kontaktinės valandos, kurios bus skirtos mokytojams. Tiesa, vadovų alga nuo to nenukentės.
„Šiandien mokyklos vadovas turi būti strategas, kuris privalo mąstyti, galvoti, ieškoti sprendimų, kurti mokyklos kultūrą“, – mano ministrė.
Padės problematiškiems vaikams
Daugiau dėmesio bus kreipiama ir moksleiviams kylančių problemų sprendimui. Siekiama, kad jų problemos būtų sprendžiamos ten, kur jie mokosi ir gyvena.
Pirmą kartą nuo rugsėjo 1-osios startuoja ir galimybė mokytis suimtam, bet nenuteistam jaunuoliui, kuriam yra iki 16 metų.
Nuo šio rugsėjo pradėtas diegti ir profesinis mokymas vaikų socializacijos centre.
