Sukčiai platina melagingą naujieną apie Vilniuje nusikaltusius JAV karius

Elektroniniame laiške, kuris lietuvių ir anglų kalbomis išsiuntinėtas kelioms redakcijoms ir į užsienį teigiama, kad policija sulaikė įtariamus du Jungtinės Amerikos Valstijos piliečius, kurie esą buvo ieškomi dėl nusikaltimo.

„Tai yra JAV kariuomenės 1-osios divizijos 9-ojo pulko 1-asis bataliono kariai – seržantai Ortiz ir Gomez. Anksčiau Policijos departamentas pranešė, kad gruodžio 12 d., apie 15 val. 40 min., Vilniuje, Mindaugo gatvės namo kieme prie sustojusio automobilio „BMW 320“, vairuojamo vyro (gim. 1998 m.), priėjo du nepažįstami jaunuoliai, kurie įsibrovė į automobilį, pagrasino vairuotojui peiliu ir, sudavę jam į veidą, pasikėsino pagrobti automobilį. Nukentėjusiajam pradėjus šauktis pagalbos, asmenys pasišalino“, – teigiama melagingoje žinutėje.

© DELFI

Joje „cituojamas“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas, kuris neva patikino, jog „po intensyvaus ir kruopštaus darbo sulaikyti du įtariamieji. Vaizdo stebėjimo kamerų įrašas padėjo atpažinti ir surasti nusikaltėlius“.

„Mus pačius nustebino, kad jie yra ne Lietuvos, o Jungtinės Amerikos Valstijos piliečiai. Tokios nusikalstamos veikos, įvykdytos atvykusių užsienio piliečių, bent Vilniaus apskrities, pastaruoju metu nesame turėję“, – neva sakė S .Gagas, kurio pavardė melagienoje rašoma „Gago“.

Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis DELFI patikino, kad nei tokio įvykio, nei S. Gago citatos iš viso nebuvo.

© DELFI

„Tai aiškus, vadinamasis „fake news“, galiu paneigti, kad tokio fakto tikrai nebuvo ir S. Gagas tokio komentaro neteikė“, – DELFI tikino R. Matonis. Be to, melagingoje naujienoje „cituojamas“ ir Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, kuris šią bylą neva pavadino neeiline.

Melagingoje naujienoje taip pat platinama klaidinanti interpretacija, esą nusikaltusiems kariams niekas negrėstų pagal dvišalę JAV ir Lietuvos sutartį. Pati melagiena buvo įkelta į kelis tinklapius - „The Baltic times“, „Kėdainietis“, į kuriuos jau ne kartą įsilaužus kibernetinių atakų metu buvo patalpintos melagingos naujienos.

DELFI primena, kad dar viena kibernetinė ataka buvo spalį. Į prezidentūros kanceliariją ir Karinių oro pajėgų aviacijos bazę atkeliavo laiškas, kuriame DELFI žurnalisto Vaido Saldžiūno vardu reikalaujama paaiškinti situaciją, kodėl G. Nausėda siūlė „sukurti bazę branduolinių ginklų dislokavimui“.

Prie tokio įsakmiu tonu pateikto ir nepasirašyto prašymo pridėta ir nuoroda į tuo metu dar aktyvią „Kas vyksta Kaune“ nuorodą. Pastarąją portalui panaikinus, sėkmingai įsilaužta dar kartą. Tik tada ėmė aiškėti daugiau detalių apie galimus melagingos naujienos tikslus ir kibernetinės atakos pobūdį.

Iš pirmo žvilgsnio kibernetinė ataka nebuvo rafinuota. Jau ne kartą melagingas naujienas platinančių programišių taikinių pasirenkamas portalas „Kas vyksta Kaune“.

Įsilaužus į portalą ant esamo straipsnio įkeliama melaginga naujiena, kurį laiką kybojusi iš ten išimama, tačiau straipsnio kopiją, kaip įrodymą įsikelia Kremliaus dezinformacijos platinimu pagarsėję portalai, tokie kaip Ldiena.lt.

Melagingos žinutės turinys taip pat nebuvo įmantrus. Vis dėlto, siekdami sudaryti įspūdį, kad pati žinia buvo tikra, melagingos naujienos kūrėjai pasitelkė jau ne kartą išbandytą taktiką: sukurpę JAV valstybės departamento puslapį imituojančio puslapio atvaizdą, prie žinutės pridėjo ir tariamą M. Pompeo pranešimą spaudą.

Tačiau pati žinutė taip pat išsiuntinėta suklastojus DELFI elektroninio pašto adresą. Specialistų teigimu, toks toks klastojimo būdas nėra sudėtingas, kai sukuriamas laiškas apsimetant kitu žmogumi.

„Pavyzdžiui, atakuotojantys žino žmogaus pašto dėžutę ir jos vardu išsiunčia elektroninius laiškus imituojant kito žmogaus pašto dėžutę. Kita vertus, bėda gali būti ir gavėjo serveriuose, kur ne iki galo sukonfiguruota antiviruso paslauga“, – DELFI informaciniu technologijų specialistas Marius Pareščius.