aA
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kubilius siūlo nustatyti, kad stojant į aukštąsias mokyklas papildomi balai būtų skiriami ir už užsienio kalbų mokėjimą (skiriant iki 0,5 balo).
Andrius Kubilius
Andrius Kubilius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Tai sudarytų palankias galimybes tautinių bendrijų jaunuoliams, baigusiems lietuviškas ar tautinių bendrijų mokyklas, studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose ir gauti papildomų balų už tinkamas savo gimtosios kalbos (lenkų, rusų, žydų, baltarusių ir t.t.) žinias. Su tokiu pasiūlymu parlamentaras kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentą prof. habil. dr. Juozą Augutį, Vilniaus universiteto rektorių prof. Artūrą Žukauską ir Kauno technologijos universiteto rektorių Petrą Baršauską.

Praėjusių metų pabaigoje Seime sukurta Seimo narių „Gegužės 3-iosios" grupė, vienijanti Seimo narius, kuriems rūpi, kad Lietuvoje būtų įgyvendinama efektyvi tautinių bendrijų politika, ypatingą dėmesį skiriant Vilniaus regiono problematikai. Viename pirmųjų grupės pasitarimų kaip tik ir buvo aptarta tautinių bendrijų švietimo situacija.

„Nors tautinių bendrijų jaunimui yra sudarytos ypač palankios sąlygos įgyti vidurinį išsilavinimą mokyklose, kuriose dauguma dalykų yra dėstoma jų gimtąja kalba, nemažai jų mokosi lietuviškose mokyklose. Įgiję vidurinį išsilavinimą, daugelis iš jų sėkmingai studijuoja Lietuvos aukštosiose mokyklose, nors nemažai jų išvyksta studijuoti ir į kaimyninę Lenkiją, kur baigia studijas ir daugelis jų pasilieka dirbti bei gyventi. Tai neleidžia sustiprėti Lietuvoje pasilikusiam tautinių bendrijų inteligentiškajam, aukštąjį išsilavinimą įgijusiam sluoksniui, dėl ko nukenčia ir šių bendrijų veikla bei jų galimybė efektyviai atstovauti savo bendrijų interesams valstybinėse institucijose bei visuomenės gyvenime", - sako vienas iš grupės steigėjų A. Kubilius.

„Gegužės 3-iosios" grupės nariai įsitikinę, kad Lietuvos visuomenei būtų naudinga, jeigu kuo daugiau tautinių bendrijų jaunuolių turėtų palankias galimybes studijuoti šalies aukštosiose mokyklose.

Lygiai taip pat papildomais balais turėtų būti vertinamos bet kokių užsienio kalbų žinios, kas skatintų jaunuolius Lietuvoje dar aktyviau mokytis skandinavų, ispanų, kinų ar japonų kalbų.

Toks užsienio kalbų žinių vertinimas turėtų atitikti tarptautinius standartus ir Tarptautinių užsienio kalbų egzaminų įvertinimų įskaitymo tvarkos aprašo reikalavimus.

„Esame įsitikinę, kad kalbų žinojimas XXI amžiuje tampa dideliu privalumu. Gebėjimas pažinti pasaulį, susikalbėti kitose šalyse, bendrauti su vartotojais tos šalies kalba tampa labai svarbiu profesiniu privalumu. Jau ir šiandien daugelis Lietuvoje veikiančių stambių tarptautinių korporacijų, samdydami darbuotojus, kaip didelį privalumą vertina ne tik tradicinių europietiškų kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų) žinias, bet ir specifinių kalbų: lenkų, rusų, kinų ar japonų žinojimą. Tokie gebėjimai lengviausiai ir geriausiai vystomi ir įtvirtinami mokykliniame amžiuje, ir tokius gebėjimus turėtų vertinti tiek mūsų visuomenė, tiek ir mūsų aukštosios mokyklos, - pažymi A. Kubilius. - Pademonstruodami, kad mūsų aukštosios mokyklos tai pripažįsta savo vertinimo taisyklėse, paskatintume jaunimą į užsienio kalbų žinias investuoti savo laiką ir energiją. Kartu tai būtų reikšmingas žingsnis įgyvendinant plačią valstybinę tautinių bendrijų politikos programą, kurios vienas iš tikslų - sudaryti palankias sąlygas tautinių bendrijų atstovams siekti tinkamo ir kokybiško išsilavinimo Lietuvoje".

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Tautiečių pamėgtame Ventspilyje – neregėti dalykai: latviai dabar labai didžiuojasi, nes lietuviai to dar neturi

Viena populiariausių vietų Latvijoje, į kurias lietuviai vyksta su šeima – tai plačiais ir...

Lukašenka vėl įsitvirtino Baltarusijoje: dabar lieka tik viena viltis

Praėjusią suėjo dveji metai po Aleksandro Lukašenkos esą laimėtų rinkimų Baltarusijoje....

Mįslingai dingo iš Ispanijos turėję grįžti du jauni lietuviai: artimieji prašo pagalbos

Jau daugiau nei savaitę be žinios yra dingę du jauni žmonės – 18-metė Vesta Kunigonytė ir...

„Putino virėjas“ samdinių ieško tarp žudikų ir prievartautojų

Rusijos privati karinė kompanija „Vagnerio grupė“ savo išretėjusias gretas pildyti pradėjo...

Delfi PliusSniego pilys

Jelcino humoras ir pomėgis moterims karčiai atsirūgo: apkaltintas smurtaujant ir priekabiaujant, o Anglijos karalienė liko apšalusi nuo netakto

Kadaise sklido legendos apie tuomečio Rusijos prezidento Boriso Jelcino silpnybę moterims....

Rimtas testas Gran Kanarijoje: Ispanija – Lietuva eiga gyvai

Antradienio vakarą savo jėgų patikrinimą tęsianti Lietuvos vyrų rinktinė (FIBA 8) Gran...

Prie savo namų uteniškė pasijuto lyg miške: akis į akį susidūrė su vilkais ir dabar perspėja miestų gyventojus (1)

Ne kasdien papuola akis į akį susidurti su miško gyvūnais, juo labiau – savo kieme. O štai...

Įspūdingas greitis: Meilutytė pakeliui į finalą paliko sau už nugaros visas varžoves

Italijos sostinėje Romoje tebesitęsiančiame Europos čempionate įvyko moterų 50 metrų krūtine...

Ekspertai įvertino siūlymą pratęsti liberalizaciją: elektros neatpigins, bet vieną tikslą galime pasiekti

Elektros tiekimo rinkos liberalizavimo terminų keitimas neatpigins elektros, tačiau gali numalšinti...

Karas Ukrainoje. „Kokia įdomi diena“: skelbiama apie sprogimus prie Simferopolio Melitopolio meras: pasislėpti jau niekas nebesuspės (12)

Rusijos publicistas Andrejus Piontkovskis įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas siekia paliaubų.