Šiuo metu jis vadovauja platformai „Aciety“, kuri vienija verslininkus ir IT paslaugas teikiančias kompanijas. Verslo idėja – padėti užsakovams rasti profesionalius darbuotojus, kurie galėtų atlikti su IT sritimi susijusias užduotis projektiniu arba darbuotojų nuomos (angl. „body-leasing“) principu. Sistema šiuo metu jungia 82 kompanijas, tarp jų – apie 3 000 programuotojų

„Mokslai yra lengviausia dalis bet kokioje rimtesnėje veikloje. Žinau net tikslią datą, kada pradėjau dirbti. Tai buvo 2007 metų kovo 3 diena. Jau tuomet turėjau minčių pradėti IT verslą, tačiau nežinojau, kokią poziciją versle norėčiau užimti – būti vadovu, projektų vadovu ar programuotoju, todėl pradėjau nuo elementariausių darbų. Ėmiausi dizaino kūrimo – kūriau svetaines ir logotipus“, – pamena A. Bulanavičius.

Pradėti dirbti pataria kuo anksčiau

Kiek vėliau jis pradėjo ir rašyti kodą, savarankiškai mokėsi programavimo pagrindų, kurį laiką dirbo programuotoju. Tačiau ilgainiui suprato, kad tai – ne jam ir ėmėsi projektų vadybos.

„Mano mokymosi rezultatai visuomet buvo geri, nors ir ne į visas pamokas ėjau. Su visais mokytojais palaikiau pakankamai šiltus santykius, todėl mano darbui jie neprieštaravo. Tiesa, džiaugčiausi, jei dirbti būčiau pradėjęs dar anksčiau – bent 14-os. Nežinau, ar kitiems šis pavyzdys yra geras, tačiau jaunystėje laiko yra daug. Jei tik yra noro kažką veikti, neturi kažkokios užklasinės veiklos, tikrai galima imtis įvairiausių darbų. Tai – labai puikus laikas pasimatuoti profesiją – pažiūrėti, patinka vieni ar kiti dalykai“, – mano jaunasis verslininkas.

Nepaisydamas anksti pradėtos karjeros, jis nusprendė ir toliau mokytis, todėl po mokyklos įstojo į Rygoje esančią Stokholmo ekonomikos aukštąją mokyklą.

„Baigęs mokyklą supratau, kad man trūksta verslo, darbo organizavimo, ekonomikos, finansų žinių. Supratau, kad be to negalėsiu užimti vadovaujamų pareigų, todėl nusprendžiau studijuoti aukštojoje mokykloje. Į ten vykau turėdamas du tikslus – įgauti praktinių žinių ir susipažinti su protingais žmonėmis, užmegzti naudingų kontaktų“, – patikino jis.

Džiaugiasi, kad nestudijavo Lietuvoje

A. Bulanavičius atviras – džiaugiasi, kad nestudijavo Lietuvoje. Vaikinas nėra patenkintas mūsų aukštojo mokslo verslo programų kokybe.

„Norėjau studijuoti viename iš geriausių Europos universitetų. Kai susimąsčiau apie studijas, jau buvau pavėlavęs pateikti dokumentus į Anglijos universitetus, tačiau kaip tik tuo metu išgirdau apie Stokholmo aukštąją mokyklą kalbantį draugą. Tuomet ši mokykla buvo 10-oje geriausiai verslininkus ruošiančioje Europos universitetų vietoje. Nors Lietuvoje nestudijavau, domėjausi mokslais čia, todėl supratau, kad man mūsų švietimo sistema netinka. Rygoje mes mokėmės ciklais – vienu metu mokydavomės vieno ar dviejų dalykų, po kurių turėdavome pateikti analizės darbą, išlaikyti egzaminus ir tik tuomet imdavome mokytis kitų dalykų. Mokydamiesi mes bendraudavome su tikromis kompanijomis, atlikdavome joms užduotis, pamatydavome realų pasaulį. Be to, studijos truko 3, o ne 4 metus, tad ir mokymosi tempas buvo kur kas greitesnis. Dėstytojai užsienyje taip pat dirba kitaip – jie nori užmegzti nuoširdžius santykius su studentais“, – pastebėjo A. Bulanavičius.

Anot jo, į studijų metu pradėtą verslą dėstytojai žiūrėjo teigiamai, tačiau lengvatų jam nedarė. Tiesa, tame jis įžvelgia tik pliusus – aukšti reikalavimai išmokė labai efektyviai naudoti savo laiką.

