Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose nuolat mažėja abiturientų, kasmet – maždaug po 9 proc., tačiau jau treji metai, kai stojančiųjų į profesines mokyklas skaičius nekinta. Kasmet mokytis amato renkasi maždaug 19 tūkst. jaunuolių. Įdomu, kad 5 proc. atėjusiųjų į profesines mokyklas yra aukštųjų mokyklų absolventai.
Vizualinės reklamos gamintojo specialybė – viena iš 32 pirminio profesinio mokymo programų dėstomų Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre. Tačiau pasak direktoriaus darbdaviai šiuo metu labiausiai pageidauja techninių specialybių darbuotojų, ypač energetinių sistemų mechatronikų ar elektronikų. Šios programos sudėtingos, tad jaunimas mechatronikos programas kol kas renkasi nelabai noriai, nors darbdaviai tokius specialistus tiesiog graibsto.
„Tikslios statistikos nėra, bet kiekviena rimtesnė įmonė sako, kad jiems reikia specialistų. Jeigu specialistų būtų tiek daug, nebūtų tokio didelio poreikio“, – sakė Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro direktorius Vincentas Klemka.
Centre Europos lėšomis kuriami du nauji praktinio mokymo centrai – inžinerinės pramonės ir energetikos. Iki 2014 metų Lietuvoje bus įkurta dar 40 tokių profesinio mokymo centrų įvairiuose ūkio sektoriuose – viešbučių ir restoranų, prekybos, grožio paslaugų, statybos, inžinerinės pramonės ir kitose.
„Pabaigę aukštąjį mokslą, ypatingai kai kurias specialybes, žmonės pasijaučia nereikalingi ir tokiu būdu yra stumiami emigruoti. Taip kad aš manau, kad profesinio mokymo centrai tikrai turi ateitį ir tai turėtų padėti Lietuvai ir užtikrinti reikalingą darbininkų ir specialistų pasiūlą tiek ūkiui, tiek įsidarbinimui Europos Sąjungoje (ES)“, – teigė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.
Dabar maždaug 70 profesinių mokyklų Lietuvoje įkurti tik 4 praktinio mokymo centrai.