„Nežinau, ar man būtų taip puikiai sekęsi versle, jei būčiau studijavęs Lietuvoje. Manau, kad neturėčiau daugybės praktinių ir teorinių žinių, kurias jau panaudojau. Manau, kad studijuodamas Lietuvoje būčiau turėjęs daugiau laisvo laiko, tačiau gavęs mažiau žinių, reikalingų verslo plėtrai“, – sakė jis.

Gavo ir piniginį paskatinimą

Su verslo kūrimu jis susipažino dalyvaudamas programoje „Lietuvos Junior Archievement“. Vaikščiodamas į šios programos rengiamas paskaitas jis suprato, kad kilusi svajonė tapti verslininku gali virsti realybe.

„Visi šie dalykai davė praktinių žinių, suteikė pradinių įgūdžių. Tai pakankamai mažo rizikingumo veikla, būdas, kuris padeda suprasti, ar verslas tave „kabina“, – sakė A. Bulanavičius.

Globali IT specialistų platforma „Aciety“ tapo konkurso ir „Hyundai Brilliant Young Entrepreneurs 2014“, kurį ir organizavo VŠĮ „Lietuvos Junior Achievement“ kartu su kompanija „Hyundai“, nugalėtoja. A. Bulanavičius neslepia, kad laimėta pirma vieta, gauti komplimentai ir piniginis prizas labai prisidėjo prie verslo augimo.

Programuotojai lietuviai yra vis labiau vertinami

Idėja įkurti IT paslaugas teikiančias kompanijas vienijantį tinklą A. Bulanavičiui kilo prieš maždaug 4 metus. Dirbdamas laisvai samdomu darbuotoju IT srityje jis pastebėjo, kad visa IT užsakymų industrija veikia ne taip optimaliai, kaip galėtų.

„Aš ir pats iš pradžių dirbau dizaineriu, vėliau – programuotoju, o dar vėliau – projektų vadovu. Buvo matyti, kad kyla daug problemų, daroma klaidų dėl to, kad sąsajos tarp programuotojų, kurie atlieka darbus, ir klientų, kurie pateikia užsakymus, buvo gana sudėtingos. Todėl kilo idėja tą problemą išspręsti – sugalvojome, kad reikia kurti bendradarbiavimo platformą. Ji turėjo būti kitokia. Norėjome, kad visi individualia veikla užsiimantys IT srities specialistai būtų tikrai profesionalūs, todėl juos tikrindavome. Deja, ši idėja nepasiteisino. Supratome, kad daugeliu atvejų individualių asmenų komandos negali dirbti prie didelių projektų, nes atsiranda daug komunikacijos problemų. Todėl pakeitėme savo veiklos kryptį ir nusprendėme į šį bendravimo modelį įvesti konsultantų pareigybę. Jie bendraudavo su klientais, organizuodavo darbus, tačiau ir tuomet problema neišnyko. Todėl visiškai pakeitėme savo veiklos kryptį ir nusprendėme padėti ne individualiems asmenims, o IT paslaugų kompanijomis, kurios jau teikė paslaugas dideliems klientams“, – apie verslo pradžią kalbėjo A. Bulanavičius.

Jis džiaugėsi, kad IT rinkoje labai palankiai vertinami ir lietuviai. Lietuvos programuotojai yra susikūrę pakankamai gerą įvaizdį.

„Programavimo rinkoje lietuviai yra vertinami vis labiau. Žinoma, juos ypač mėgsta užsakovai lietuviai, tačiau ir užsienio rinkoje jie yra susikūrę pakankamai gerą įvaizdį. Tai geriausiai įrodo tai, kad lietuvių įkainiai yra keliomis dešimtimis procentų didesni nei, pavyzdžiui, baltarusių, ukrainiečių, tačiau jie vis tiek sėkmingai parduoda savo paslaugas. Lietuvių programuotojų paslaugos kainuoja maždaug 35-40 eurų už valandą (120-140 Lt). Šiuo metu pas mus iš 82 kompanijų maždaug 25 yra įkurtos lietuvių“, – pastebėjo jis.

Pagrindinis skirtumas tarp kitų egzistuojančių platformų ir jo įkurtos yra tas, kad „Aciety“ yra orientuota į įmonių, o ne individualių asmenų bendradarbiavimą. Be to, IT kompanijoms yra taikomi aukšti reikalavimai, kuriuos įveikia tik apie 10-15 proc. kandidatų.